Bankai skaičiuoja pelną, žmonės - skolas

Broliavimasis su Vakarų valstybėmis mūsų šalį paskandino skolose. Pasirodo, kokią sumą Lietuva - ir ne tik jos viešasis, bet ir privatus sektorius - yra prasiskolinusi užsieniui, kiek užsieniečiams už paskolas sumokame palūkanų, neturi duomenų nei Finansų ministerija (FM), nei jokia kita valstybinė institucija.

“Skaičiuosime”, - pažadėjo FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis. Tačiau ir jis negalėjo pasakyti, kada skaičiuotės bus pateiktos dienraščiui. Todėl kol valdininkai intensyviai pluša niekaip negalėdami suskaičiuoti valstybės, jos įmonių ir gyventojų skolų, “Respublika” nutarė pateikti savo skaičiuotę, atliktą su ekspertų pagalba.

Ties katastrofos riba

Bene lengviausiai turėtų būti suskaičiuojamos valstybės skolos, arba viešieji finansai.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė “Respublikai” tvirtino, kad per praėjusius metus Lietuva pasiskolino 13,8 mlrd. litų. Yra žinoma, kad 2008-aisiais skola siekė 17,37 mlrd. litų. Sudėjus abu skaičius išeina apvalutė 31,17 mlrd. litų skola. Tiesa, tas pats V.Lenkutis “Respublikai” sakė, kad ji gali būti netiksli. Galbūt netgi daug mažesnė. Bet iš kur ją tikslią žinoti, jei nuo praėjusių metų prabėgus jau daugiau nei pusę mėnesio vis dar nėra oficialių skaičių?

Gerai dar, kad I.Šimonytė žino, jog už suteiktas paskolas šiandien valstybė per metus jau turi mokėti 4 mlrd. litų palūkanų. Kadangi kitais metais pasiskolinsime dar 14 mlrd. litų, palūkanos dar išaugs vienu kitu milijardu. O nuo 2012 m. turėsime grąžinti jau ir pačią paskolą - pirmas reikšmingesnis mokėjimas sudarys 3,45 mlrd. litų. Todėl, kaip prognozuoja europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, tuomet kas metai užsienio ir savoms finansinėms institucijoms jau turėsime grąžinti po 10 mlrd. litų. O tokį krūvį, politiko nuomone, valstybės biudžetas atlaikys labai sunkiai, galbūt grės net valstybės bankrotas. Juk, tarkim, pernai į jį, be Europos Sąjungos lėšų, tesurinkome 18,3 mlrd. litų. Kai iš jo kaip paskolas ir palūkanas pradėsime grąžinti daugiau nei pusę sumos, ir aklam aišku, laukia itin sunkios dienos.

Kita vertus, finansų ministrė sako, kad jaudintis dar anksti. “Respublikai” ji tvirtino, kad valstybė patenka į rizikos grupę tokiu atveju, jei prasiskolina 80 proc. bendrojo vidaus produkto. O mes esame prasiskolinę dar tik 40 proc. Taigi mums dar skolina. Maždaug iki tol, kol valstybės skola pasieks 80 mlrd. litų. Esant dabartiniam skolinimosi tempui, tai pasiekti nesunku - įmanoma per trejus ketverius metus. Bet kas paskui?

Anot finansų eksperto Stasio Jakeliūno, paskui laukia vadinamasis defoltas. Liaudiškai kalbant, bankrotas, kai valstybė tampa nemoki. Tokiai šaliai niekas nebeskolins, tačiau iš jos skolos vis tiek bus išreikalautos. Maža to, S.Jakeliūnas tvirtino, kad dešimtmečio viduryje bus nutraukta ES parama, kuri dabar sudaro apie trečdalį nacionalinio biudžeto ir iš kurios praktiškai yra aptarnaujama valstybės skola. Tuomet bus apskritai liūdna.

Finansų ekspertas sakė, kad Lietuvoje jau yra vienas sektorius, kuris iš esmės jau bankrutavęs. Dar prieš metus kitus jam ypač užsienio finansų sektorius noriai skolino, bet dabar jau beveik nebeskolina. Tai privatus šalies sektorius. Tačiau kokios jo skolos, valdžia irgi nežino - matyt, intensyviai tebeskaičiuoja.

Privatus sektorius bankrutavo?

Kitaip nei Lietuvos valstybė, privatus sektorius, “Respublikos” duomenimis, tiesiogiai užsieniui skolų turi palyginti mažai. Tačiau astronominė suma prasiskolinta mūsų šalyje veikiančioms finansinėms institucijoms, kurių stipriausios vis dėlto priklauso užsieniečiams, dažniausiai - skandinavams. S.Jakeliūno tvirtinimu, privatus sektorius jau šiandien prasiskolino tiek, kad iš esmės yra bankrutavęs. Ir dėl to šiam sektoriui beveik niekas nebeskolina. Bet čia irgi skolas grąžinti reikės. Ir su palūkanomis. Kiek? Skaičiavimas čia ypač painus.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) skelbia, kad 2009 m. lapkritį juridiniai ir fiziniai šalies asmenys vienuolikai šalyje veikiančių bankų ir jų skyrių buvo prasiskolinę 63,3 mlrd. litų (čia pagal dabartinį kursą įskaičiuotos ir tos skolos, kurias Lietuvos gyventojai ir įmonės paėmė eurais).

Tikslu yra tai, kad iš daugiau nei šešiasdešimties milijardų skolos 26 mlrd. litų yra pasiskolinę gyventojai. “Respublikos” duomenimis, net 86,2 proc. paskolų lietuviams yra maloniai suteikę užsienio bankai ar jų skyriai. Apie dvidešimt milijardų šios skolos sudaro būsto, 2 mlrd. litų - vartojamosios paskolos, likusių rūšių - 4 mlrd. litų.

Be to, pastaraisiais metais lietuviai ypač aktyviai naudojosi lizingo paslaugomis. Praėjusių metų lapkričio statistika rodo, kad yra sudaryta net 11,3 mlrd. litų vertės šios rūšies sutarčių. Be to, lietuviai kelis šimtus milijonų litų jau yra pasiskolinę greituosius kreditus išduodančiose bendrovėse, todėl logiška būtų manyti, kad bendra privataus sektoriaus skola siekia apie 75 mlrd. litų. Ar pamenate - pasiekus tokią ar panašią sumą gresia bankrotas ir viešajam sektoriui.

Vadinasi, bendra viešojo ir privataus sektoriaus skola jau dabar gali siekti apie 106 mlrd. litų. Arba po itin apvalius maždaug 32 tūkst. litų kiekvienam iš mūsų.

Suskaičiuoti, kiek privatus sektorius bankams duoda pelno vien palūkanomis, labai sunku, o gal ir fiziškai neįmanoma. Čia egzistuoja šimtai tūkstančių sutarčių, nemaža dalis jų yra labai individualios. Vis dėlto, pasinaudodami finansų analitiko Vladimiro Trukšino pateiktais pradiniais parametrais, pasistengėme išvesti nors apytikrį skaičių. Ir jis gali siekti maždaug 3 mlrd. litų kasmet. Maždaug 2,6 mlrd. litų, “Respublikos” skaičiavimu, iš šito torto kas metai papildo ir papildys užsieniečių kišenes.

Info

Kiek Lietuvos gyventojai uždirba? Ar jų uždirbami pinigai gali bent iš dalies atsverti skolą, kurią šiandien turi šalis ir jos gyventojai? Praėjusių metų lapkritį Lietuvoje buvo registruota 1 mln. 291 tūkst. dirbančių žmonių. Vidutinė vieno lietuvio į rankas gaunama alga šiandien sudaro 1664,9 lito. Vadinasi, per metus visi šalies gyventojai uždirbo maždaug 26 mlrd. litų, arba daugiau nei keturiskart mažiau, nei reikėtų nevalgant ir negeriant viešosioms ir privačioms skoloms grąžinti.