respublika.lt
 

Bankai nusprendė, kad jie dirba gerainuotraukos (55)

2020 vasario mėn. 12 d. 07:00:54
Danas NAGELĖ

Lietuvos bankų asociacija antradienį žurnalistus sukvietė į spaudos konferenciją, kurios metu bandė įtikinti, kad, priešingai nei mano visuomenė, bankų paslaugos nėra nutolusios nuo žmonių. Ir dar paaiškino: jei gyventojų skaičius toliau mažės (o jis mažės), mažės ir paslaugų prieinamumas.

×
nuotr. 7 nuotr.
Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus teigimu, bankai žmonėms papildomų rūpesčių nesukelia. Stasio Žumbio nuotr.

 

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, visuomenėje vis labiau įsigali nuomonė, kad bankinės paslaugos yra vis sunkiau prieinamos. Todėl pirmą kartą surinkti duomenys apie visų rinkos dalyvių - ne tik bankų, bet ir kredito unijų - teikiamų paslaugų geografiją.

„Ištyrėme, kaip atrodo jų skyrių tinklas, kaip atrodo vietų, kur galima išsiimti pinigų, tinklas (per bankomatus, bankų skyrius, partnerių tinklą) ir taip pat kaip atrodo vietos, kur galima įnešti grynųjų pinigų, kadangi grynųjų pinigų įnešimo operacijos yra vienos paklausiausių“, - paaiškino M.Zalatorius.

Yra netgi sukurtas interaktyvus finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapis, kurį galima pamatyti interneto adresu piniguzemelapis.lt.

Pasak jo, šiuo metu yra beveik 5 tūkst. vietų, kur galima išsigryninti pinigų. Yra daugiau kaip 600 vietų, kur pinigų galima įnešti ir per 300 bankų ir kredito unijų padalinių, kurie veikia visoje Lietuvoje.

„Ar tai daug, ar mažai, nenorėčiau vertinti“, - pridūrė M.Zalatorius.

Jo teigimu, Lietuvoje nėra nė vienos vietos, kur 10 kilometrų spinduliu nebūtų prieigos prie grynųjų pinigų.

„Kitaip tariant, jei turime kortelę, nuvykę 10 kilometrų iš tos vietos galėtume išsiimti grynuosius pinigus“, - tikino M.Zalatorius ir po to pasitaisė, kad yra tokios 4 vietos, kur grynųjų pinigų 10 km spinduliu išsigryninti negalima. Bet, kaip jį papildė Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkvaitis, ten esą tegyvena voverės ir kiti žvėreliai, kuriems grynieji pinigai neaktualūs. O jei pasidarys aktualūs, esą gal ir ten atsiras bankomatų.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad iš tų 5 tūkst. vietų, kur esą galima išsigryninti pinigus, tik dalis yra priklausančios bankams. Į šį skaičių asociacija įtraukė ir kredito unijas, ir „Narvesen“ kioskų tinklą, ir „Perlo“ terminalus, ir degalines, ir prekybos centrus, kuriuose irgi esą galima išsigryninti pinigus. Tik pamiršta paminėti, kad ten tą padaryti ne taip paprasta. Pavyzdžiui, prekybos centruose niekas grynųjų neišduos, jei neapsipirksime už tam tikrą sumą. Taip pat nutylėta, kad ir bankomatai bankomatams nelygūs. Jei turime vieno banko kortelę, o mūsų rajone yra kurio kito banko bankomatas, už pinigų išgryninimą bankas gali nulupti žvėriškus procentus.

