1 nuotr.Šiandien Seimas skubos tvarka bandys priimti vadinamąjį bankų solidarumo mokesčio įstatymą, kurį liberalai praminė „nuskalpavimo įstatymu". O pats mokestis įsigaliotų ne po pusmečio, bet nuo gegužės 1-osios. Tačiau konservatorių argumentai, kodėl reikia skubos tvarka įvesti Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams laikiną solidarumo mokestį, neįtikino net valdančiosios koalicijos partnerių liberalų. O vakar nesulaukė pritarimo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas praėjusią savaitę jau buvo pristatytas Seime. Jam pritarė 107 politikai, prieš buvo 6, o susilaikė -14 seimūnų. Įstatymo projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė patikino, kad iš solidarumo mokesčio gautos lėšos būtų naudojamos paspartinti NATO sąjungininkų dislokavimą Lietuvoje ir jų mobilumą.
Reikia nutiesti kelius prie Rūdninkų ir Pabradės poligonų, šalies oro uostų takus pritaikyti kariniams lėktuvams, suremontuoti tiltus, diegti geležinkelyje signalizacines sistemas ir t.t. Iš viso šiems karinio mobilumo projektams įgyvendinti reikėtų rasti 963 mln. eurų. Tikimasi, kad įvedus bankams solidarumo mokestį, pavyktų surinkti apie 410 mln. eurų, o likusių pinigų tektų ieškoti valstybės biudžete.
Visgi, kaip bebūtų keista, G.Skaistę ėmė „pešioti" ne opozicija, bet liberalai, nors Mišrios seimo narių grupės narys Petras Gražulis nepraleido progos pamatyti keistumą. Esą, kai liečia bankus, visi tampa liberalais. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas abejojo, ar matydami kapšą pinigų nepadarysime sau meškos paslaugos. V.Mitalas abejojo, ar galima mokestį įvesti taip greitai. Nelaukiant pusmečio termino.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Edita Rudelienė klausė, nejaugi tik bankai Lietuvoje uždirba įspūdingus pelnus. O E.Rudelienės kolega Andrius Bagdonas pavadino solidarumo mokestį „bankų nuskalpavimo" mokesčiu. Frakcijos „Vardan Lietuvos" narys Tomas Tomilinas ir socdemas Kęstutis Vilkauskas abejojo, ar mokestis nesupriešins kariuomenės su šauliais, savanoriais ir pasienio tarnyba. Tad tik šiandien išaiškės, ar Seimas bankams skirtą solidarumo mokestį patvirtins, o visuomenė šiuo klausimu net nespėjo pasisakyti.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vadovas Jokūbas Markevičius vakar BFK aiškino, kad Lietuvos bankininkystės sektoriuje indėlių, laikomų bankuose, lygis yra labai reikšmingai nutolęs nuo paskolų lygio. Šis atotrūkis susiformavo per pandemiją ir po pandemijos. Komerciniai bankai turi prisikaupę daugiau nei 18 mlrd. eurų, kuriuos laiko Europos Centriniame Banke (ECB).
Tie milijardai, J.Markevičiaus teigimu, dabar sudaro vieną trečdalį viso bankų turto, nors 2008-2015 m. pavykdavo atidėti ne trečdalį turto, bet tik 5 proc. Anot J.Markevičiaus, net ir tuo atveju, jei būtų įvestas solidarumo mokestis, šiemet komercinių bankų pelningumas vis vien būtų du kartus didesnis nei pernai.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas patikino, kad dabartinis komercinių bankų verslo modelis nėra tipinis, nes yra 11 milijardais eurų daugiau indėlių nei paskolų. Lietuvos Banko vadovas Gediminas Šimkus taip pat pabrėžė, kad solidarumo mokestis bus taikomas tik netipinei pelno daliai. BFK narys „valstietis" Valius Ąžuolas pritarė, kad dėl ECB veiksmų bankai ir taip gavo dovanų - beveik 1 milijardą eurų.
„Sakyčiau, net per mažai imame, - kalbėjo V.Ąžuolas. - ECB gal su valstybėmis galėjo pasidalinti. 90 proc. palūkanų Lietuvoje yra kintamos, o kituose šalyse - fiksuotos".
Tačiau G.Šimkus patikslino, kad tai paties besiskolinančio reikalas, kokias imti palūkanas. Fiksuotas ar kintamas.
Komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė ČIPKUTĖ:
Mes esame prieš tokį mokestį. Mes neturime jokių prieštaravimų dėl Lietuvos gynybos, labai remiame būtinybę valstybei stiprinti savo gynybą, bet manome, kad tai turi būti solidariai daroma - visų ūkio subjektų Lietuvoje. Jei būtų pasiūlytas Gynybos mokestis, jis būtų lengviausiai įvestas, nes visi tokį mokestį suprastų ir norėtų prisidėti.
Tokia situacija ( didžiuliai pelnai - aut. past.) euro zonos bankų sistemoje yra susidariusi dėl ECB politikos, todėl situacija ir turi būti sprendžiama ECB. Jei ECB būtų nusprendęs visoms vyriausybėms pervesti šitas lėšas, tai ir būtų galėjęs tai padaryti. Sprendimų reikia ieškoti ECB.
Su šiuo mokesčiu mes permetame atsakomybę už gynybos finansavimą bankiniam sektoriui. Gali būti situacija, kai to mokesčio bus surinkta mažiau arba visai nebus surinktas, o mums bus primesta atsakomybė, mes būsime padaryti kalti už tai, kad Finansų ministerija neturi pinigų Krašto apsaugos ministerijai.
