Būstas už vieną eurą Italijoje: ar tikrai laukia „dolce vita"?

O Italijoje, ypač pietuose, nuo 2017 m. vykdomas projektas „namas už vieną eurą". Sicilijoje, Kalanisetos provincijoje esančio Musomelio miestelio, turinčio 11 tūkst. gyventojų, savivaldybė netgi sukūrė specialią svetainę „Case1euro.it".

Svetainėje pristatomas pats miestelis ir galima pamatyti už 1 Eur parduodamų būstų nuotraukas. Tik imk ir pirk!

Bet kur čia „šuo pakastas"?

Musomelio valdžia skelbia, jog miestelis - labai saugus, čia budi policija, įrengtos vaizdo kameros, todėl nepasitaiko kriminalinių nusikaltimų. Taip pat pranešama, jog vietiniai žmonės draugiški, miestelyje netrūksta įvairių parduotuvių. Miestelyje veikia viešbučiai, restoranai. Yra gydymo įstaigų. Čia, kaip ir visoje Italijoje, sveikatos priežiūra yra nemokama ir visiems pasiekiama.

Oras - vasaros sausos ir karštos (iki 26-32 laipsnių Celsijaus, bet pasitaiko ir karštesnių dienų). Žiemos būna vėjuotos, lietingos, bet vidutinė žiemos temperatūra teigiama ir siekia 7-11 laipsnių. Taip pat giriama vietos architektūra, gamta.

Miestelio gyventojų skaičių bandoma padidinti vieno euro vilionėmis jau nuo 2021 m. Nes daug senųjų gyventojų po Antrojo pasaulinio karo išsikėlė į Jungtinę Karalystę. Miestelis didžiuojasi XIV a. statyta normanų gotikine pilimi, sena bažnyčia, antikinio graikų-italų kaimo griuvėsiais.

Taip pat čia kiekvieną rugsėjį rengiama Stebuklų Madonos šventė. Tarp kadaise miestelį garsinusių, todėl gerbiamų žmonių yra ne tik tapytojų, rašytojų, bet ir du Sicilijos mafijos atstovai. Vienas miręs 1972-aisiais, o kitas - 1976-aisiais.

O kur jūra?

Tačiau jei lietuviai svajoja, jog, Musomelyje įsigiję turto, galės kasdien pliuškentis prie jūros, tai to nebus. Iki pajūryje esančio Agridžento miestelio tektų važiuoti 53 km, o iki Katanijos, taip pat esančios prie jūros, tektų keliauti 116,6 km.

Artimiausi oro uostai yra toje pačioje Katanijoje arba Palerme, iki kurio iš Musomelio tektų važiuoti 88,3 km. Tad lietuviai, norintys Sicilijoje įsigyti savo būstą ir ten vasaroti, turėtų atsižvelgti, kokie atstumai yra iki oro uostų ir kiek tie skraidymai bei važiavimai automobiliu iki pajūrio kainuotų. Tada būstas už 1 Eur jau neatrodo toks patrauklus.

Dar reikėtų atsižvelgti į tai, jog Sicilija, turinti Etną (vieną aktyviausių pasaulio ugnikalnių), yra seisminėje zonoje. Vidurio Italija - taip pat. Tad kai kurie pigūs namai yra nukentėję nuo žemės drebėjimų ir jiems reikės solidaus kapitalinio remonto.

Matyt, dauguma šių parduodamų būstų gyventojų - mirę, o turto paveldėtojai turi kitus namus modernesnėje miestelio dalyje arba išsikėlę gyventi į Italijos šiaurę, kur labiau išvystyta pramonė, todėl yra daugiau darbų.

O gal tiesiog nenori mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Mat Italijos piliečiai ar kitų šalių piliečiai, kurie pastoviai gyvena Italijoje, už pirmą savo būstą NT mokesčio nemoka.

Griuvėsiai su baldais

O dabar pasidairykime, kas už vieną eurą parduodama. Nes ir miestelio municipalitetas ragina - „Nusipirk savo svajonę Sicilijoje!" Randame „svajonę" Fluori Le Mura gatvėje. Name viena vonia, du miegamieji. Būstas - 60 kv. m ploto. Prikrauta senų baldų, rakandų. Vonia - net pajuodusi.

Kita „svajonė" atrodo dar klaikiau - be langų stiklų, su senais virtuvės rakandais, stalais ir užuolaidomis. Vonios nėra, bet namo plotas - 140 kv. m.

Tarkime, lietuvis - nagingas, todėl ketina pats savo „svajonę" susiremontuoti, renovuoti. Ir tai privalo padaryti per trejus metus. Tokios yra pardavimo už 1 Eur sąlygos. Be to - lietuvis turi palikti miestelio municipalitete 5000 Eur užstatą, apmokėti notaro, turto įregistravimo bei pardavimo išlaidas. Per metus parengti turto atnaujinimo projektą ir, aišku, užmokėti tarpininkui, kuris padėjo būstą nusipirkti.

