Bankas skolų kuprą užkrovė dvylikamečiui

Gyvenimas apkarto

Šiaulietė V.Jankauskė „Vakaro žinioms“ papasakojo prieš beveik dešimtmetį prasidėjusią istoriją. 2004 m. pabaigoje moteris išsituokė su savo vyru. Prasidėjus statybų bumui buvęs sutuoktinis ėmėsi prekybos statybinėmis medžiagomis Šiauliuose. Įmonė klestėjo. Prasidėjus krizei verslas pašlijo. Neatlaikęs skolų naštos vyras palūžo - savo noru pasitraukė iš gyvenimo.

„Mūsų nepilnametis sūnus turėjo paveldėti tėvo turtą. Puikiai žinojome, kad velionis turėjo daug skolų, todėl tarėmės su advokatais, ką daryti. Gavome patarimą, jog palikimą galime priimti pagal apyrašą“, - prisiminė V.Jankauskė.

Pagal apyrašą priėmus palikimą už mirusio asmens skolas paveldėtojas atsako tik paveldėtu turtu. Šiuo atveju palikimą pasidalino velionio kreditoriai - sūnui turto neliko. „Vyro įmonė turėjo skolų, todėl likęs turtas antstolių buvo parduotas, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais. Viskas praėjo sklandžiai“, - sakė moteris.

Prabangus automobilis

Viena iš velionio skolų buvo „DNB Nord lizingo“ bendrovei. Iš jos vyras skolon buvo įsigijęs BMW M5 markės automobilį, kurio vertė sutarties sudarymo momentu siekė 253 tūkst. litų. „Man buvo pasiūlyta susimokėti lizingą. Aš esu paprastas žmogus. Pasakiau, kad man tokio automobilio tikrai nereikia. Banko atstovai patikino, kad jiems viskas aišku, jokių pretenzijų neturi ir automobilį pasiėmė“, - pasakojo V.Jankauskė.

Moters teigimu, dvejus metus ji gyveno įprastą gyvenimą. Su šeima nuomavosi butą. Antrą kartą ištekėjusiai V.Jankauskei gimė dukra. Moteris išėjo motinystės atostogų. „Dvejus metus viskas buvo tylu ramu. Tačiau vieną dieną nuėjusi į parduotuvę sužinojau, jog mano kortelėje trūksta pinigų. Bankomate pamačiau minus 68 tūkst. litų sumą. Mane ištiko šokas. Puoliau į banką. Ten pasakė, kad sąskaitas užblokavo antstolė“, - prisiminė pašnekovė.

Milžiniška bauda

Moteris nedelsiant kreipėsi į antstolę. „Iš jos sužinojau, kad bankas mane padavė į teismą. Prieš metus buvo priimtas sprendimas už akių, kad mano vaikas privalo sumokėti lizingą ir dar skirtą baudą“, - pasakojo V.Jankauskė.

Moterį šokiravo ne tik pats faktas, jog už velionio tėvo skolas turi atsakyti jo nepilnametis sūnus. Nuostabą kėlė ir sumos dydis. Bankui paėmus automobilį likutinė skola, atsiradusi dėl pradelstų mokėjimų, buvo apie 15 tūkst. litų. Tačiau teismas dvylikamečiui priteisė ir 25 proc. lizingo sumos baudą, siekiančią 45 tūkst. litų, bei delspinigius. Trigubai pačią skolą viršijanti bauda skirta už prieš terminą nutrauktą lizingo sutartį.

Dar viena nuostabą kelianti aplinkybė, jog teismo procesas dėl vaiko skolų vyko neinformuojant nei mažamečio skolininko, nei jo mamos. Teismas pasinaudojo teise priimti sprendimą vienai bylos šaliai nedalyvaujant. „Nebuvo jokių perspėjimų. Teisėja už akių rašo tokią nutartį dvylikamečiui vaikui ir niekam net nekyla noras pasiaiškinti, kas vyksta iš tiesų. Tai nesuvokiama. Su mumis tiesiog susidorota. Buvome apvogti vidury baltos dienos. Mano nuomone, bankas nuslėpė nuo teismo svarbias aplinkybes, kitaip toks sprendimas nebūtų priimtas. Teismas iki galo nesiaiškino, kad mano sūnus jokio turto iš tėvo nepaveldėjo“, - pykčio neslėpė V.Jankauskė.

