4 nuotr.2020-ieji verslui buvo sudėtingi metai. Ypač smarkiai dėl pandemijos ir su ja susijusių ribojimų nukentėjo Lietuvos turizmo sektorius. Tik jeigu kaimo turizmo sodybos bei SPA centrai (kol galėjo veikti) dar sulaukdavo klientų, tai viešbučiai didžiuosiuose šalies miestuose stovėjo faktiškai tušti. Ar sugebės situaciją pakeisti viešbučių pradėta siūlyti ilgalaikė nuoma?
Idėja gera, bet vien to gali būti maža
Socialiniame tinkle „Facebook" pasirodė reklama, siūlanti už mažiau negu 400 eurų mėnesiui apsistoti sostinės senamiestyje esančiame viešbutyje. Skelbime nurodoma, kad, be jokių įsipareigojimų, dviviečiuose, pilnai įrengtuose kambariuose, galima gyventi ir ilgesnį laiką. Kartą per savaitę kambarys būtų tvarkomas ir keičiama patalynė. Tiesa, maistu reikėtų pasirūpinti patiems gyventojams arba papildomai susimokėti už pusryčius.
„Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijus Mačiulio vertinimu, tokia viešbučių siūloma ilgalaikė nuoma yra sveikintinas žingsnis, ieškant išeities iš dabartinės situacijos.
„Akivaizdu, kad prasidėjus pandemijai ir užvėrus sienas didžiųjų miestų viešbučiai prarado pagrindinius savo klientus - užsienio turistus. Nepaisant to, nenorint užsidaryti, būtina ieškoti būdų, kaip užsidirbti, nes pastatus, yra juose žmonių ar ne, vis tiek būtina ir prižiūrėti, ir šildyti. Negalima paleisti ir viso personalo, nes paskui gali kilti sunkumų ieškant darbuotojų, tad bet koks pajamų generavimas yra galimybė išgyventi", - patikslino ekonomistas.
Tikėtina, pasak jo, kad tokios paslaugos bus siūlomos tik pandemijos laikotarpiu, nes atsigavus turizmui ilgalaikė nuoma viešbučiams nebus naudinga. Visgi prognozuoti - kiek tokie sprendimai pasiteisins - jis nesiėmė.
„Pandemija paveikė ekonomiką, tačiau ši krizė nėra visuotina. Smarkiai nukentėjo tik keli rinkos sektoriai, nemažai daliai gyventojų atlyginimai augo, didėjo įmonių pelnai. Lietuvos įmonių indėliai per pirmus devynis šių metų mėnesius išaugo nuo 6 mlrd. iki 8 mlrd. eurų. Tai - didžiausias augimas visoje Europos Sąjungoje. Gyventojų indėlių suma rudenį siekė beveik 17 mlrd. eurų, tad akivaizdu, kad pinigų žmonės turi. Todėl, vertinant viešbučių ilgalaikės nuomos pasiūlymą, reikėtų klausti ne, ar bus galinčių sau tai leisti, o kodėl žmonės turėtų norėti mėnesį gyventi viešbutyje? Čia jau užduotis viešbučių savininkams - surasti tinkamus motyvus, paskatinsiančius žmones savo namus iškeisti į viešbučių kambarius. Kaip jiems tai pavyks parodys tik laikas", - sakė N.Mačiulis.
Pripažinęs, kad naujos idėjos, turinčios padėti pritraukti klientus, yra gerai, jis užsiminė, kad vien to gali neužtekti.
„Tai turėtų padėti išsaugoti darbo vietas, tačiau nemažai viešbučių sektoriaus ateitis priklausys ir nuo Vyriausybės sprendimų bei skiriamos pagalbos. Vien tokiomis pastangomis dalis didžiųjų šalies miestų viešbučių gali ir neišgyventi", - perspėjo N.Mačiulis.
Dalis viešbučių nuo pavasario taip ir neatsidarė
Ekonomisto pozicijai, patikslinusi, jog ilgalaikę nuomą atskiri viešbučiai siūlo savo iniciatyva, pritarė ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Didžiųjų miestų verslo viešbučiams dabar ypač sunkus metas - klientų nėra, o pastatus būtina šildyti. 30 proc. tokių viešbučių stovi uždaryti nuo pavasario, o tie, kurie nusprendė dirbti, ieško išeičių", - sakė prezidentė.
Bendra asociacijos pozicija, pasak jos, susitarti su Vyriausybe dėl subsidijų ir galimų pagalbos verslui priemonių.
„Dabar Vyriausybė pagal „De-minim" programą siūlo iki 200 tūkst. eurų siekiančias subsidijas terminui iki trejų metų. Kadangi į šią paramą būtų įskaičiuota viskas - ir europiniai projektai, ir palūkanų atidėjimas, ir nuomos mokesčio kompensavimas, tokia suma pagelbėtų tik smulkiosioms įmonėms. Juolab kad gavus ir išnaudojus šią paramą, dvejus metus įmonė nebegalėtų prašyti jokių kitų subsidijų.
Mes bandome išsiderėti, kad nors ir vėliau, bet paramos suma siektų 800 tūkst. eurų visoms ar net iki 3 mln. eurų didelėms įmonėms. Tai įmanoma, nes tokio dydžio paramai pritarė ir Europos Komisija. Jeigu dėl šito pavyks susitarti, tuomet galėsime galvoti apie verslo transformaciją, kuri, esant dabartinei situacijai, neišvengiama", - teigė E.Šiškauskienė.
Pasak jos, gavę paramą, viešbučiai galės galvoti apie platesnį „žaliosios" energetikos naudojimą, skaitmenizavimą, užraktų bei maisto tiekimo sistemų modernizavimą ir personalo mokymą.
„Gali būti, kad dalis dabartinių viešbučių taps apartamentiniai. Deja, neatmestina ir tai, jog dalis smulkesnių gali ir neišgyventi - juos iš rinkos išstums į Lietuvą atėję gerokai didesnius išteklius turintys pasaulinių tinklų viešbučiai. Šiandien tiksliai aišku tik viena - turizmo sektoriaus laukia pokyčiai ir tam būtina ruoštis", - situaciją apibendrino E.Šiškauskienė.
