respublika.lt

Bazines išmokas turi gauti net turtuoliai? (16)

2020 rugsėjo mėn. 20 d. 06:55:30
Dalia BYČIENĖ

Pastaruoju metu įvairiose pasaulio šalyse keliama Universalių bazinių pajamų (UBP) mokėjimo, paprastai kalbant - pinigų mokėjimo už nieką, idėja. Toks projektas įgyvendintas Suomijoje. Panašūs vyko Kanadoje, Prancūzijoje, Amerikoje, Ispanijoje. Pasitikrinti, kaip tokia sistema veiktų, ketina Vokietija. Ar tai pasiteisintų Lietuvoje? Ar dalijami neuždirbti pinigai neužaugintų dar didesnio abejingo ateičiai žmonių rato?

×
nuotr. 1 nuotr.
Norėdami išlaikyti šeimą, žmonės ieško įvairių išeičių užsidirbti. Bet ir to nepakanka. EPA-Eltos nuotr.


Reikalinga reforma

Pasak beveik penkerius metus projektus, kai pinigai tiesiog sumokami gyventojams, Lietuvai kuriančios Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorės, ekonomikos daktarės Birutės Teodoros Visokavičienės, universalių bazinių pajamų įvedimas tokiai šaliai, kaip Lietuva, yra būtinas. Neturime kitos išeities. Tai išspręstų daugybę problemų. Mokslininkė nurodo net 15 UBP finansavimo šaltinių.

Šios pajamos žmogui garantuotų kuklų, bet orų pragyvenimą ne tik maistui, bet ir kasdieniniams poreikiams pagal šiandieninio pragyvenimo standartus. Keliamas klausimas, iš kokių pinigų tas išmokas mokėti? Tie pinigai yra visoje ekonomikoje. Finansų sektoriuje, atsargose, monetarinės politikos ir fiskalinės politikos priemonėse. Gaudami universalias bazines pajamas, žmonės bus saugūs ir nebijos dėl savo gyvenimo, ateities ar senatvės, gyvens oriai, pirks vartojimo produktus, prisitaikys prie naujovių, kurių prireiks savęs aptarnavimui ir gyvenimo kokybei. Visiems garantuotos pajamos pagreitins pinigų apyvartą šalyje. Šios kas mėnesį gaunamos nedidelės išmokos (galėtų būti nuo 600 iki 800 eurų per mėnesį, o ekonomikai sustiprėjus ir daugiau) greitai sukurtų kitas pajamas, skatindamos vartojimą ir didindamos gamybą, paslaugas, augindamos bendrąjį nacionalinį produktą bei valstybės biudžetų pajamas. Bent jau taip teigia palaikantys pinigų dalybas už nieką.

Pašalpos problemos neišspręs

„Europos Sąjungoje, tarptautinėse organizacijose esame pasiekę nemažai pažangos, bet šiandieninė mūsų valstybės paradigma negalvoti apie žmones, jų padėtį yra absoliučiai pražūtinga.

Susidūrėme su paradoksu. Žmonių yra, bet nėra kam dirbti. Aukštos ir vidutinės kvalifikacijos žmonės palieka šalį, nes darbo, kurį išsilavinę žmonės galėtų dirbti, trūksta. Nėra kam dirbti ir nekvalifikuoto darbo", - teigia B.T.Visokavičienė.

Kitas dalykas, dėl ko reikia spręsti bazinių pajamų problemą, jos manymu, yra labai aukštas skurdo lygis ir didžiulė atskirtis. Pagal skurdo socialinius rodiklius Lietuva paskutinėje vietoje Europoje. Atėjo laikas dalintis visiems. Vien valstybės biudžeto daugiau nebus, jei parama bus tokia, kokia yra. Tie, kas teigia, kad nereikia, negalvoja apie savo žmones. Jei taip šneka politikai - baisu", - sako mokslininkė.

Pasak B.T.Visokavičienės, visas valstybės biudžeto išlaidas, skiriamas pašalpoms, kartu su jų administravimu būtų galima panaudoti bazinių pajamų gyventojams mokėjimui. Pašalpų yra apie 40 rūšių, bet jos neleidžia žmonėms oriai gyventi. Norėdami išlaikyti šeimą, žmonės ieško įvairių išeičių užsidirbti. Bet ir to nepakanka.

