Bankas siūlo tik bankrotą

Dauguma Lietuvoje veikiančių užsienio bankų atėjo į mūsų šalį ne tam, kad užsiimtų verslu, o kad nuvarytų vietines įmones į bankrotą ir vėliau iš jų savininkų pusvelčiui atimtų visą turtą. Šitaip sako garsios Lietuvoje Vilniuje įsikūrusios statybos įmonės „Boresta“, susidūrusios su drastiškais Danijos banko „Danske“ darbo metodais, savininkas Borisas Bondaris.

Pasak B.Bondario, galimi ir dar du variantai, dėl ko užsienio finansinės institucijos su savo įsiskolinusiais klientais elgiasi, jo manymu, plėšikiškai. „Gali būti, kad bankai pasamdė nekompetentingus darbuotojus iš vietinių specialistų. Jie nieko nenutuokia apie bankininkystę ir verslą, nežino jo subtilybių, o tik aklai vykdo instrukcijas. Bet tokia galimybė labai menka, nes sunku patikėti, kad milijardines apyvartas turinčios užsienio finansinės institucijos nesugebėtų sau atrinkti tikrų profesionalų“, - „Respublikai“ dėstė „Borestos“ šeimininkas.

B.Bondaris neatmeta ir dar vienos galimybės - jo nuomone, visai įmanoma, kad Lietuvoje veikiančių užsienio bankų darbuotojai savivaliauja to nežinant toli nuo mūsų šalies gyvenantiems jų šeimininkams.

„Boresta“ jau kuris laikas dūsta atsidūrusi mirtiname Danijos banko „Danske“ glėbyje. „Bankininkai mano įmonę smaugia lėtai, pasimėgaudami. Tarytum didelis ir stiprus smauglys. Jei „Danske“ bent kiek atleistų savo glėbį, galėtume atsitiesti, atsistoti ant kojų. Tačiau „Borestai“ to padaryti neleidžiama. Aiškiai matyti - bankas laukia mūsų bankroto, po kurio galės pusvelčiui atimti visą mano turtą“, - pasakojo verslininkas.

Paskolos kilpa

„Boresta“ užkibo ant to paties jauko, ant kurio šiandien kabo šimtai Lietuvos statybinių firmų. Prieš prasidedant krizei įmonė sukūrė perspektyvų nekilnojamojo turto plėtros projektą Vilniaus Pilaitės mikrorajone ir kreipėsi į bankus dėl finansavimo. „Surengėme net savitą konkursą. Pigiausias palūkanas pasiūlė „Danske“, todėl ir pasirašėme su juo sutartį“, - prisiminė B.Bondaris.

„Borestai“ buvo paskolinta apie 4 mln. litų. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai - įmonė pinigus gavo, paskola buvo garantuota, anot B.Bondario, likvidžiu įmonės turtu, buvo pradėtos statybos.

Tačiau lyg perkūnas iš giedro dangaus smogė krizė. Įmonės, kurias anksčiau kreditavo „Boresta“, staiga nėrė į krūmus su visomis skolomis. „Skaičiavome - šiandien skolininkai mums yra skolingi apie 6 mln. litų. Tačiau didelę dalį šių pinigų vargu ar beatgausime - nemažas skaičius mūsų skolininkų bankrutavo ar apskritai dingo kaip į vandenį. Žinoma, kad sutriko ir paskolos įmokų mokėjimas“, - dėstė „Borestos“ vadovas.

„Borestai“ susidūrus su finansiniais sunkumais, įmonė „Danske“ bankui buvo skolinga 3,2 mln. litų. Skirtingai nei dabar, per patį krizės įkarštį įmonė neturėjo galimybių padengti paskolą. Todėl bankui, kaip „Respublikai“ teigė B.Bondaris, buvo atrištos rankos smaugti įmonę.

Banko gniaužtuose

„Bankas, grasindamas įmonės bankrotu ir kreditavimo sutarties nutraukimu, kas irgi tolygu bankrotui, privertė „Borestą“ įkeisti iki tol dar neįkeistą įmonės turtą. Mes jį galėjome parduoti, tai būtų pagelbėję atsiskaitant su kreditoriais, tačiau „Danske“ atstovams mūsų problemos visai nerūpėjo“, - pasakojo B.Bondaris.

