1 nuotr.

Remigijus Lapinskas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Asociacijos valdybos narys, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas sako, kad antradienį Seimo priimtas sprendimas suvienodinti PVM nėra teisingas.

„Pilno PVM taikymas centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje (CŠT) atrodo kaip ir logiškas žingsnis, bet šildymas - tai pirmo būtinumo, neišvengiama prekė. Tai didelė išlaidų dalis bet kurios šeimos krepšelyje. Pritariame Prezidentės nuomonei, kad lengvata gali tęstis. Seimas padarė klaidą. Valstybė viena ranka paims pinigus PVM, kita ranka juos dalins. Šimtai tūkstančių žmonių turės ištiesę ranką prašyti išmaldos“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Lapinskas.

LITBIOMA atstovai įsitikinę, kad valstybė turi gręžtis į atsinaujinančią energetiką ir užtikrinti mokesčių lengvatas biokurui privačiuose namuose. Pasak jų, taip būtų garantuotos lygios sąlygos: daugiabučio namo gyventojas pagal lengvatinį 9 proc. PVM pirktų šilumą CŠT, o atskiro namo gyventojas pagal tokį pat PVM pirktų kurą. Taip kartu būtų kovojama su šešėline rinka, kurioje dabar parduodama ir malkų, briketų bei granulių.

Būtent granuliuotam kurui (medžio ar šiaudų granulėms) biomasės energetikos atstovai linkę teikti pirmenybę, nes, pasak jų, tai leistų taupyti pačią biomasę: būtų efektyvesnis jos panaudojimas, kadangi toks kuras naudojamas moderniuose katiluose.

Asociacijos LITBIOMA prezidentas, „Enerstenos“ įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad šalies valdžia jau ėmėsi veiksmų šia kryptimi.

„Energetikos ministerija ėmėsi iniciatyvos ir skirta 30 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos automatizuotų katilų įsigijimui, pagerinti situaciją namų ūkiuose. Tai geras žingsnis einant pirmyn, norima sumažinti biokuro vartojimą per efektyvumą“, - kalbėjo V. Ramanauskas, pasak kurio, neefektyvus biokuro panaudojimas lemia ir didesnę aplinkos taršą.

UAB „Granulita“ direktorius Girmantas Praninskas tikisi ir tolesnių valstybės žingsnių šia kryptim.

„Lietuvoje turime daug medienos, biomasės ir galėtume pigiai šildyti savo namus. Tam reikia valdžios žingsnių. Reikia būtinai mažinti PVM (biokuro įsigijimui privačiuose ūkiuose - ELTA). Granulių gamintojų Lietuvoje užtenka, galėtų būti sunaudojama didesnė dalis vietos rinkoje, jeigu padėtų valdžia susikurti prekybos kanalui, logistikos kompanijoms. Lietuvoje sumažėtų biokuro naudojimas, žmonės išleistų mažiau pinigų už šildymą“, - sakė G. Praninskas.

Pasak Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidento R. Lapinsko, žvelgiant iš globalios perspektyvos, Lietuva gerai plėtoja biomasės energetiką, bet jai trūksta nacionalinės energetikos strategijos.

„Strategija reikalinga dabar, jau buvo reikalinga vakar. Ar mes teisingai vertinsime klimato šiltėjimo klausimą, ar vis dėlto toliau kalbėsime apie iškastinio kuro naudojimą - dėl tebedaromų investicijų į dujotiekius ir pan.“, - sakė R. Lapinskas.

LITBIOMA atstovai teigia, kad, matant biomasės potencialą, Lietuva gali būti ta šalimi, kurioje bus išvystyta biodegalų gamyba. Bet pagrindiniai biomasės sektoriaus tikslai - biokuro naudojimo efektyvumo didinimas, biodegalų vystymas, biodujų plėtra - sunkiai įgyvendinami, neturint nacionalinės energetikos strategijos.

Spaudos konferencijos dalyviai teigia, kad Lietuva dėl aktyvaus, dešimtį metų trunkančio darbo tapo ne tik Europos, bet ir pasaulio viena iš lyderių atsinaujinančios energetikos srityje, jos rezultatai prilygsta Švedijos ir Suomijos rodikliams.

Pernai Lietuvoje esą buvo suvartota 655 tūkst. tonų naftos ekvivalento biomasės (prieš dešimtmetį šis skaičius buvo artimas nuliui). Tai leidę valstybei sutaupyti dešimtis milijonų eurų, kurie būtų išleisti kitai, importuojamai, energijos rūšiai.

Akcentuojama ir biomasės sektoriaus įtaka darbo rinkai. Biokuro energetikos sektoriuje pernai dirbo 7500 darbuotojų. Po trejų metų darbuotojų skaičius turėtų siekti 10 tūkst. Be to, pažymima, kad kuriamos ir darbo vietos regionų gyventojams.

Kaip žinoma, Seimas antradienį nepritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai, kuria norėta pratęsti PVM lengvatą šildymui dar trejiems metams. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta PVM lengvata šildymui nustoja galioti 2017 m. birželio 1 d.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kurios reglamentuoja kompensacijų gavimo tvarką. Tam, kad įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Pasidalink: