Prasidėjo naujas Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpis 2014-2020 metams. Ko iš jo tikisi ūkininkai, ateinančius šešerius metus taip ir negausiantys vienodų tiesioginių išmokų? Dienraščio kalbinti ūkininkų atstovai piktinasi Europos Sąjungos vykdoma žemės ūkio politika. Briuselis ir toliau nori remti „sofos ūkininkus“, skatinti ne gaminimą, o vartojimą.
Pinigų daugiau, bet mažiau
2014-2020 metų ES finansinėje perspektyvoje Lietuvos žemės ūkiui numatyta 4 mlrd. litų didesnė parama nei 2007-2013 metais. Tačiau ar džiaugiasi mūsų šalies ūkininkai sulaukę naujo finansinio laikotarpio? Ko iš jo tikisi?
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas paaiškina, kad nors pinigų Lietuvos žemdirbiams atseikėta daugiau, džiūgauti nėra dėl ko. Europos Komisijos išmokų sumos 2014-2020 metams yra apskaičiuotos pagal 2,8 mln. ha žemės plotą, o praėjusiu laikotarpiu buvo skaičiuojamos pagal 2,6 mln. ha. Nors pinigų išmokoms daugiau, jas reikės dalyti į daugiau dalių. Be to, per artimiausius metus žemės ūkiui skirtos žemės plotas gali dar labiau išaugti ir siekti net 3 mln. ha.
„Ką išsikovojome - tą išsikovojome. Šiame periode nieko naujo negausime. Deja, mūsų viltys ir siekiai buvo kur kas didesni - kad tiesioginės išmokos pasiektų ES vidurkį. Tačiau vis tiek gausime jas kur kas mažesnes nei kitos šalys. Be to, ir dirbamos žemės plotai didėja, jie didesni, nei buvo užfiksuoti 2009 metais. Tada buvo 2 mln. 640 tūkst. ha, šiandien - 2 mln. 800 tūkst. ha. Paketas nedidės, tačiau paskirsčius atsižvelgiant į didesnį plotą, išeis mažesnis. Beje, šiuo laikotarpiu mažesnės ir Kaimo plėtros programos lėšos“, - kalbėjo ūkininkų atstovas.
Be to, pasak jo, Briuselyje vis dažniau pasigirsta kalbų, kad ir po 2020 metų tiesioginės išmokos žemdirbiams nebus suvienodintos.
„Vargu ar jos suvienodės. Jau ir pačioje Europoje kalbama, kad po 2020-ųjų vis dar bus tęsiamas pereinamasis laikotarpis. Tas mūsų priartinimas prie ES vidurkio gali būti labai toli. Aišku, pasigirsta ir kitų kalbų, kad po 2020-ųjų išvis nebus bendros žemės ūkio politikos, kad nebebus finansavimo. Vienas iš siūlomų variantų, kad kiekviena šalis turėtų iš savo biudžeto finansuoti žemės ūkį pagal savo galimybes. Tada būtų dar labiau iškreiptos konkurencinės sąlygos. Palyginkime, ką gali prancūzas, olandas, vokietis, o ką gali Lietuva? Savaime suprantama, kad mūsų ūkininkai būtų pastatyti į nelygią poziciją, nors ir dabar neturime teisės konkuruoti lygiomis sąlygomis“, - apgailestavo A.Stančikas.
„Mums sako: jūs palaukite dar, mums pradės po truputį mažėti išmokos, o jums didėti, - apie ES senbuvių poziciją dėl nevienodų tiesioginių išmokų kalbėjo ŽŪR pirmininkas. - Tačiau tai ilgas laikas. Kiek mes galime tokiomis diskriminacinėmis sąlygomis konkuruoti? Mūsų žemdirbių pagrindinis reikalavimas yra ne didesnė pinigų suma, o vienodos sąlygos, vienodos išmokos. Tiek vokiečiui, tiek prancūzui, tiek lietuviui, tiek latviui. O dabar Baltijos šalys gauna pačias mažiausias išmokas, o už kokias nuodėmes - neaišku“.