Tad lietuvis, nutaręs pirkti būstą už 1 Eur, turi atvykti pasiėmęs mažų mažiausiai 8000 Eur. Kad sumokėtų užstatą, atsilygintų notarui, tarpininkui ir dar liktų pinigų vietiniame viešbutuke užsimokėti už nakvynes bei grįžti į Lietuvą. Beje, pigių skrydžių į Italiją būna, bet ne būtinai patogiausiomis datomis.

Visa tai paskaičiavus, ta svajonė pagyventi Sicilijoje, jau neatrodo visiškai pigi. Be to - jei naujasis savininkas nuolat negyvens Italijoje, tik čia vasaros ar savo būstą nuomos, jam teks kasmet mokėti NT mokestį, kuris yra 0,7-1 proc. nuo būsto kadastrinės vertės. Taip pat turės mokėti metinį mokestį už atliekų išvežimą.

Jei samdys vietos statybininkus, 1 kv. m namo fasado sutvarkymas, nutinkavimas kainuotų apie 100 Eur, o namo vidaus atnaujinimas - apie 700 Eur už 1 kv. m. O jei naujasis savininkas nespės per trejus metus savo būsto renovuoti, savivaldybė jam skirs 5000 Eur baudą, tai yra, negrąžins užstato.

Svajonės už daugiau eurų

Visgi Italijoje ne tiek daug yra vietų, kur namą nusipirksi už vieną eurą.

Svetainė „Cheap properties for sale" rodo visą Italiją, įskaitant ir Sicilijos bei Sardinijos salas, kur galima įsigyti nekilnojamojo turto. Tad pasižvalgius būstų toje pačioje Sicilijoje, už vieną eurą parduodamos tik visiškos griuvenos. O atskiras 135 kv. m namas su vonia ir dviem miegamaisiais, esantis miestelyje netoli Palermo, jau kainuoja 39 tūkst. Eur.

Kitas namas, labiau panašus į griuveną, bet esantis vaizdingoje kaimo vietovėje, kainuoja 45 tūkst. Eur. Rašoma, jog šioje 170 kv. m ploto, bet išdaužytais langais griuvenoje yra ir vonia, ir miegamasis, tačiau net iš nuotraukos aišku, jog pirkėjui nepigiai kainuotų šio būsto remontas. Tiesa, šie itališki namai yra vis vien pigesni nei Lietuvoje.

Svetainė „Cheap property in Italy" informuoja, jog Kalabrijoje gali nusipirkti atskirą namą už 22 tūkst. - 28 tūkst. Eur, o Pjemonte - pusiau atskirą namą - už 9 tūkst. Eur.

Lietuvio požiūriu, visiškai nebrangių namų, kainuojančių iki 36 tūkst. Eur, gali įsigyti ir kitose Italijos vietose - Umbrijoje, Apulijoje, Lombardijoje.

Italai pardavinėja ir žemės ūkio paskirties žemę. Toje pačioje Sicilijoje 4890 kv. m žemės galima nusipirkti už 12 tūkst Eur.

Būstų Italijoje pardavimą skelbia ir „Aruodas". Šalia Bergamo ir Bielmonto slidinėjimo kurortų galima įsigyti tvarkingų butų, kainuojančių nuo nuo 47 tūkst. iki 235 tūkst. Eur.

Ar lengva pritapti?

Italijoje nuo 1994 m. gyvenanti nekilnojamojo turto ekspertė Gaiva Jurkštaitė yra viešai sakiusi, jog lietuviai retai ieško būstų Italijos didmiesčiuose, o mieliau renkasi kiek nutolusias kurortines vietas - kalnuose, prie jūros ar prie ežerų, Pavyzdžiui, maždaug 100 km nuo Romos. Didžiausios kainos - Italijos šiaurėje, o į pietus - mažėja.

Tačiau, anot G.Jurkštaitės, kuo labiau į pietus, tuo prastesni keliai, o traukinių ir autobusų transportas taip pat prastokas. Be to - reikia atsižvelgti, ar toli yra tarptautinis oro uostas.

Pigiausi būstai yra Kalabrijos regione, tačiau iš pradžių reikia apsidairyti, ar vietiniai gyventojai nepažįstamą žmogų priims, nes šiame regione net ir turizmas menkai išvystytas. Žmonės Kalabrijoje gana uždari. G.Jurkštaitė taip pat atkreipė dėmesį, jog nors Italija turi puikų klimatą, gerą virtuvę, nuostabią istoriją, bet turi ir didelę biurokratiją, todėl viešasis administravimas nėra efektyvus.

NT ekspertai pataria lietuviams, norintiems vasaroti Italijoje, rinktis ne vilas, bet butus. Nes tuščia, pusę metų negyvenama vila gali sudominti nusikaltėlius. Taip pat, prieš perkant būstą, derėtų šiek tiek Italijoje pagyventi, nes ne visų lietuvių mentalitetas prisitaiko prie vietinių mentaliteto.

Kita vertus, tame pačiame Musomelyje jau kuriasi užsieniečių bendruomenės. Kai kurie už eurą nusiperka ir 2-3 butus. Ruošiasi juos ateityje nuomoti vasarotojams. Ar įsirengti meno galeriją.