Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies darbdaviai šiuo metu ieško 1882 nekvalifikuotų darbininkų. Pavyzdžiui, Kauno rajone ieškomas B kategorijos vairuotojas-darbininkas. Atlyginimas - 607 Eur, neatskaičius mokesčių. Nekvalifikuotu darbu laikomas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai. Negi automobilį vairuoti nereikia specialių įgūdžių? Piliečiai vairuotojų pažymėjimus gauna nesimokydami? Matyt, darbdaviai galvoja ir taip. Tiek pat, tai yra 437,24 Eur į rankas gautų valytoja, jei dirbtų visą etatą. O šit indų plovėja jau gali gauti 500 Eur į rankas. Kaip ir barista, dirbantis viename kavinių tinkle. Tačiau kam priimti valytoją ar kiemsargį už minimumą, jei valytoją galima priimti dirbti 22 valandas per savaitę, o kiemsargį - 12 valandų. Sutarus, kad kiemsargio mėnesinė alga bus 261 Eur, neatskaičius mokesčių.

Atlyginimai darbo skelbimuose atrodo solidžiau, nes algos nurodomos ne į rankas, bet popieriuje.

Paskambinome į vieną įmonę, siūlančią akmens apdirbėjui-mokiniui, turinčiam 1 metų darbo patirtį, 800 Eur. Įmonės atstovė pavargusiu balsu paaiškino:

„Ar pati dirbsi? Darbas moteriai per sunkus. Čia yra bruto, ir bruto vidurkis. Tiek dar reikia užsidirbti.“

Kitoje darbovietėje, ieškojusioje krovėjo už 800 Eur, vos paklausus, ar toks atlyginimas į rankas, atsisakyta kalbėti.

Išvada - Lietuvoje ir sunkų fizinį darbą dirbant - akmenis tašant, krovinius tąsant, gausi tik kiek daugiau nei minimumą.

O kaip sekasi labiau kvalifikuotiems? Pavyzdžiui, medkirčiams, kurių organizmą neigiamai veikia triukšmas bei vibracija. Ogi medkirtys ant popieriaus gauna tik 27 eurais didesnę algą nei minimumas, o melžėjas, mokantis naudotis melžimo aparatu, - 700 Eur „ant popieriaus“. Lygiai tiek pat, kiek Joniškio rajone ieškomas traktorininkas. Galintis vairuoti dviejų modelių traktorius.

Išvada - ir kvalifikuotesnių darbinių profesijų algos toli gražu ne visada siekia šalies vidutinį atlyginimą - 834,3 Eur į rankas.

Netgi traktorininkų, ekskavatorininkų, medienos operatorių algos mažesnės.

Komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ:

Kai buvo priimta nuostata, jog už nekvalifikuotą darbą negalima mokėti mažiau nei minimumą, niekas negalvojo, kad darbdaviai pridės po 5-20 Eur ir jau mokės kaip už kvalifikuotą darbo jėgą. Negalvojome, kad bus elgiamasi nesąžiningai. Keli eurai, pridėti prie tokios algos, nieko žmogaus gyvenime nekeičia. Bet taip mokant, statistikos rodikliai labai pagerėjo. Anksčiau minimumą gaudavo apie 30 proc. dirbančiųjų, o dabar tik apie 3 proc. Nes daug žmonių, gaunančių vos daugiau, iškrito iš statistikos. Už kvalifikuotą darbo jėgą reikia mokėti daug brangiau.

Jau buvo diskusijų, kad reikia mūsų valstybėje, kaip ir kai kuriose Europos valstybėse, įtvirtinti nuostatą, kad už kvalifikuotą darbą negalima mokėti mažiau nei minimumas, plius 30 proc. Tai būtų visiškai neblogas startas. Kol kas vyksta tik diskusijos, darbdaviai priešinasi, bet tokia nuostata labai teigiamai paveiktų darbo kultūrą. Nes darbdaviai nori, kad darbuotojas keltų kvalifikaciją, o paskui moka žmogui į rankas kelis eurus ir dar drįsta pajuokauti, kad iš tiek galima sutaupyti.

Trigrašis

Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje dirbo 1 mln. 378 tūkst. gyventojų. 25 proc. visų šalies darbuotojų uždirbo iki 704 Eur „ant popieriaus“. O dar 25 proc. - nuo 704 iki 1007 Eur, neatskaičius mokesčių. Tai reiškia, jog net pusė šalies dirbančiųjų turėjo gyventi labai taupiai. Ypač jei dirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonėse. Čia, anot Statistikos departamento, 8,9-9 proc. darbuotojų gauna tik minimalią algą.