„Tikimės, kad šis pasiūlymas padidins žmonių pajamas ir skatins vartojimą, o tai gerokai prisidės prie ekonomikos amortizavimo. Viena rizikų, įvardijamų viešojoje erdvėje, buvo, kad galbūt ne visa nauda pasinaudos darbuotojai. Šiandien turime puikų šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai visos pagrindinės verslo organizacijos ir didžioji dalis profsąjungų aiškiai deklaravo siekį, kad, jei šie įstatymų projektai būtų priimti, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams, ir tai prisidėtų prie ekonomikos“, – pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

Anot jo, memorandumas buvo pats tinkamiausias būdas pareikšti siekį, kol Seimas svarstys prezidento siūlymus.

„Pats laikas pasirašyti memorandumą, įstatymų projektai yra Seime, bus svarstomi šią savaitę. Pats laikas atsakyti į visus klausimus. Memorandumas yra pats tinkamiausias žanras pareikšti siekį. Labai svarbu sustiprinti socialinio dialogo prasmę ir sąvoką. Šis garbės žodžio memorandumas yra puikus socialinio dialogo stiprinimo elementas“, – teigė S. Krėpšta.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė pritariantis iniciatyvai, tačiau pabrėžė, kad šis dokumentas – tik geros valios aktas.

„Tai yra neprivalomas dalykas, įmonės nėra įsipareigojusios, kaip ir darbdavių organizacijos, negali įsipareigoti tokiam dokumentui, kad jis taptų privalomu. Tai yra geros valios aktas. Seimo rankose sprendimai visi. Mes tik pritariame tai iniciatyvai“, – teigė R. Dargis.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovų pasirašyto memorandumo nesilaikymas įmonėms padarytų gėdą.

„Šis memorandumas nėra teisiškai įpareigojantis, nebus baudų, jeigu kas nors jo nevykdys, nebus baudžiamosios, administracinės ar civilinės atsakomybės, bet jei aš asmeniškai sužinosiu, kad kažkokios įmonės tuo pasinaudojo ir sumažino atlyginimus, gėda bus tokioms įmonėms“, – Prezidentūroje sakė V. Sutkus.

Jis taip pat akcentavo, kad ateinantis ruduo paramą sunkiai gaunančiam verslui bus sudėtingas.

„Ruduo laukia nelengvas. Šiandien, jei kalbame apie Vyriausybės patvirtintų priemonių įgyvendinimą, (...) jis vyksta labai vangiai ir lėtai. Tarkime, viena ši labiausiai nukentėjusių šakų kaip turizmas šiandien jokios pagalbos nesulaukė, vyksta diskusijos“, – sakė LVK prezidentas.

Pasak V. Sutkaus, susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu jis taip paragino kuo greičiau paskirti ekonomikos ir inovacijų ministrą.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, paklausta, ar tiki, kad darbdaviai laikysis duoto žodžio, teigė, kad galima pasitikėti tik Dievu.

„Niekuo negalima niekada tikėti, tik Dievu turbūt galima pasitikėti. Kitas dalykas – mes negalime visą laiką įtarinėti, kad vienas ar kitas to nedarys“, – sakė K. Krupavičienė.

Ji teigė pasirašiusi memorandumą dėl svaresnės galimybės kreiptis į Seimo narius dėl įstatymų pakeitimų.

„Ši memorandumą pasirašiau dėl to, kad juo yra galimybė kreiptis į Seimo narius, kad jie keistų įstatymus. Tai nėra gražūs žodžiai, tai gera iniciatyva, ir pažiūrėsime, kaip Seimas ją įgyvendins. Tai yra prezidento idėja, ir mes ją palaikėme“, – teigė K. Krupavičienė.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nusprendė memorandumo nepasirašyti. Kaip Eltai teigė jos pirmininkė Inga Ruginienė, esminė tokio sprendimo priežastis yra ta, kad pasirašytame dokumente nematoma „realių įsipareigojimų“.

„Didžiausia šalies profesinė sąjunga, jungianti 25 šakas ir daugiau nei 50 tūkst. narių, svarstė ir valdyba priėmė tokį sprendimą. Pagrindinė priežastis yra ta, kad mes šitame dokumente nematome realių įsipareigojimų“, – sakė ji.

Memorandumą pasirašė asociacijos INFOBALT ir „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, profesinė sąjunga „Solidarumas“, profesinė sąjunga „Sandrauga“, Verslo konfederacija.

ELTA primena, kad šalies vadovas Seimui teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 4000 eurų bruto).

Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.