8 nuotr.

Darbas prie konvejerio tikrinant ar pakuojant prekes yra dažnai siūlomas gamybos įmonių. EPA-Eltos nuotr.

Reikia patirties

Užimtumo tarnybos duomenimis, šią savaitę net 41-ame šalies rajone galėjo įsidarbinti betonuotojai. Jų trūko ir didžiuosiuose miestuose. Kaune, kaip skelbė vienas darbdavys, betonuotojas galėjo gauti 1200 Eur į rankas. Klausimas - ar daug žemdirbiškų rajonų galėtų tiek mokėti betonuotojui? Kad miestelio kapinėse betonuotų paminklų pamatus? O ir didesniame mieste gyvenantis jaunesnio amžiaus betonuotojas, kol dar turi jėgų, bet neturi santaupų, mieliau renkasi darbą ne Kaune, bet Danijoje ar Norvegijoje. Nes ten gali uždirbti ir 3000 Eur.

Lietuvos darbo rinka aktyviai ieško ir apsaugininkų. Tačiau labai skirtingai ketino jiems mokėti už darbą. Visagine, Ignalinoje ir Zarasuose - 560 Eur, neatskaičius mokesčių. Tad tokiu darbu galėjo susigundyti tik šių miestų gyventojai. O rajonuose gyvenantiems - jau neapsimoka. Nes vos ne visą atlyginimą išleisi transportui. Mažokai įvertinta apsaugininko profesija ir didžiuosiuose miestuose. Čia siūlo nuo 430 Eur iki 800 Eur į rankas. Gal apsaugininko darbas tik tiek tevertas? Tačiau Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) darbuotojai, tyrę, ko iš samdomų darbuotojų pageidauja darbdaviai, pateikė tokį idealaus apsaugininko vaizdinį:

Atsakingumas, pagrindinis išsilavinimas, apsaugos darbuotojo pažymėjimas, nepriekaištinga reputacija, darbo patirtis, punktualumas, fizinis pasirengimas, sąžiningumas, pareigingumas, psichologinis pasirengimas. Darbo patirties pageidavo 34 proc. darbdavių. Todėl atrodo, jog darbdavys tikisi už 430 Eur įsigyti beydį Heraklį. Jau spėjusį atlikti bent pusę iš savo dvylikos žygdarbių. Galų gale, kas, ieškodamas darbo, pasigiria, jog yra nesąžiningas ar nepareigingas? Tačiau sąžinę reikėtų įvertinti didesne eurų suma.

Reikalingi ir nelabai

Klientų aptarnavimo ir paslaugų srityje, anot STRATA tyrėjų, 54 proc. darbdavių taip pat pageidavo darbo patirties, anglų kalbos (31 proc.), rusų kalbos (27 proc.), darbo kompiuteriu įgūdžių, sąžiningumo, komunikabilumo, sugebėjimo dirbti komandoje ir orientacijos į rezultatą. Tad šiuo atveju vaizdinys - pigi, bet labai pelninga padavėja, jau ne pirmą sezoną čiauškanti su baro klientais angliškai, lietuviškai, rusiškai. Tačiau, jei padavėja laisvai čiauška angliškai, ji lengvai įsidarbins užsienyje.

Anot STRATA tyrėjų, apie 75 proc. samdomų darbuotojų per 5 metus pakeičia darbovietę. Baigus aukštąsias studijas, lengviausia įsidarbinti informatikams, matematikams, o sporto ir žemės ūkio specialistų, baigusių mokslus, per pusmetį įsidarbina tik atitinkamai 29 proc. ir 34 proc.

Darbo skelbimai rodo, kaip sunku įsidarbinti atokesniuose regionuose. Tarkime, gyveni Kuršėnuose ar Joniškyje. Turi virėjos specialybę. Bet nei Kuršėnuose, nei Joniškyje darbdaviai virėjų neieško. Kur dėtis? Tektų važinėti į Šiaulius. O vienintelė vieta, kur nuolat jaučiamas virėjų, jų padėjėjų, blynų, picų kepėjų, indų plovėjų stygius, yra šalies sostinė ir pajūris vasarą.

Senukai bagažo nepaneš

STRATA duomenimis, dirbantys pensininkai sudaro 6 proc. visų samdomų darbuotojų. Įdomiausia, jog dauguma vyrų pensininkų dirbo įmonių, įstaigų vadovais. O dauguma moterų pensininkių - valytojomis.

