9 nuotr.SEB bankas dar kovą įspėjo neįvardijamą skaičių savo klientų, pasiėmusių paskolas, kad jie, mokėdami įmokas, permoka. Ir pažadėjo permokėtus pinigus grąžinti. Tačiau jau tuoj įpusės lapkritis, o pažadai kaip nepildomi, taip nepildomi. Galiausiai kai kurie neapsikentę klientai pagalbos kreipėsi į „Vakaro žinias“.
Pirmoji į „Vakaro žinias“ kreipėsi Jurgita iš Vilniaus, prašiusi neskelbti jos pavardės. Moteris atskleidė, kad dar kovą iš SEB sulaukė elektroninės žinutės.
„Informuojame, kad patikrinę informaciją savo sistemose nustatėme jūsų permoką, kuri atsirado dėl apskaičiuotų palūkanų neatitikimo jūsų pasirašytoje būsto kredito sutartyje ir jums prieš sutarties pasirašymą standartinės informacijos dokumente pateiktame įmokų mokėjimo grafiko pavyzdyje. Atsižvelgdami į tai kompensuosime jums palūkanų skirtumą“, - rašoma pranešime, kuriame dar ir atsiprašoma dėl susidariusios situacijos.
„Tačiau jau praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau iš SEB banko - jokių žinių. Ir permokų negrąžino, ir neinformuoja, kada grąžins. Negi tiek ilgai trunka perskaičiavimas? Sunku patikėti, kad trūksta darbuotojų, kai bankas uždirba dešimtis milijonų pelno“, - piktinosi „Vakaro žinių“ skaitytoja, nukentėjusi nuo SEB. Jurgita paprašė išsiaiškinti, kodėl susidarė tokia situaciją, kokio dydžio permoka, kodėl iki šiol ji negrąžinta.
SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė „Vakaro žinioms“ pateikė atsakymą raštu. Pasirodo, bankas apie klaidą sužinojo tik po vieno iš klientų kreipimosi.
„Daliai būsto paskolas paėmusių klientų, kurie pasirinko linijinį kredito grąžinimo metodą, SEB bankas, po kliento kreipimosi patikrinęs informaciją savo sistemose, nustatė permoką, kuri atsirado dėl apskaičiuotų palūkanų neatitikimo pasirašytoje būsto kredito sutartyje ir prieš sutarties pasirašymą standartinės informacijos dokumente pateiktame įmokų mokėjimo grafiko pavyzdyje. Palūkanos yra apskaičiuojamos laikant, kad metuose yra 360 dienų ir faktinis mėnesio dienų skaičius. Tačiau standartinės informacijos dokumente esančiame įmokų mokėjimo grafiko pavyzdyje palūkanų įmokos buvo apskaičiuotos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje 30 dienų. Atsižvelgdamas į tai, bankas priėmė sprendimą kompensuoti palūkanų skirtumą visiems klientams, kuriems nustatytas šis neatitikimas. Klientus apie tai bankas informavo asmeniškai“, - dėstoma atsakyme.
Pasak SEB atstovės, neatitikimas aktualus tik tiems klientams, kurie būsto kredito sutartį su linijinio kredito grąžinimo metodu sudarė nuo 2012 m. vasario 20 d., kai klientams prieš sutarties pasirašymą pradėtas teikti standartinės informacijos dokumentas. Tai yra aktualu iki 7 proc. būsto kredito sutarčių klientų. Kompensuojama bus ir tiems klientams, kurie būsto paskolą yra grąžinę. Anot J.Bazevičiūtės, dabar būsto kredito sutartį su linijiniu kredito grąžinimo metodu sudarantiems klientams šis neatitikimas yra ištaisytas.
Apie kokias sumas kalbama?
„Jei klientas nuo 2012 m. vasario 20 d. yra paėmęs su linijiniu kredito grąžinimo grafiku vidutinio dydžio 55 tūkst. eurų paskolą, kompensacija už vienerius metus būtų apie 15 eurų. Kompensacijas planuojame pradėti mokėti gruodžio mėnesį, jei iki to laiko bus atlikti visi reikalingi skaičiavimai. Atsiprašome, kad šis procesas užtruko. Visais atvejais kompensacija bus mokama, kartu sumokant ir palūkanas (5 proc. metinėmis palūkanomis)“, - teigė J.Bazevičiūtė.
Situaciją komentuoja ekonomistas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius RUDYS:
„Bankai visada yra stiprioji sutarties pusė, todėl diktuoja sąlygas. Juk bankai, jei nori, gali suteikti paskolą, o gali nesuteikti, o silpnesnioji pusė, kuri atlieka prašytojo vaidmenį, nusileidžia. Reikia žiūrėti, kaip konkrečiai tos sutartys surašytos, tačiau įtariu, kad jose nėra nustatyta, jog mokami delspinigiai banko klaidos atveju“, - svarstė ekonomistas.
A.Rudys sako, kad kiekvienas klientas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti delspinigių, tačiau nepataria to daryti, nes nemano, kad yra šansų laimėti. Ypač jei sutartyse apie tokią galimybę neužsimenama.
„Esu įsitikinęs, kad 99,9 proc. žmonių apie tokią galimybę net negalvoja, juo labiau jei permoka - tik apie 15 eurų per mėnesį, kai įmokos už paskolą siekia ir 400 eurų per mėnesį. Žmogui tokia suma per maža, kad bylinėtųsi. O bankui, kuris yra išdavęs daugybę paskolų, susidaro didžiulė suma. Jis turbūt kaupia rezervus ir tik tada išmokės. Bet tai tėra mano nuomonė“, - akcentavo A.Rudys.
