Lietuvoje vis nerimsta aistros dėl tiek miestuose, tiek giriose kertamų medžių, tačiau, panašu, radikaliai nepakeitus valdžios požiūrio į gamtosaugą, kirtimai, nepaisant visuomenės protestų, ir toliau vyks. Juolab kad tiek pati mediena, tiek ją išvežus atsilaisvinusi žemė kažkam krauna nemažą pelną.
Žemė bus išparduota
Prieš pusmetį „Vakaro žinios“ rašė apie tai, kad Kalnėnų rajone buvo iškirstas nemažas miškelis, kuris, valdininkų teigimu, oficialiai net nebuvo miškas. Netrukus paaiškėjo, medžius savavališkai iškirto rangovas, kuriam buvo pavesta išvalyti šią teritoriją. Įmonei už tai buvo skirta bauda, teritorijos tvarkymo darbai, kuriam laikui, sustabdyti. Triukšmui aprimus, teritorija vis tiek buvo išvalyta, iškirsti medžiai - išgabenti ir, pasak Turto banko komunikacijos vadovo Tomo Bagdono, sklypas, esantis Vilniuje, Rukainių g. 119, Vyriausybės nutarimu buvo įtrauktas į parduodamo turto sąrašą.
„Pardavinėjant sklypą, buvo surengta pora aukcionų, tačiau pirkėjo neatsirado. Sklypas yra patogioje vietoje, šalia plėtojami gyvenamieji kvartalai, o po Liepkalnio sankryžos rekonstrukcijos gerokai išaugs ir transporto pralaidumas, kas dar labiau turėtų padidinti sklypo patrauklumą“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, tikėtina nepavykusių aukcionų priežastis yra ne sklypo kaina - 7,2 mln. eurų, o 24 ha. siekiantis teritorijos dydis.
„Vystytojams turėtų būti sudėtinga išplėtoti tokią teritoriją, todėl, užtikrinant maksimalią grąžą valstybei, nuspręsta sklypą padalinti į dalis. Jau atliekami sklypo padalinimo darbai. Kai jie bus baigti, suformuoti sklypai bus pardavinėjami viešojo akciono būdu“, - planus atskleidė T.Bagdonas.
Nauji statiniai šioje Vilniaus dalyje dygsta vienas po kito, užstatymo plotai smarkiai plečiasi. Įvertinus tai, tikėtina prielaida, jog ir buvęs miškelis, užuot bent dalį jo atsodinus taip atkuriant žaliuosius sostinės plotus, netrukus taps dar vienu naujų namų kvartalu.
Atsodinti nėra būtina
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. buvo išdavusi leidimus atlikti minėto sklypo valymą, pašalinant savaime užaugusius krūmus ir medžius iki 20 cm skersmens 1,3 m kamieno aukštyje.
„Vykdant sklypo valymo darbus buvo nupjauta 17 beržų (Savivaldybės teigimu - keliasdešimt beržų, pušų, blindžių - red. past.), kurių kamienų skersmenys storesni nei nurodyta leidimuose. Atsakingam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta nuobauda, paskaičiuota padaryta žala aplinkai“, - rašoma AAD atsakyme. Praktika - įpareigoti pažeidėjus ne tik sumokėti baudas, bet ir atsodinti neteisėtai nukirstus medžius - nėra taikoma.
Už savavališką medžių kirtimą įmonei buvo paskirta maždaug 4000 eurų bauda. Butų kainos šiame rajone prasideda nuo 75 tūkst. eurų, kotedžų - nuo maždaug 110 tūkst. eurų. Tad bauda tikrai negąsdina.
Visuomenė vis dar aukojama verslui
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė sako, jog dažnai, planuojant statybas, pirma sunaikinami tame plote esantys želdynai, o tik tuomet pradedami rengti projektai.
„Teisės aktai, išskyrus keletą išimčių, numato, kad norint kirsti tam tikroje teritorijoje augančius ar vertingus medžius būtina gauti atitinkamus leidimus. Deja, medžiai kertami slapta ar neturint leidimų. Jeigu visi želdynai būtų inventorizuoti ir įtraukti į bendrą duomenų bazę, prieš pradedant teritorijų tvarkymo darbus būtų tiksliai žinoma, kokie medžiai joje auga ir ko kirsti nevalia arba, kiek už tokių medžių kirtimą turi būti sumokėta. Dabar šioje vietoje vis dar žiojėja spraga, kuria sėkmingai naudojamasi“, - sakė pašnekovė, pabrėžusi, kad už savavališką medžių kirtimą galėtų būti skiriamos didesnės baudos.
Rūpindamasis šalies žaliųjų plotų išsaugojimu Lietuvos žaliųjų judėjimas yra parengęs Želdynų įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad visi, visuomenei svarbūs, klausimai būtų sprendžiami jai dalyvaujant, tačiau tokiai idėjai priešinasi politikai.
„Visuomenė nori turėti parkus ir poilsio vietas, verslo struktūros galvoja apie pinigus. Akivaizdu, kad susikerta visuomenės bei pelno siekiančių įmonių interesai. Užsienio šalių praktika rodo, kad norint, kompromisą galima rasti, tačiau mūsų krašte politiniai sprendimai vis dar yra verslo pusėje, o visuomenė ir jos interesai nustumiami į antrą planą“, - sakė J.Gadliauskienė.