Keičiantis šalies samdomų darbuotojų kartoms, mums per artimiausią dešimtmetį prireiks 105 tūkst. naujų darbuotojų. Ir prireiks ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų. Didelę paklausą turės kiemsargiai, kurjeriai, pasiuntiniai, bagažo nešikai. Bet iš kur rasime tiek samdomų darbininkų, jei visuomenė sensta? Senukai bagažo nepaneš. O iš visų šalies dirbančiųjų didžiausią grupę sudaro 54-59 m. asmenys (59,8 proc.). Po dešimtmečio šie asmenys jau bus pensininkai. Natūraliai pasitrauks iš darbo rinkos. Tad kas dirbs kiemsargiais ir bagažą tampys? Ogi į pasenusių Lietuvos piliečių vietą ateina užpildas. Iš trečiųjų šalių.

Nenuolatinių Lietuvoje įdarbintų užsieniečių skaičius per 4 metus išaugo 11 kartų. Pernai Lietuvoje vien legaliai dirbo 57 tūkst. užsieniečių. Iš jų 42 tūkst. buvo atvykę į Lietuvą tik trumpam. O kiek dar dirbo nelegaliai? STRATA duomenimis, labiausiai atvykėlių daugėjo įrenginių, mašinų operatorių ir surinkėjų grupėje. Ten, kur dirbama cechuose ar kitose uždarose patalpose. Būtent tame gamybos sektoriuje, kur nelegalą sunkoka paslėpti. O statybų sektoriuje, kol tikrintojai užsiropš ant pastolių ar statomo namo stogo, nelegalai išsilakstys „į kitus objektus“.

Vilniaus universiteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro Boguslavo GRUŽEVSKIO komentaras:

Yra keturios pagrindinės priežastys, kodėl darbdavys ir darbo ieškantis asmuo vienas kito nesuranda. Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, būdingas struktūrinis nedarbas. Užimtumo tarnyba fiksuoja darbo vietas, bet yra struktūrinis nedarbas.

Pirmoji nedarbo priežastis - teritorinė neatitiktis. Pavyzdžiui, turime mūrininką, kuris baigė statyti objektą Ukmergėje, ieško mūrininko darbo, o mūrininkų reikia Klaipėdoje ar Marijampolėje. Susisiekti sudėtinga. Žmogus nevažiuos.

Antroji priežastis - profesinis neatitikimas. Tarkime, darbdavys ieško mūrininko Vilniuje, o registruojasi vairuotojai, įvairių profesijų statybininkai, bet ne mūrininkai. Gali būti staliumi, betonuotoju, bet negali dirbti kaip savarankiškas mūrininkas.

Trečia priežastis - įvairūs sveikatos bei įgūdžių skirtumai. Pavyzdžiui, mūrininkas yra vyresnio amžiaus, nevairuoja automobilio, negali imtis darbo, kuris yra toliau už miesto. Taip pat gal mūrininkė yra moteris, kuri turi didesnių įsipareigojimų šeimoje. Vaikus augina ar senus tėvus prižiūri.

Ketvirta priežastis, labai būdinga Lietuvai, - darbo sąlygos. Sąlygoms priklauso ir darbo užmokestis. Gal todėl vis virėjų trūksta. Taip pat žmogui svarbu, ar darbas reguliarus, ar dirbsi visu etatu, ar teks dirbti per poilsio dienas. Vilniuje buhalterę už pusę etato sunku rasti už daugiau nei 500 eurų į rankas. Jaunimui taip pat svarbu derinti darbą su laisvalaikiu, sporto treniruotėmis, studijomis, hobiais. Todėl darbo rinkoje yra ir paklausa, ir pasiūla, bet darbdaviams jau tenka būti lankstesniems. Jie taip ir daro. Kai kurios firmos savo darbuotojus jau vežioja.

Paklausiausi darbininkai

Specialistai

1.Reklamos ir rinkodaros specialistai

2.Sandėliavimo tarnybos tvarkdariai

3. Administravimo ir vykdomieji sekretoriai

4.Pagrindinio ir viduriniojo ugdymo mokytojai

5.Jaunesnieji socialiniai darbuotojai

6.Paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai

Kvalifikuoti darbininkai

1.Parduotuvių pardavėjai

2.Virėjai

3.Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai

4.Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai

5.Dailidės ir staliai

6.Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai

Nekvalifikuoti darbininkai

1.Krovikai

2.Biurų, viešbučių valytojai, kambarinės ir

pagalbininkai

3.Pakuotojai

4.Kitur nepriskirti nekvalifikuoti apdirbimo

pramonės darbininkai

5.Prekių krovėjai į lentynas

6.Virtuvės pagalbiniai darbuotojai

Šaltinis - Užimtumo tarnyba, 2019 rugpjūtis

Pasidalink: