Mokesčių inspektoriai ne tik nagrinėja jiems pateikiamas pajamų deklaracijas, bet ir skaito internetinėje erdvėje klientų paliekamus atsiliepimus apie suteiktas paslaugas. Po tokių patikrinimų, papilnėja valstybės biudžetas.
Šiemet verslo liudijimus, leidžiančius teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugą, įsigijo beveik 11 tūkst. gyventojų. Dalis jų tai daro pasinaudodami pasaulyje populiaria platforma „Airbnb“. Joje šiemet galima rasti daugiau nei 4000 tokių pasiūlymų laikinai apsistoti Lietuvoje.
Įvertinusi veiklos mastą, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atidžiau pažvelgė į asmenis, siūlančius nuomoti po daugiau nei tris nekilnojamo turto objektus. Tokių yra 62. 15 verslininkų atžvilgiu pradėta stebėsena, 19 sulaukė operatyvių patikrinimų.
Pasak VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjo Rolando Puncevičiaus, pagrindinis pažeidimas - dalies gautų pajamų slėpimas: „Po VMI veiksmų, 22 asmenys papildomai deklaravo 261 tūkst. eurų pajamų ir 49 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.“
Inspektoriai vertina ne tik gyventojų pateiktą informaciją, bet ir esančią viešojoje erdvėje bei trečiųjų šalių duomenis.
„Vienas asmuo tikino, jog tris kambarius naujame name Palangoje nuomoja giminaičiams. Tačiau yla iš maišo išlindo internete įvertinus klientų paliktus atsiliepimus apie apgyvendinimo vietą“, - teigė R.Puncevičius.
Situaciją komentuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė:
Kas renkasi viešbučius, niekada nesirenka butų. Ir atvirkščiai. Tačiau konkurencija visada yra. Pas mus verslo liudijimai „per vieną kodą“ išduodami ilgalaikei, trumpalaikei ir biurų nuomai. Mes jau ketvirtus metus siekiame, kad trumpalaikė nuoma būtų išskirta į atskirą eilutę, nes išeina nesąžininga konkurencija. Ypač mažiems viešbučiams, kurie moka visus mokesčius. Nusipirkti verslo liudijimą kainuoja nebrangiai. Yra turinčių 10-12 butų, save pateikiančių kaip viešbučiai. Tai klaidinanti reklama, už ką gresia didelės baudos. Galiu perspėti tokius nuomotojus, jog jau prasidėjo patikrinimai.
Tačiau mus kur kas labiau jaudina ne mokestinė ar konkurencinė situacija. Didesnė problema - nepavyksta surinkti tikslios statistikos. Atsiradus atskirai eilutei, šias paslaugas teikiantys asmenys privalės teikti informaciją, iš kokių šalių ir kiek žmonių atvyko. Kaip tai daro valdantieji mažus viešbutukus, kempingus, svečių namus ir kaimo turizmo sodybas.
Įvairi informacija rodo, kad yra labai daug teikiančių tokias apgyvendinimo paslaugas. Tačiau, manome, jog iki 30 procentų į Lietuvą atvykstančių turistų yra oficialiai nesuskaičiuojami. Žadame kalbėtis su Vyriausybe, jog Statistikos departamentas labai vėluoja su informacija ir „nesurenka“ visų skaičių. Kaip šalis, pateikdami duomenis, klaidiname visą pasaulį ir Europos Sąjungos statistikos tarnybą. Klaidiname ir investuotojus. 30 procentų yra didelis skaičius. Diskutuojama, kad norvegai nevažiuoja į Lietuvą, tad į šią rinką investuoti neverta. Bet minėtų platformų atstovai teigia, jog norvegai pas mus važiuoja masiškai. Nevaldome situacijos ir tai valstybei turėtų kelti susirūpinimą.