Sulaukė įžeidimų

Moters teigimu, ji nedelsiant susisiekė su banku, tačiau jokios dalykinės informacijos negavo. Vietoj to ji išgirdo įžeidimus. „Niekas man nieko neaiškino. Aišku, puoliau į paniką. Banko darbuotojas man pradėjo grasinti, kad pokalbis įrašinėjamas, nors pats mane įžeidinėjo. Kaip dabar atsimenu žodžius, kad mano šlykštus cypiantis balsas ir kad jam labai gaila mano vaikų“, - prisiminė ji.

V.Jankauskė teigė nesuprantanti, kodėl tapo banko taikiniu. „Bankas prarado visišką mano pasitikėjimą, nors pati buvau jo klientė. Manau, kad banko teisininkai tiesiog nusprendė pasipelnyti. Kito paaiškinimo neturiu. Pati banko atstovų klausiau, kodėl jums Vilniuje negalioja Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, jog mano sūnus už tėvo skolas asmeniniu turtu neatsako“, - stebėjosi pašnekovė.

Užblokavo sąskaitas

Dviejų vaikų mama teigė, jog sąskaitas užblokavusi antstolė įstūmė šeimą į nepavydėtiną situaciją. „Antstolė užblokavo visas sąskaitas. Su ja reikėjo ilgai kovoti, kol jai prašviesėjo akys ir ji pradėjo skaityti pažymas, kad aš gaunu vaikų pašalpas ir jų nuskaičiuoti negalima. Tai labai palietė mano šeimą. Mes turime savų įsipareigojimų bankams, kurių negalėjome vykdyti“, - sakė ji.

Be to, kilo klausimas, kodėl antstolė tiek ilgai neinformavo skolininko apie gautą vykdomąjį raštą, o sąskaitas užblokavo tik praėjus daugiau nei metams. „Antstolė vykdomąjį raštą gavo 2011 m. balandį. Nesuprantama, kodėl sąskaita užblokuota tik dabar. Iš antstolės išgirdau, kad dokumentai buvo siųsti kažkokiu adresu Vilniuje, tačiau Vilniuje niekada negyvenau“, - sakė V.Jankauskė.

Moters teigimu, nuo banko godumo ją gelbėja tai, jog iš jos tiesiog nėra ko atimti. „Jei būčiau turėjusi nuosavą būstą, tai bijau, jog jau būčiau atsidūrusi gatvėje ir jis būtų labai greitai parduotas iš varžytinių. Šiuo metu mes gyvename nuomojamame bute. Gal tai mane ir apsaugojo“, - sakė ji.

Siūlė tartis

Teismo sprendimą vykdanti Šiaulių antstolė Vaiva Šimkienė „Vakaro žinioms“ tvirtino, jog viskas daroma laikantis įstatymų, o skolininkams siūlė tartis su banku. „Žinau tą situaciją, kaip ir visi šiauliečiai. Mes pardavinėjome jos vyro butą. Su ja bendravome. Galvoju, gal jai reikėjo gražiuoju tartis su banku“, - sakė antstolė.

V.Šimkienė teigė išieškojimą vykdanti remiantis vykdomuoju raštu, o teismo sprendimo detalių nežinanti. „Aš gavau tik vykdomąjį raštą, todėl detalių tikrai nežinau. Visą istoriją reikia pradėti nuo teismo sprendimo, pagal ką teismas priteisė. Juk vis tiek turėjo būti remiamasi kažkokiais dokumentais“, - teigė ji.

