Lietuvoje išsinuomoti jau galima ne tik butą, automobilį, vakarinį drabužį, bet ir darbininką. Nuomoti darbuotojus mūsų šalyje pradėta maždaug prieš aštuonerius metus. Tiek laiko pakako, kad paaiškėtų šio samdos būdo trūkumai. Jiems taisyti prireikė įstatymo, tačiau ir jis nėra tobulas.
2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, pataisyti Lietuvos darbo teisėje darbuotojų nuomą įtvirtinantys Darbo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai. Atsakymo, ar tai suaktyvins darbo nuomos rinką, teks palaukti. Lietuvoje į šį procesą vis dar žiūrima atsargiai. Vakarų Europos valstybėse darbuotojų nuoma praktikuojama apie dvidešimt metų. Kai kuriose valstybėse 3-5 proc. visų samdomų darbuotojų yra laikinai įdarbinti arba išnuomoti, bet tose šalyse per laikinojo įdarbinimo bendroves darbų ieško tik tie, kurie nenori ar negali dirbti nuolatinio darbo arba tiesiog nori prisidurti prie atlyginimo.
Vienas problemas išsprendė, kitoms atvėrė kelią
Neoficialiais duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje laikinieji darbuotojai sudaro 0,15 proc. visų dirbančiųjų. Europos Sąjungos valstybėse laikinųjų darbuotojų yra 1,5 proc. visų dirbančiųjų, o gausiausiai agentūrinio darbo forma naudojama Didžiojoje Britanijoje - 7 proc. visų dirbančiųjų. Anot advokato, Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidento Tomo Bagdanskio, tokį negausų agentūrinio darbo Lietuvoje paplitimą lemia kelios priežastys, tarp jų - daug metų galiojusios nelanksčios darbo sąlygos ir darbo nuomos (agentūrinio darbo) reglamentavimo trūkumai. „Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo priėmimas reglamentavo agentūrinio darbo veiklą, sumažėjo ginčų su tam tikromis institucijomis bei ginčų tarp darbuotojų ir darbdavių kilimo galimybė, įtvirtintos darbuotojų apsaugos agentūrinio darbo procese garantijos“, - aiškino asociacijos vadovas.
Laikinojo įdarbinimo įmones vienijanti Įdarbinimo įmonių asociacija yra vienintelė Lietuvoje laikinojo įdarbinimo praktikus vienijanti institucija. Šiuo metu veikia apie 30 laikinojo įdarbinimo įmonių, o pridėjus ir tas įmones, kurios darbuotojus laikinai dirbti siunčia į užsienį, susidarytų apie 70. Iš jų asociacijai priklauso 12 įmonių, jos yra didžiausios tarp Lietuvoje veikiančių įdarbinimo agentūrų. Į minėtų veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą nepakliūva tos įmonės, kurios užsiima tik tarpininkavimo įdarbinant Lietuvoje ar užsienyje veikla.
Pliusai ir minusai
Anot T.Bagdanskio, darbo nuoma turi nemažai pranašumų. Pirmiausia laikinojo įdarbinimo santykiai yra gera galimybė darbo rinkoje tam tikram laikui sukurti naujų darbo vietų. Įmonės (darbo naudotojai) gali lanksčiau naudoti darbo jėgą, joms nereikia atlikti daugybės procedūrų, susijusių su įprastu darbuotojo įdarbinimu ir atleidimu. „Agentūrinis darbas naudingas ir darbuotojui. Jis įgyja patirties, žinių, aukštesnė tampa ir jo kvalifikacija, lengviau gali susirasti darbo, tampa paklausesnis darbo rinkoje. Be to, darbuotojas per agentūrinį darbą gali užsidirbti atlyginimą, kurio jis negautų, jei tuo pačiu laiku nepavyktų susirasti nuolatinių darbo santykių“, - teigė Įdarbinimo įmonių asociacijos vadovas.
Laikinojo darbo santykiai įforminami sutartimi. Sutartis sudaroma tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbuotojo. Pasirašęs sutartį darbuotojas įsipareigoja dirbti laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto darbo naudotojo naudai, laikydamasis jo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir vykdyti kitus Darbo kodekse, Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje ir laikinojo darbo sutartyje nustatytus įsipareigojimus. „Nei Darbo kodekse, nei Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme nėra numatyti įdarbinimo terminai. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jeigu įdarbinimo įmonė ir laikinasis darbuotojas sudaro terminuotą laikinojo darbo sutartį. Tuomet taikoma Darbo kodekse numatyta taisyklė, nustatanti, kad terminuota darbo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui. Tokiu atveju darbuotojas, jeigu bankrutuotų įdarbinimo įmonė, turėtų tokias pat teises, kaip ir visi kiti pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai. Jeigu bankrutuotų darbo naudotojas, laikinojo darbuotojo darbo sutarčiai toks bankrotas įtakos neturėtų, nes laikinojo darbo sutartis sudaroma su įdarbinimo įmone, o ji ir yra tikrasis laikinojo darbuotojo darbdavys. Pagrindinės grėsmės laikinajam darbuotojui yra laikinojo darbo sutarčių laikinumas, karjeros galimybių nebuvimas, stabilumo darbo santykiuose trūkumas“, - konstatavo T.Bagdanskis.
