1 nuotr.Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis sako, kad nepaisant ekonominio ir technologinio progreso, kurį pasaulio visuomenėms pavyko pasiekti, socialinės nelygybės lygis XXI amžiaus pradžioje yra didesnis nei XVIII amžiaus viduryje.
„Daugelis prisimename sociologijos atsiradimo istoriją, ir jos pradininkų pastangas apsaugoti visuomenę nuo socialinės dezintegracijos. Deja šiandien, po beveik 200 metų, kai mūsų nacionalinis turtas išaugo 50 kartų, o asmeninis vartojimas beveik 20 kartų, mes susiduriame su ta pačia problema", - Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje kalbėjo B. Gruževskis.
Profesorius teigė, kad augant šalių nacionaliniam turtui ir darbo našumui vis dažniau girdėti ir apie augantį skurdą bei atskirtį.
„Kiekvienais metais auga pasaulio šalių nacionalinis turtas, auga darbo našumas, o IT pagalba jau nugalėjome laiką ir erdvę. Tačiau vis dažniau girdime apie skurdą, įvairių rūšių atskirtį, bei harmoningą socialinę raidą žlugdančią nelygybę. Sunku patikėti, kad XXI amžiaus pradžioje nelygybės lygis tarp atskirų šalių ir socialinių grupių yra didesnis negu XVIII amžiaus viduryje, tą faktiškai įrodė atliktas EBPO tyrimas", - pažymėjo jis.
ELTA primena, bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų antrąjį ketvirtį sudarė 284 eurus.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 proc. punkto. 2019 metais apie 576 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Skurdo rizikos riba 2019 metais buvo 379 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 eurų - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 metais, padidėjo 10 proc.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,9 proc., tarp bedarbių - 54,4 proc., tarp senatvės pensininkų - 35,1 proc.
