Pasak pricer.lt įkūrėjo Arūno Vizicko, ateities sandorių biržose žaliavinės naftos kaina balandį, per pasaulį apėmusios pandemijos piką, kurį laiką buvo su minuso ženklu. Naftos pardavėjas dar turėjo primokėti pirkėjui už tai, kad nafta būtų išvežta iš saugyklų. Tokia situacija susiklostė dėl vartojimo kritimo. Neskraidė lėktuvai, sustojo turizmas, strigo logistika.

Žaliavinės naftos kainų dugnas tuo metu buvo 20-22 eurai už barelį. Dabar kaina atsigauna, pakilo iki 32-38 eurų, bet vartojimas vis dar yra 10 proc. mažesnis nei iki krizės, o ateitis neaiški. Liepos 15 d. naftą eksportuojančių valstybių „OPEC +“ koncernas susitarė sušvelninti savo pačių pradėtą gavybos mažinimą. Nuo 9,7 mln. barelių per dieną iki 7,7 mln. barelių per dieną, pradedant nuo rugpjūčio iki šių metų gruodžio mėn. Naftos rinkos dalyviai neigiamai reaguoja į pastarąjį kartelio žingsnį. Kyla nuogąstavimų, kad naftos gavybos padidinimas gali sukelti dar vieną naftos kainų nuosmukį, ypač jei pasaulinė ekonomika vėl patirs Covid-19 pandemijos smūgį.

„Lietuvoje didmeninės kainos ne sinchroniškai, o maždaug su dviejų savaičių atsilikimu atkartoja pasaulines tendencijas. Aišku, su mažesne amplitude. Istorinis degalų kainų dugnas pas mus buvo pasiektas balandžio 29 d., kai didmeninė A95 benzino kaina buvo 0,770 euro už litrą, o didmeninė dyzelinio kuro kaina - 0,705 euro už litrą. Įdomiausia, kad mūsų degalinėse kainos sunkiau keičiasi“, - sakė kainų ekspertas.

Pricer.lt sugretino degalinių kainas su tam tikros datos didmeninėmis kainomis. Akivaizdu, kad didmeninės kainos stipriai mažėjo kovo, balandžio mėnesį, o degalinėse jos žemyn ritosi santūriai arba išvis nesikeitė. „Mažesnės degalinės, kaip „Jozita“, „Skula“, susidaro sau maržą arčiau didmeninės kainos, o didesni tinklai laiko aukštesnę kainą. Jie deklaravo, kad pas juos per karantiną vartojimas sumažėjo 30 proc. ir dėl to priverstos nuostolius kompensuoti per pelną. Ar ta strategija pasiteisino, klaustukas, bet, mano nuomone, vartotojai dažnu atveju dėl to kentėdavo. Ir dar buvo tokia neteisybė, kad verslo, pervežimų įmonėms kainodara sudaroma skirtingai. Jie mokėdavo didmeninę kainą ir kažkokį procentą viršaus, privatūs vairuotojai mokėdavo tiek, kiek rodo švieslentė“, - komentavo A.Vizickas.

Jeigu COVID-19 banga į rudenį vis dėlto šoktels, kaip tai atsilieps Lietuvos degalų vartotojams? A.Vizicko manymu, atsilieps tiek, kaip reaguos patys vairuotojai. „Dalis vairuotojų teigia suprantantys, kad kuras į degalines pakliūva iš vienos „bačkos“, „Orlen Lietuva“, tik retas importuoja. Dėl to jie gana racionaliai į tai žiūri, renkasi degalines, kuriose kuras pigesnis.

Bet dalis vairuotojų vaikosi tinklo žinomumo tikėdamiesi privalumų. Sprendimas priklauso nuo vartotojų kišenės. Jei nori taupyti, ieškok pigiau, jei ieškai saugumo, gali permokėti. Jei Covid-19 banga pasikartos, bus dar vienas žaliavinės naftos kainų kritimas, o atitinkamai ir didmeninių kainų“, - teigia ekspertas. Ar keisis kainos degalinėse, priklausys nuo vairuotojų. Jei jie važiuos ir pilsis degalus ten, kur brangiau, niekas kainų nemažins, o jei vairuotojai pradės rinktis pardavėjus, kainos sumažės.

Pasak A.Vizicko, geriausias pavyzdys yra Kauno patirtis, kur pigesnės degalinės yra arčiau centro, todėl žmonės jas dažniau renkasi. O Vilniuje, Klaipėdoje, arčiau gyvenamųjų rajonų yra didelės tinklinės degalinės. Kauniečiai aiškiai rodo, kad jiems svarbiausia yra kaina. Baimių, kad mažesnėse degalinėse kokybė gali būti prastesnė, jau nebėra, žmonės ten ir važiuoja. Dėl to ir didžiosios degalinės priverstos kainas mažinti.

Vilniuje degalinių, siūlančių mažesnę kainą, ne tiek daug, jos yra toliau, užtat didžiosios degalinės palaiko aukštesnę kainodarą. „Kainos priklausys, ar vairuotojai norės taupyti, ar nežiūrėdami kainos važiuos, kur jiems arčiau ir patogiau. Rekomenduočiau vairuotojams jungtis į 100- 200 narių grupes, ir per atstovą kokiame nors tinkle derėtis palankesnių sąlygų. Kai tu vienas, niekas su tavim nesikalba“, - pataria ekspertas.

Provincijoje degalų kainos esančios mažesnės. Ten, kur yra mažiau agresyvią kainodarą taikančių degalinių, visos kitos taiko mažesnes kainas. Mažesnės kainos stebimos degalinėse arčiau Lenkijos. Vairuotojai šiek tiek sutaupo pildamiesi kurą Lenkijoje. Pasak A.Vizicko, pasitaiko anomalijų, kai kur nors degalų kainos didesnės nei Vilniuje. Ir tai sako ne ką kita, o kad prie kelio yra koks nors didesnis tinklas ar keli tinklai. Jie supranta, kad neturi konkurencijos ir gali sau tai leisti.