Brangstančiu auksu verčiau nesigundyti

Rugpjūčio pradžioje aukso kainos pakilo į rekordines aukštumas. Tai buvo susiję ir su JAV artėjančiais rinkimais, ir su dolerio kurso smukimu. Nepaisant to, jog Amerikos valiuta atsigauna, analitikai prognozuoja, kad taurusis metalas ir toliau brangs, nes investuotojai auksą laiko saugia investicija. Bet ar jie visada teisūs?



Įvardinti du galimi scenarijai

Tauriojo metalo kaina Londono biržoje rugpjūčio 5 d. pasiekė 2031 JAV dolerį už Trojos unciją (apie 31,1 g). Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai aukso kaina perkopė 2000 JAV dolerių ribą. Netrukus ji kiek smuko, tačiau rugpjūčio 10 d. uncija kainavo 2030 JAV dolerių.

Tokį augimą lėmė dėl pandemijos kilęs ekonomikos neapibrėžtumas, kalbos apie vakcinos nuo COVID-19 sukūrimą ir artėjantys JAV prezidento rinkimai. Nuo metų pradžios aukso kaina augo 33 proc. Analitikai prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus jis gali pabrangti dvigubai - iki 4000 JAV dolerių už unciją, tačiau yra du veiksniai, galintys tai sustabdyti.

Tyrimų bendrovės „Third Bridge Group“ teigimu, po rinkimų Amerikoje uncijos kaina gali nukristi iki 1600 JAV dolerių, tačiau kitąmet ji vėl pradės augti.

Kita vertus, gali pasikartoti ir 2016 m. scenarijus, kai Donaldui Trampui (Donald Trump) įveikus Hilari Klinton (Hillary Clinton), investuotojai suskubo pasirūpinti aktyvais - saugyklomis, ir auksas pabrango 5 proc.

Kainų augimas - krizės požymis

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas augančiomis ir galbūt dar augsiančiomis aukso kainomis rekomendavo per daug nesižavėti.

„Aukso kainą lemia daug veiksnių, nes jis - žmonių emocijas traukianti savotiška baimės investicija. Šis metalas net išskirtas į atskirą turto klasę, nes neturi kitoms investicijoms - akcijoms, nekilnojamajam turtui ar pan. - būdingų grąžos elementų. Už jį niekas nemoka nuomos ar palūkanų, tačiau prieš gerus 9000 metų žmonės sutarė, kad jis yra vertingas. Būtent todėl auksas dažnai naudojamas siekiant per krizes išlaikyti turimų pinigų vertę“, - pasakojo ekonomistas.

Jis patikslino, kad, įprastai, taurusis metalas brangsta žmonėms baiminantis dėl savo gyvybių, karo atvejais ar gresiant pinigų nuvertėjimui.

„Šiuo metu kainų augimui turime visas „reikiamas“ priežastis. Pasaulyje siaučiantį virusą galima prilyginti karui, o bandant suvaldyti jo padarinius aktyvėja ir vis agresyvesne tampa pinigų spausdinimo politika. Ypač šioje srityje pasižymi JAV“, - aiškias priežastis įvardijo M.Dubnikovas.

Būtent todėl tie, kurie stebi įvykius pasaulyje, puikiai supranta, kad pinigai, bent laikinai, tikrai praras savo vertę, todėl skuba juos konvertuoti į kitą turtą. Vieni perka akcijas, kiti investuoja į NT, treti kaip pinigų „parkavimo“ instrumentą naudoja auksą.

Tiesa, skubėti jo pirkti ekonomistas nepataria.

Yra geresnių investicijų

Atkreipęs dėmesį į tai, jog aukšta aukso kaina rodo, kad pasaulyje nėra tvarkos, jis siūlė nepamiršti praėjusių krizių pamokų.

„Auksas buvo perkamas tarpukariu. Jo kaina išaugo 1980 m., kai JAV infliacija siekė 20 proc. Aukšta ji buvo ir 2008 m. krizės metu. Visgi nedidelių sumų nerekomenduočiau investuoti, o galvojant apie didesnes investicijas, žmonės turėtų žinoti, ką daro. Juolab kad „auksinė“ investicija nėra saugi ir ilgalaikė. 2008 m. aukso kaina buvo tokia pat, kaip 1980 m. Vadinasi, tie, kas tuomet investavo į jį, atgavo investuotas sumas, tik pinigai per tą laiką gerokai nuvertėjo.

Blogi laikotarpiai ilgai netrunka. Jiems pasibaigus, žmonės skuba auksą parduoti, todėl jo kaina smunka“, - perspėjo M.Dubnikovas.

Šiuo metu galvojantiems apie turimų pinigų išsaugojimą, ekonomistas patarė rinktis kitas sritis.

„Galima pradėti savo verslą, investuoti į fondus ar akcijų rinkas, pirkti NT, nes tokios investicijos turi grąžos elementų.

Tiesa, tam galima naudoti tik atliekamus pinigus. Tai yra, tuos, kurie lieka saugiai atsidėjus 3-6 mėnesių neliečiamą rezervą, skirtą galimos nelaimės atvejui. Tikslinga ugdyti įprotį atsidėti po 10 proc. atlyginimo ir, išskaidant riziką, investuoti kas mėnesį. Tai sau lesti gali daugelis ir tokia sistema veikia efektyviau negu vienkartinė kelių tūkstančių investicija“, - investavimo pradmenų mokė finansų srities ekspertas.

Tiems, kas pinigų turi visai mažai, tačiau irgi nenori jų prarasti, jis pasiūlė optimaliausią investiciją.

„Žmonės dažnai nesusimąsto, tačiau geriausia investicija, ypač - krizės laikotarpiu, yra saviugda. Šį laiką galima išnaudoti mokantis kalbų, įgyjant naujas ar gilinant turimas žinias, įsisavinant naujas profesijas.

Pora šimtų ar tūkstančių eurų iš esmės gyvenimo nepakeis, o įgytos žinios išliks visam laikui. Be to, tokios investicijos turi vertę, grąžos elementų ir jų galima įsigyti neribotą kiekį“, - situaciją apibendrino M.Dubnikovas.