„Universalios bazinės pajamos turi būti mokamos neatsižvelgiant į kitas pajamas, nuo jų neatskaitomi mokesčiai. Tos pajamos niekur iš Lietuvos neišeis, jos suksis Lietuvoje, apyvartoje, skatins vartojimą. Jei tie pinigai subyrėtų į žmonių sąskaitas, jie galėtų nusipirkti šiuolaikinį kompiuterį, telefoną. Tai suktų ekonomikos ratą, gamybą.

Šis gyvenimas jau nebeleidžia gyventi kitaip. Kai kurie ekonomistai teigia, kad tokios pajamos sugriautų „Sodrą". Priešingai, tai būtų atrama „Sodrai". Bedarbio pašalpas galbūt galima peržiūrėti, bet negalima nukirsti to, kas jau buvo duota. Ateityje tų pašalpų nereikėtų, nes žmogus turėtų garantuotas bazines pajamas...

Ir turtingųjų negalima išskirti. Milijonieriui tai būtų lašas, bet tai būtų teisinga. O apmokestinti reikia visus, be jokių nuslėpimų, kapitalo perkėlimo į kitas šalis", - teigia B.T.Visoka-
vičienė.

Anot mokslininkės, pašalpų panaikinimas išlaisvintų daug valstybės tarnybos funkcijų. Visos pašalpos per jų administravimą, skirstymą, kontroliavimą, patalpų išlaikymą didina biudžeto išlaidas. Šito nebeliktų. Darbuotojai išsilaisvintų kūrybiškesniems ir prasmingesniems darbams. Lenkijoje buvo paskaičiuota, apie 60 proc. nuo visų pašalpų nueina administravimui.

Tinginių neprigamins

Kas nors gali pasakyti, kad žmonės, gavę neuždirbtas pajamas, nenorės eiti į darbą. „Aš taip nemanau, ir civilizacija tai diktuoja. Žmogaus prigimtyje yra noras gyventi geriau, kad vaikai daugiau turėtų ir pasiektų, patys žmonės nori tobulėti.

Ateityje reikės naujų kvalifikacijų, senųjų darbų nebeliks, reikės didelio išmanumo. Ar gydytojas, užuot lakstęs iš darbovietės į darbovietę, nenorėtų turėti laisvą dieną ir kelti savo kvalifikaciją. Ir mokytojams tas pats. Reikia kelti kvalifikaciją, kalbą išmokti, nuvažiuoti tegul į Suomiją, Airiją, Izraelį pasižiūrėti, kaip ten vaikai mokomi. O už ką jiems važiuoti?" - klausia bazinių pajamų perspektyvą nagrinėjanti prof. B.T.Visokavičienė.

Kai kuriose šalyse įgyvendinti projektai atskleidė, kad pinigų turėjimas neprigamino daugiau tinginių. Priešingai, žmonės atsitiesė. Štai Suomijoje po eksperimento paaiškėjo, kad pagerėjo dalyvavusių projekte žmonių sveikata, nuotaika, atsirado ramybė, noras kurti ir dirbti. Skurdo nustekenti Kenijos gyventojai susitvarkė namus, sumažėjo nusikalstamumas, sergamumas. „Šiandiena universalias bazines pajamas vertina visos pasaulio valstybės nuo JAV, Argentinos iki Japonijos, Indijos, Kinijos. COVID-19 paspartino ne tik automatizavimo ir skaitmeninimo procesus, bet ir užaštrino valdymo problemas. Tikiu, kad ši karta sulauks universalių bazinių pajamų", - įsitikinusi mokslininkė.


Kitokia nuomonė:

Tačiau Vilniaus universiteto profesoriaus Teodoro Medaiskio įsitikinimu, universalio bazinės pajamos ne dabarties, o greičiau tolimesnės ateities dalykas, kai visą darbą dirba robotai, naujosios technologijos, technikos. Kai pagaminama daug.

„Kai yra aukštesnis visuomenės produktyvumo lygis, galbūt ir būtų galima kalbėti apie tokias bazines pajamas.

Šiandien per anksti ir bandymas visuotinai įdiegti tokį modelį daugumai pakirstų motyvavimą ieškoti užimtumo, darbo, veiklos. Žmogų jie uždaro į spąstus, neskatina ieškot ekonominio aktyvumo. Dar pakirstų motyvaciją dirbti", - įsitikinęs mokslininkas.

 

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vyksite lankyti artimųjų kapų per ilgąjį savaitgalį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar iš tikrųjų reikalinga nedarbo diena lapkričio 2-ąją?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+6 +8 C

 

+4 +7 C

 +9 +11 C

9 +10 C

 

 +10 +14 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

1-6 m/s

       

Nuorodos