Naujai įkeistas sklypas buvo Vilniuje. „Borestos“ vadovui keista jo įvertinimo istorija. „Mano nuomone, tai plėšikavimas. Bankas paskyrė jam priimtinus vertintojus, kurie nustatė, kad sklypas vertas 2 mln. litų. Mūsų vertintojai sakė, kad sklypo kaina - nepalyginamai didesnė. Tačiau į jų nuomonę bankui buvo numoti ranka. Man tai primena klasikinę aferą. Įsivaizduokit, kas būtų, jei parduodamo daikto vertę nustatinėtų ne pats pardavėjas arba bent jau nepriklausomi vertintojai, o pinigus mokantis pirkėjas! Anekdotinė situacija, bet „Boresta“ per prievartą pateko būtent į tokią“, - piktinosi B.Bondaris.

Įmonė negalėjo naudotis banko sąskaitomis - jas įšaldė kreditoriai. „Kad išvengtume bankroto, liko paskutinė išeitis - skelbti įmonės restruktūrizaciją. Dauguma kreditorių su tuo sutiko, nes jiems pasirodė, kad geriau veikianti „Boresta“ nei mirusi. Buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Tačiau ir vėl pagalius į ratus pradėjo kaišioti „Danske“, - tvirtino „Borestos“ savininkas.

Anot jo, Danijos bankas nesutiko su restruktūrizavimu, atmetė visus įmonės „Boresta“ pasiūlymus, o patys jokių siūlymų neteikė. Užginčijo ir kreditorių daugumos pasiūlytą restruktūrizavimo planą.

„Mūsų bylą kuruojanti „Danske“ banko darbuotoja be užuolankų tėškė, kad bankui įsakyta kuo greičiau nutraukti restruktūrizavimo procesą ir pradėti bankroto procedūrą. Bankas  aiškiai nesuinteresuotas, kad įmonė atkurtų mokumą, atsiskaitytų su visais kitais kreditoriais, nes jiems įdomus tiktai „Borestos“ įkeistas turtas. Jis iki šiol likvidus, todėl, įtariu, būtų parduotas labai pelningai“, - sakė B.Bondaris.

Jo teigimu, bankui nedaro nė menkiausio įspūdžio, kad statybų rinka po truputį atsigauna, vėl atsiranda darbo ir „Borestai“. „Todėl ir kyla klausimas - ko „Danske“ atėjo į Lietuvą? Užsiimti verslu ar apiplėšinėti prisidengus palankiu sau objektų vertinimu?“ - retoriškai klausė pašnekovas.

Reputacija irgi nepadėjo

„Borestos“ savininkas bandė Danijos banko darbuotojus sugraudinti kalbėdamas net apie savo įmonės reputaciją.

„Dirbame jau aštuoniolika metų, esame gerbiami partnerių. Nors bankas mums ir yra supančiojęs kojas ir rankas, sugebame vykdyti restruktūrizacijos plane numatytus įsipareigojimus, mokame algas darbuotojams. Jei būtume norėję, kaip ir dauguma kitų įmonių, galėjome tapti „feniksais“, kai iš bankrutavusios įmonės lyg iš pelenų atgimsta nauja ir stipri bendrovė, bet kreditoriai taip ir neatgauna savo pinigų. Tačiau nesielgėme negarbingai. Bet „Danske“ niekas įspūdžio nedaro“, - tvirtino B.Bondaris.

Verslininkas sakė, kad jų pagrindinis argumentas - esą ėmę restruktūrizuotis mes tapsime „feniksu“, pradanginsime lėšas. „Manau, kad toks teiginys sugalvotas tik tam, kad nebūtų leista „Borestai“ restruktūrizuotis. Matyt, tokia smaugimo technika skandinavų jau seniai yra išbandyta ir ji taikoma visiems paskolų prispaustoms Lietuvos įmonėms be skrupulų“, - svarstė pašnekovas.

Blogiausia, jo teigimu, kad „Boresta“ yra individuali įmonė. „Tai reiškia, kad jeigu nepavyks atlikti restruktūrizacijos, bankroto atveju bankas galės iš manęs atimti viską iki paskutinių kelnių. Žinoma, kadaise galėjau įsteigti ir uždarąją akcinę bendrovę, kuri atsako tiktai savo turtu. Bet juk niekuomet negalvojau, kad kada nors teks susidurti su tokiais smaugliais, vienas iš kurių yra ir „Danske“ bankas“, - piktinosi B.Bondaris.

Danijos finansinė institucija santykių su „Boresta“ nedetalizuoja. „Bankas visada siekia išspręsti susidariusias problemas klientui ir bankui priimtinu būdu. Nepavykus susitarti, iškilę ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka“, - pabrėžtinai formalų atsakymą „Respublikai“ atsiuntė „Danske“ Komunikacijos departamento direktorius Dalius Morkvėnas.