Siūlo neremti „sofos ūkininkų“
Šiais metais prasidėjusi bendrosios ES žemės ūkio politikos reforma numato, kad tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams. Tiesa, A.Stančikas apgailestauja, kad nors formaliai siūloma remti tik aktyvius ūkininkus, praktiškai bus remiami ir nieko neveikiantys. Pasirodo, ES nesutinka, kad aktyvaus ūkininko sąvoka būtų susieta su gamybos rodikliais.
„Briuselyje jau kelintą posėdį vyksta aktyvios diskusijos. Su Višegrado šalimis tą klausimą keliame, bet tam labai prieštaraujama baiminantis, kad tik aktyvaus ūkininko sąvokoje neatsirastų žodis „gamyba“. Šiandien Europa nusiteikusi remti tai, kad ūkininkas nieko nedirbtų. Nesuprantu, ką reiškia tokia jų politika. Mes norime įsivesti aktyvaus ūkininko sąvoką, kad ji būtų siejama su gamyba. ES sako, kad kiekviena šalis yra laisva spręsti, bet šioje vietoje nelabai nori mums leisti to daryti: „Ne, atleiskite, jūs negalite gamybos įtraukti“. Aktyvus ūkininkas jiems yra tas ūkininkas, kuris tiesiog turi žemės ir gauna išmokas, bet gamyba neprivalo užsiimti. Kodėl tai daroma? Kad palaikytume gerą agrarinę žemės būklę ir ateityje patys europiečiai galėtų tą žemę iš mūsų perpirkti? Gal tokių programų tokie tikslai ir yra? Kad mes nieko nedirbtume, jie viską už mus paimtų, nudirbtų, o mes taptume tik jų tarnaitės?“ - svarstė ŽŪR pirmininkas.
Praėjusiu finansiniu laikotarpiu ES ir taip rėmė nieko neveikimą. Skyrė paramą už ankstyvą pasitraukimą iš žemės ūkio gamybos, rėmė biokuro žaliavos - karklų auginimą, nors tai alina dirvožemį. Dabar aiškinama, kad nauju finansiniu laikotarpiu bus ypač remiami smulkūs ūkininkai, smulkių ūkių plėtra. Tačiau A.Stančikas akcentuoja, kad pradedantiesiems ūkininkams per paramą reikia sudaryti sąlygas patiems užsidirbti, o ne dalyti pinigus už gražias akis.
„Smulkiesiems ūkininkams dėmesio tikrai reikia, bet pinigų yra tiek, kiek yra. Sunku tam ūkininkui išgyventi, jei šeima yra keturių asmenų, turi 3 ha žemės ir dvi karves, o dar reikia vaikus į mokslus išleisti, būstą išlaikyti ir dar į techniką investuoti. Aišku, kad juos reikia remti. Bet nereikia duoti pinigų už nieką. Nereikia remti vien už tai, kad jis yra, o ne gamina. Kur tada efektas? Galima nieko neveikti, ūkininkavimą imituoti ir gerai gyventi. Bet tai vyks iš tų pačių lėšų, kurios ir skirtos smulkiems ūkininkams, iš tų pačių lėšų, kurios turi būti panaudotos gamybai skatinti“, - kalbėjo ūkininkų atstovas.
A.Stančikas priminė, kad parama žemės ūkiui neturi jokios prasmės, jei ji nenukreipiama į produkto sukūrimą. „Mąstykime valstybiškai: kas bus, jei sumažės karvių skaičius, jei sumažės dirbamos žemės plotai, jei sumažės gamyba? Pradės eksportas mažėti, o iš kur šalis gaus pajamų? Ar nanotechnologijomis užsiiminėsime? Tai daugiau pasakos, o ne realybė. Šiandien Lietuva dar yra agrarinė valstybė, mums svarbus žemės ūkis, todėl į jį reikia žiūrėti atsakingai ir skatinti gamybą, o ne pinigų švaistymą“, - reziumavo jis.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
