respublika.lt
 

Bankus paveiktų nebent meteoritas visas tekstasnuotraukos (16)

2020 sausio mėn. 10 d. 12:00:58
Danas NAGELĖ

Vyriausybė apsižiūrėjo, kad Lietuvoje bankų koncentracija yra trečia pagal dydį Europos Sąjungoje, todėl nusprendė centriniam bankui suteikti daugiau svertų. Mat didelė koncentracija yra tolygi konkurencijos nebuvimui, o to pasekmė - vienos didžiausių būsto palūkanų Europoje, milžiniškos paslaugų kainos ir t.t. Tačiau ar Ministrų kabinetas nepavėlavo? Argi dabar bankai gera valia atsisakys bent dalies išsikovotos įtakos?

×
nuotr. 11 nuotr.
„Vakaro žinių“ koliažas

 

Finansų ministerija pastebi, kad Lietuvos bankų sektorius istoriškai pasižymi didele koncentracija.

„Pastaraisiais metais stebimas tolesnis bankų koncentracijos didėjimas: Lietuvos banko 2019 m. II ketvirčio duomenimis, dviejų pagal turtą didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 56,8 procento iki 61,1 procento. Jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems bankų sektoriaus dalyviams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo.

Lietuvos bankų sektorius šiuo metu yra trečias labiausiai koncentruotas Europos Sąjungoje po Estijos ir Graikijos. Be to, padidėjus koncentracijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje. Didelė koncentracija tam tikroje rinkoje turi tiesioginį poveikį sisteminei rizikai, kuri kartu su kitais pasireiškusiais makrorizikos veiksniais gali turėti neigiamų padarinių finansiniam stabilumui“, - dėsto Finansų ministerija. Todėl ji Vyriausybei pasiūlė, o ši pritarė siūlymui Lietuvos bankui suteikti daugiau svertų.

Jei Vyriausybės nuomonei pritars ir Seimas, Lietuvos bankas galės įvertinti sisteminę riziką visais atvejais, kai bankas bus reorganizuojamas jungimo būdu, vyks reikšmingas kito banko turto dalies įsigijimas, įstatinio kapitalo ar balsavimo teisės dalies įsigijimas. Pasak Finansų ministerijos, šiuo metu, vykdant koncentraciją, vertinami kriterijai, susiję su įsigyjančio asmens reputacija, patirtimi, finansiniu patikimumu, bet ne su sisteminės rizikos lygio vertinimu.

Interviu su buvusiu Lietuvos banko valdybos nariu prof. Vaidievučiu GERALAVIČIUMI:


- Vyriausybė nutarė Lietuvos bankui suteikti daugiau svertų, kad šis galėtų blokuoti bandymus didinti kredito įstaigų koncentraciją. Ar nepavėluotas šis sprendimas, kai koncentracija pas mus jau ir taip trečia pagal dydį Europoje? Ar bėra kur koncentracijai dar labiau didėti?

- Atvirai pasakius, tai ir aš nematau galimybių kam nors kur nors dar koncentruotis. Galimybių, kad koncentracija dar labiau didėtų, yra labai nedaug. Kita vertus, koncentracija pati savaime nėra gerai, nes atsiranda galimybė kai kuriems bankams dominuoti rinkoje. Tačiau juk tam turime Konkurencijos tarybą, kuri tai turi prižiūrėti. Ji turi svertų, bet kažkodėl iš viso nieko nedaro. Todėl tai, kad Lietuvos bankas įgyja teisę koncentraciją stebėti ir kontroliuoti, manau, yra sveikintinas dalykas.

Ką reikėtų daryti, kad tokios milžiniškos koncentracijos nebūtų? Aš neįsivaizduoju, kad koncentracija galėtų sumažėti kaip nors kitaip, kaip tik priviliojant naujus rinkos žaidėjus. Pas mus atsirado keli specializuoti bankai, bet jie yra peliukai prieš meškas, vilkus ar liūtus ir negali pasikandžioti. Kai prieš 65 milijonus metų žuvo visi dinozaurai (meteoritas visus išguldė), žinduoliai galėjo atsigauti. Jų buvo ir seniau, tačiau dėl dinozaurų negalėjo net nosies iškišti. Dabar irgi reikia meteorito, kuris gerokai sukrėstų mūsų bankų sistemą.

- Kaip tas meteoritas turėtų atrodyti?


- Jokiu būdu ne kaip bankinės sistemos krizė. Jis turėtų atrodyti kaip naujas stiprus rinkos žaidėjas. Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė vieną lenkų banką. Gal ateis. Bet vieno mažai, reikia bent dviejų ar trijų, nes atėjus tik vienam vis tiek oligopolija liktų. Tačiau problema ta, kad mūsų rinka niekam neįdomi. Reikia sudominti galbūt galimybe išeiti į plačius vandenis į Rytus ar kaip nors kitaip. Tikėtis rimtų žaidėjų yra sunku, bet tai yra pagrindinė mūsų viltis.