Daugiausia nuomojami darbininkai
Aštuntus metus laikinojo įdarbinimo paslaugą teikiančios ir 7 biurus turinčios vienos Vilniaus bendrovės valdybos nario Valdo Strazdo nuomone, vienu metu dirba apie 1 tūkst. darbuotojų. Įmonėje registruojasi neturintys nuolatinio darbo arba nuolatinio darbo negalintys dirbti darbuotojai. „Paprastai tai gamybos darbuotojai, šiek tiek dirba paslaugų sferoje, šiek tiek - mažmeninėje prekyboje. Tiesioginis darbdavys esame mes. Mes mokame mokesčius, darbo sutartis pasirašoma su mumis. Kadangi dirbama darbdavio patalpose, su jo įranga, atsakomybė už darbų saugą tenka darbdaviui. Gamybos pakilimo metais darbdaviai naudojosi šia paslauga ne taip, kaip yra įprasta gilesnes personalo nuomos tradicijas turinčiose šalyse. Nesugebėdami patys susirasti darbuotojų, jie tai patikėdavo agentūroms. Dabar, kai darbo rinka nebėra tokia įtempta, įmonės personalo nuomos paslauga naudojasi taip, kaip ir turėtų būti, darbininkus samdo sezoniniams darbams arba tada, kai reikia kompensuoti darbo jėgos svyravimus“, - sakė V.Strazdas.
Anot jo, personalo nuoma yra labai naudinga darbo forma, kai žmogui reikia ne nuolatinio darbo. „Įdarbinimo terminas priklauso ne nuo mūsų, o nuo mūsų kliento. Darbo trukmė gali būti nuo vienos dienos iki pusės metų ar netgi vienų metų. Gavęs darbą darbuotojas nepraranda galimybės registruotis darbo biržoje. Nemažai mūsų darbuotojų yra užsiregistravę darbo biržoje. Pradėjus dirbti laikinai stabdomas bedarbio statusas, o pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai žmogus grįžta į darbo biržą“, - sakė V.Strazdas.
Saugikliai yra, bet...
Ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka įsitikinęs, kad apie darbo nuomą dar mažai žinoma, todėl darbuotojai ja mažai naudojasi. „Yra dvi šio samdos būdo pusės. Blogai yra tai, kad darbo vieta yra ne nuolatinė, o šiuo laikotarpiu žmonėms norisi pastovumo, o gerai - kad nuolatinio darbo nerandantiems darbuotojams tai yra šiokia tokia išeitis. Turėtų būti kažkoks mechanizmas, kuris kompensuotų tą nepastovumą ir nesaugumą dirbantiesiems laikinuosius darbus“, - svarstė R.Lazutka.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, Lietuvoje plėtojamos darbo nuomos trūkumas yra tas, kad darbo nuoma interpretuojama per plačiai. „Skiriasi Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo koncepcija užsienyje ir Lietuvoje. Užsienyje darbo nuomos paslauga naudojasi tie žmonės, kurie negali dirbti visą darbo dieną, motinos, auginančios vaikus, studentai, moksleiviai ir tie, kurie ieško papildomo darbo. Pas mus įmonės darbo nuomą naudoja per plačiai. Kita vertus, mes sudėjome ganėtinai nemažai saugiklių, kad trumpalaikiam darbui samdomi žmonės turėtų garantuotą uždarbį, jaustųsi saugūs. Anksčiau nuomojamų darbuotojų teisės būdavo pažeidinėjamos. Dirbdami įmonėje jie negalėdavo naudotis kolektyvinėmis sutartimis, skyrėsi darbo užmokestis, o priėmus įstatymą šių spragų nebeliko“, - sakė profsąjungų atstovas.
Anot A.Černiausko, darbo nuomos ir laikinojo įdarbinimo įmonių funkcijos nesikerta.
Darbo birža ieško nuolatinio darbo, o pagal nuomos sutartis darbininkai kviečiami tam tikram darbui atlikti. „Personalo nuoma yra palengvinimas verslui, jiems nebereikia sudarinėti darbo sutarčių trumpalaikiam darbui atlikti ir užtikrina galimybę žmonėms, tarkim, studentams, laikinai įsidarbinti laisvu nuo jų tiesioginių užsiėmimų laiku. Bet yra ir trūkumų. Kai kurie aptarnavimo padaliniai visus darbuotojus pradeda nuomoti ir tai nėra gerai“, - tvirtino A.Černiauskas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