Trukdė pašalpa

Paklausta, kodėl buvo delsta areštuoti sąskaitas, antstolė tikino, jog tai padaryti trukdė V.Jaunkauskės motinystės atostogos. „Buvo pradėtas išieškojimas. Ji nedirbo, nes buvo išėjusi vaiko auginimo atostogų. Dėl to sąskaitos ir nebuvo areštuotos, nes ji gaudavo pašalpą. Nebuvo į ką nukreipti išieškojimo. Vėliau ji įsigijo automobilį ir atsirado ką areštuoti“, - teigė pašnekovė.

Paklausta, ar nekeista, jog tokie sprendimai teismo priimami už akių, antstolė teigė, jog tai daroma, kai teismui nepavyksta vienos iš pusių prisikviesti į procesą. „Sprendimas buvo priimtas už akių, nes, kiek suprantu, jai teismas neįteikė dokumentų. Kiek žinau, šis klausimas vėl bus sprendžiamas teisme ir lauksime, ką jis pasakys“, - sakė V.Šimkienė.

Neteisėtas sprendimas

Moteriai atstovaujantis teisininkas Gediminas Juknevičius teigė, jog sunkiai suvokiama, kaip Šiauliuose su vyru ir dviem vaikais gyvenančios moters per metus teismas taip ir nesugebėjo rasti. „Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas siuntė pranešimus, tačiau V.Jankauskė jų negavo. Pranešimai buvo siunčiami klaidingu adresu“, - sakė jis.

Teisininko nuomone, dvylikamečiui vaikui skola priteista neteisėtai. „Mano nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas, nes skola priteista iš žmogaus, kuris palikimą priėmė pagal apyrašą. Jis negali būti skolingas jokiam savo mirusio tėvo kreditoriui, nes jokio turto nepaveldėjo. Civilinis kodeksas nustato, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tokio neteisėto teismo sprendimo padariniai yra labai skaudūs, nes žuvusio tėvo ir buvusio sutuoktinio skolas privalo mokėti dvylikametis berniukas bei jo motina“, - paaiškino jis.

Negali apsiginti

G.Juknevičiaus teigimu, dėl teismo ir antstolės veiksmų ilgą laiką V.Jankauskė gyveno nežinioje. „Vos tik buvo areštuotos sąskaitos, V.Jankauskė nedelsiant kreipėsi į antstolę ir į advokatą Šiauliuose. Jis surašė pareiškimą atnaujinti procesą, nes padaryta aiški teisės taikymo klaida“, - sakė teisininkas.

Jo teigimu, iš moters buvo atimta galimybė gintis. „Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki to laiko, kol V.Jankauskė apie jį sužinojo, praėjo daugiau nei metai. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas tokį pareiškimą atmetė, nes buvo praleistas naikinamasis vienų metų terminas. Tokiu būdu apskritai paneigiamos bet kokios paprasto žmogaus galimybės atsikirsti į banko reikalavimus“, - situaciją paaiškino pašnekovas.

Pasak G.Juknevičiaus šiuo metu bylos atnaujinimo klausimas perduotas Vilniaus apygardos teismui.

Elgėsi kaip įprasta

DNB banko atstovė Rūta Bložytė-Saghaei „Vakaro žinioms“ teigė, jog „DNB Nord lizingo“ darbuotojai elgėsi taip, kaip įprasta elgtis panašiose situacijose, ir įstatymų nepažeidė. „Kaip įprasta tokiais atvejais, kreditorius kreipėsi į notarą, tvarkantį paveldėjimą, ir pareiškė pretenziją pagal lizingo sutartį. Taigi paveldėtojo oficiali atstovė apie paveldėtus įsipareigojimus ir lizingo sutarties sąlygas buvo informuota prieš priimdama sprendimą dėl paveldėjimo pagal apyrašą“, - teigė ji.