Kita viltis (pasikartosiu) yra normali antimonopolinių institucijų veikla. Apie Konkurencijos tarybą net nenoriu kalbėti, nes tai - tuščia vieta. Galbūt dabar Lietuvos bankas kažką rimčiau nuveiks. Konkurencijos taryba turbūt ne tik nenori kištis, bet ir negali, nes neturi reikiamų specialistų.

- Vaizdžiai užsiminėte apie dinozaurus. Kodėl pas mus tie dinozaurai užaugo, kur padarėme klaidą, kad leidome susikurti bankų oligopolijai?

- Mes kvietėme ateiti daugelį bankų, tačiau ne visi norėjo. Todėl nežinau, ar tai galima vadinti klaida. Tie, kurie atėjo, suprantama, stengėsi plėstis. O trukdyti plėstis buvo ir negražu, ir nemandagu. Juk nusiėmę kepures kvietėme, labai maldavome.

Kai dirbau ambasadoriumi Vokietijoje, pats buvau to proceso dalyvis, žinau, kaip kvietėme NORD LB. Nebučiavome kojų, tačiau buvome netoli to. O kai atėjo, tai, saugok Dieve, kad tik nesupyktų. Kita vertus, atėjo per mažai.

- Kuo bankai buvo viliojami? Pelno mokesčio lengvatomis?

- Ir pelno mokesčio lengvatomis, ir ne tik. Kalbėjome, kad pas mus rinka iš esmės yra tuščia, teikianti daug galimybių. Prašėme sutvarkyti bankų sektorių pagal civilizuotos bankininkystės pavyzdį. Jie iš tikrųjų sektorių ir sutvarkė, civilizuota bankininkystė atėjus skandinaviškiems bankams tik ir atsirado, to negalime nuneigti. Bet dar kartą pasikartosiu: kad ir atėjo stiprūs žaidėjai, jų buvo per mažai. Suprantama, jie ir patys pasistengė, kad kiti per daug čia nelįstų, jie nebuvo suinteresuoti didesne konkurencija.

Lietuva nebuvo išimtis. Visoje Rytų Europoje dideli bankai atėjo ir užėmė rinkas. Nors, aišku, reikia pripažinti, kad koncentracija pas mus - viena didžiausių.

- Skandinaviški bankai mainais už mokestines ir kitokias lengvatas pasižadėjo sukurti ir išlaikyti bankomatų, bankų skyrių tinklą. Dabar tas pažadas pamirštas, net kai kuriuose rajonų centruose bankų skyrių nebeliko. Ar galima pateisinti tokius veiksmus? Suprantu, bankai siekia sutaupyti, tačiau įsigalėti jiems leidome su šia sąlyga, o dabar, kai įsigalėjo, tą sąlygą pamina.


- Manau, jokioje sutartyje nebuvo pasirašyta, kad bankai privalo išlaikyti tam tikrą kiekį bankomatų ar skyrių, o jei ir buvo pasirašyta, manau, kad tokios nuostatos jau nebegalioja. Yra verslo laisvė, nieko nepadarysi. Bankams neapsimoka, tai kaip juos priversi?

Bet man keista, kodėl snaudžia, pavyzdžiui, kredito unijos, specializuoti bankai? Jie juk galėtų šitą nišą užimti. Dejuoja, kaip blogai, tačiau nesinaudoja situacija. Tikrai yra kam nišą užimti. Kita vertus, elektroninė bankininkystė darosi tokia, kad jau artimiausioje ateityje žmonės beveik viską darys elektroniniu būdu ir kitokių operacijų poreikio nebeliks arba jis smarkiai sumažės. Dabar yra tarpinis laikas, kai turime nemažai pagyvenusių žmonių, nemokančių elgtis su elektronine bankininkyste, todėl skyrių uždarinėjimai suteikia aštrumo.

- Kalbu ne tik apie bankomatų skaičiaus mažinimą. Kalbu apie tai, kad žmonėms beveik nebeprieinamos ir kitokios paslaugos. Pavyzdžiui, kaip žmogui pasiimti PIN kodų generatorių, kai Vilniuje net didieji bankai paliko neuždarę po 3 skyrius (o jie dirba tik darbo valandomis), o rajonuose jų iš viso nebėra. Be to, turėkime mintyje, kad elektroninė bankininkystė ne visiems prieinama, nes ne visi turi kompiuterius, o dažname kaime net ir interneto nėra, viešojo transporto sistema beveik žlugusi...

- Taip, jūs teisus. Bet nėra svertų priversti elgtis kitaip. Galbūt Lietuvos bankas galėtų įpareigoti palikti bankomatą ar banko skyrių tam tikram skaičiui gyventojų, kaip kad stengiamasi, jog gydytojų skaičius būtų tam tikram gyventojų skaičiui. Tačiau niekur pasaulyje tokių dalykų negirdėjau, todėl nežinau, ar be bankų geranoriškumo tai būtų įmanoma įgyvendinti. Bet gal viskas nėra taip blogai, nes nematome demonstracijų, niekas bankams langų nedaužo.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kokia visuomenės grupė Lietuvoje yra pažeidžiamiausia?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +3 C

+1 +3 C

 

0 +2 C

+5 +6 C

+5 +6 C

 

+2 +4 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-5 m/s

Nuorodos