respublika.lt

Bankai žmones paliko be pinigų

(0)
Publikuota: 2020 vasario 15 12:15:23, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

Penktadienį ryte sutriko „Swedbank“ ir SEB bankų sistemos, todėl daugybė žmonių negalėjo naudotis elektroninėmis paslaugomis ir net atsiskaityti kortelėmis. O politikai ir bankininkai nuolat įrodinėja, kad reikia atsisakyti grynųjų, nes esą jais naudotis nesaugu - gali apvogti. Tai negi geriau grynųjų neturėti ir, „nulūžus“ sistemoms, likti plikiems kaip tilvikams?

 

„SEB banke vasario 14-17 dienomis bus diegiama nauja IT platforma, kuria valdoma dauguma banko teikiamų paslaugų ir verslo procesų. Dėl to laikinai neveiks interneto bankas, mobilioji programėlė, nebus teikiamos kitos paslaugos internetu, nedirbs banko skyriai. Pasiruošti kitam savaitgaliui bankas klientams pataria iš anksto. Diegiant naują IT platformą, mokėjimo kortelėmis ir bankomatais banko klientai galės naudotis visą savaitgalį, išskyrus vieną valandą - planuojama nuo 22.30 iki 23.30 val. sekmadienio (vasario 16 d.) vakarą. Nuo penktadienio popietės (vasario 14 d. 16 val.) iki ankstyvo pirmadienio ryto (vasario 17 d. 6 val.) neveiks SEB interneto bankas, mobilioji programėlė, nebus teikiamos kitos paslaugos internetu“, - iš anksto pranešė SEB.

Tačiau nors tvirtinta, kad kortelės neveiks tik vieną valandą sekmadienį, daugybės žmonių kortelės ir penktadienį ryte buvo ne ką vertesnės už paprastą plastiko lakštą - jų nepriėmė nei kavinių, nei parduotuvių skaitytuvai.

Su panašiomis problemomis susidūrė ir „Swedbank“ klientai, kurie negalėjo pasinaudoti internetinėmis paslaugomis, savo kortelėmis, nors apie tai nebuvo iš anksto įspėti.

„Buvo fiksuoti bankinių sistemų sutrikimai, kai kuriais atvejais kortelės irgi veikė ribotai. Tai nebuvo planuota, todėl nieko ir neįspėjome. Tokie sutrikimai būna retai ir, kai tai nutinka, stengiamės kuo skubiau atkurti veiklą, nes žinome, kad klientai patiria daug nepatogumų“, - „Vakaro žinioms“ sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Politikai nuolat ragina kuo mažiau naudotis grynaisiais ir netgi jau yra apriboję naudojimąsi jais. Ką daryti, kai kortelė dėl sutrikimų tampa beverte, o grynųjų nėra?

„Belieka tik pasakyti, kad trikdžiai buvo trumpalaikiai“, - filosofiškai žmonių bėdas įvertino S.Abraškevičius.

SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tikino, kad SEB kortelės vakar neveiksnios buvo esą ne dėl jų kaltės.

„Sutrikimai buvo ne iš mūsų pusės. Jei klientai atsiskaitinėjo mūsų banko kortele vietose, kur yra kito banko skaitytuvas, jos galėjo neveikti. Pas mus sutrikimų nebuvo fiksuota“, - tvirtino banko atstovė.

Perklausta, ar kaltas buvo „Swedbank“, ji tiesiai neatsakė, tik nutęsė: „Taip, turbūt.“

Pasak I.Dauguvietytės-Daske-
vičienės, jei SEB kortelė vakar neveikė, tarkime, kavinėje, kurioje buvo kito banko, susidūrusio su problemomis, skaitytuvas, tai ji tikrai turėjo veikti kitoje vietoje, kur buvo SEB skaitytuvas. Bet tokie sutrikimai esą būna labai laikini, trunka valandą kitą.

Tai ką daryti žmonėms? Įėjus į parduotuvę, pulti aiškintis, kokio banko skaitytuvai naudojami? O gal su pilnais prekių vežimėliais laukti porą valandų, kol sistema ims veikti? Bankininkų atstovai atsakymo neturi. Jiems belieka tik sutikti, kad „sutrikimų pasitaiko“.

Ekonomisto Povilo GYLIO komentaras:

„Kai man sako, kad reikia atsisakyti grynųjų, aš pradedu galvoti, iš kokio pasaulio tie žmonės atėję. Ką reiškia internetiniai pinigai?

Įsivaizduokime, kad prasideda karinis konfliktas. Manote, kad pirmoji ataka bus šarvuočių ar pėstininkų, kaip matome filmuose? Ne, pirma ataka bus prieš infrastruktūras. O internetiniai pinigai yra infrastruktūriniai. Jei tinklas neveikia - viskas, paralyžius. Kai pinigų sistema neveikia, viskas sustoja, visi atsiskaitymai - troleibuse, autobuse, parduotuvėje ir t.t. Sutinku, kad sistema daugeliu požiūrių yra patogi, bet ji yra nesaugi. Gerai, penktadienį tebuvo kelių valandų sutrikimas. O jei ištiktų ilgas sutrikimas? Viskas sustotų. O klasikiniai grynieji pinigai tokiais atvejais gelbsti, todėl kiekvienas protingas žmogus kišenėje ar „tumbačkėje“ turėtų turėti grynųjų.

O kodėl bankai propaguoja internetinius pinigus? Todėl, kad viskas eitų per juos, nes iš tokios apyvartos uždirba“, - paaiškino P.Gylys.

Profesorius akcentavo, kad net nebūtinai reikia karinių veiksmų, jog kiltų chaosas. Jis priminė, kad ne vienai dienai buvo įšaldyti „Snoro“ ir Ūkio bankų klientų pinigai, kai buvo paskelbtas šių kredito įstaigų bankrotas.

„Nereikia vadovautis privačiais bankų interesais, nes gerai veikianti pinigų sistema yra viešasis interesas. Kai ji pakrinka, yra blogiau nei salmoneliozė ar koronavirusas. Prasideda grandininė reakcija, nes jūs negalite pirkti, parduotuvė negali parduoti, o dėl to kenčia ekonomika“, - sakė P.Gylys.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s