Banko atstovė tikino, jog paveldėtojui buvo pasiūlyta pratęsti lizingo sutartį, o to nepadarius automobilis buvo paimtas. „Dažniausiai tokiais atvejais lizingo sutartis yra perrašoma paveldėtojo vardu. Tačiau nepanorus perimti prabangaus, po avarijos taisomo automobilio lizingo, jis buvo perduotas savininkui UAB „DNB Nord lizingui“. Kol automobilis nėra visiškai išpirktas, jis nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei. Tačiau liko kiti įsipareigojimai pagal lizingo sutartį, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl jų išieškojimo iš paveldėto turto“, - sakė ji.

Nustebino paaiškinimas

Rūta Bložytė-Saghaei teigė, jog bankas pasinaudojo teisėtais būdais susigrąžinti skolą. Sprendimą priėmė teismas, o jį vykdyti turi antstolė. „Teismas, kuriame dalyvauti buvo kviečiama, tačiau neatvyko įstatyminė skolininko atstovė, nusprendė patenkinti banko ieškinį. Norėtumėme pabrėžti, kad pagal teismo sprendimą įsiskolinimas gali būti išieškomas tik iš paveldėto turto, o už teisingą jo vykdymą atsakingas antstolis“, - teigė banko atstovė.

Toks banko atsakymas nustebino dvylikamečio interesus ginančius teisininkus. „Bankas pripažįsta, kad pinigai gali būti išieškomi tik iš paveldėto turto, tačiau ieškinyje joks paveldimas turtas neišskiriamas. Buvo prašoma priteisti ir tiek, nesakant, kad iš paveldimo turto. Atitinkamai toks buvo ir teismo sprendimas. Dar daugiau, pats bankas taip ir nenurodė ieškinyje jokio turto, kokį nepilnametis būtų paveldėjęs, tai kam tada išvis kreiptis į teismą, jei žinai, kad tas nepilnametis nieko nepaveldėjo?“ - stebėjosi G.Juknevičius.

Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas:

Tai, kad bankai elgiasi amoraliai, mūsų visiškai nebestebina. Mes esame pripratę prie tokių nežmoniškų banko veiksmų. Bankai krizės metu bijodami didelių protestų ir didelio visuomenės atgarsio buvo pristabdę savo teisinį mechanizmą, todėl daugelis klientų atsikvėpė. Dabar bankai atsiima tai, ką buvo šiek tiek pristabdę pastaruosius keletą metų.

Bankų sektoriuje yra normalu elgtis taip, kaip žmonės tarpusavyje nesielgia. Jei mes matome nelaimėje atsidūrusį žmogų, tai prieisime ir jam padėsime. O jei susidūręs su sunkumais verslininkas ateina į banką prašydamas atidėti mokėjimus, bankas tai sutinka padaryti tik dar labiau pakėlęs palūkanas ir pabloginęs žmogaus padėtį.

Tokiais veiksmais, kai abi sutarties šalys yra visiškai netolygios, klientas pastatomas į keblią situaciją ir pasirašo tai, ką liepia bankas, nes tuo metu tai atrodo kaip vienintelis problemos sprendimas. Sistema yra gerokai papuvusi, smarkiai demoralizuota, retas bankininkas gali išgirsti klientą. Kol Lietuvoje neatsiras nauja etiškai dirbančių bankininkų karta, apie pagerėjimą šioje srityje galėsime tik pasvajoti.

Labiausiai pažeidžiami žmonės, kurie iš bankų pasiėmė būsto paskolas. Liepos 1-ąją buvo atlikta hipotekos reforma, dėl kurios išieškoti turtą tapo gerokai lengviau. Matyt, mes turėsime dar nemažai skausmingų istorijų, kol ateinančių metų kovo 1-ąją įsigalios fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Jei jis būtų Seimo valia įsigaliojęs anksčiau, tai nelaimingi skolininkai būtų turėję priemonę save apsaugoti. Tačiau Seimas pasistengė, kad bankų interesai būtų aukščiau šimtų tūkstančių skolininkų interesų. Todėl bankai turi aštuonis mėnesius savo „reikaliukams“ susitvarkyti.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"