V.Tamkvaitis tvirtino, kad Lietuvoje tėra dvi savivaldybės, kuriose nėra banko ar kredito unijos skyriaus - tai Neringos ir Rietavo savivaldybės. Tačiau, pavyzdžiui, rietaviškiams esą didelių problemų neturėtų kilti, nes skyrius su darbuotojais yra Plungėje. Iki jos automobiliu neva galima nuvykti per 23 minutes, viešuoju transportu - per 45 minutes. Lygiai taip pat esą išsprendžiamos problemos ir kituose rajonuose su mažu bankų skyrių skaičiumi. Tiesa, pamiršta paminėti, kad kai kuriuose rajonuose viešasis transportas atokesnius kaimus pasiekia net ne kasdien, o 2-3 kartus per savaitę. Be to, kas kokiam kaimo gyventojui iš to, jei už keliolikos kilometrų yra vieno banko skyrius, o jis yra kito banko klientas? Juk, pavyzdžiui, banko PIN kodų generatoriaus vis tiek reikės važiuoti į savo banko skyrių.

Tačiau V.Tamkvaitis pareiškė, kad atlikta apklausa rodo, jog trečdalis bankų klientų per metus nė karto neužsuka į banko skyrių, pusė apklaustųjų teigė, kad paslaugų padaliniuose prireikia iki trijų kartų per metus, dažniausiai - iškilus kokiai nors problemai. Apklausa tikriausiai irgi internetu buvo atlikta.

„Paslaugų mažėja, nes mažėja gyventojų“, - padarė išvadą M.Zalatorius. „Vakaro žinioms“ perklausus, ar nėra atvirkščiai, kad gyventojų mažėja, nes mažėja paslaugų (ir ne tik bankinių, bet ir švietimo, medicinos, kultūros ir t.t.), įsikišo V.Tamkvaitis, kuris pareiškė abejojantis, ar kokio nors banko skyriaus išsaugojimas nulemtų mažesnę emigraciją.

Į spaudos konferenciją buvo pakviestas ir socialinės geografijos bei demografijos ekspertas, Vilniaus universiteto doc. dr. Rolandas Tučas, kuris pristatė demografinius pokyčius bei prognozes. Remiantis jomis, provincijoje, priklausomai nuo rajonų, iki 2030 m. gyventojų skaičius gali sumažėti 17-20 proc. Pasirodo, Lietuvos bankų asociacija mokslininką ne be reikalo pasikvietė, nes, pasinaudodami jo prognozėmis, savo ruožtu prognozavo, kad tai gali lemti ir bankinių paslaugų mažėjimą.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa BUDBERGYTĖ:

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri gavo atsakymus iš regionų, rodančius, kad bankai, efektyvindami savo veiklą ir siekdami pelno, ėmėsi drastiškų priemonių, kurios apribojo žmonių galimybes - atitolino finansines paslaugas nuo gyventojų, ypač rajonuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Taigi bankai gali girtis, bet tokie pareiškimai tik erzina visuomenę, juk ir Lietuvos bankas skelbia apie tai, kad bankomatų skaičius Lietuvoje santykinai yra vienas mažiausių, lyginant su Europos Sąjungos šalimis.

Senėjanti visuomenė yra mūsų realybė, todėl valstybė turi užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams, o ne tik jaunesniems nei 45 metai. Dažnas kaimiškų vietovių gyventojas neturi galimybės jungtis prie elektroninės bankininkystės, be to, žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, trūksta įgūdžių.

Nesakau, kad padėtis katastrofiška, bet džiaugtis tikrai nėra kuo. Man sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse jų bankai pasielgtų kaip Lietuvoje - nuo 2015 metų bankomatų buvo sumažinta 10 procentų, uždaryta šimtai bankų skyrių.

„Perlo“ terminalus, kur galima išsigryninti pinigus, galima rasti toli gražu ne kiekvienoje vietovėje. Be to, juose ne visuomet būna pakankamai pinigų. O ir paslaugos kaina nemaža - 1 euras.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (55)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASISKOLINO: Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino 50 mln. eurų už vidutines neigiamas -0,107 proc. palūkanas, suma skolinamasi 2 metams ir 7 mėnesiams.
  • DAUGIAU: sausio mėnesį Lietuvoje įregistruota 3,3 proc. daugiau naudotų lengvųjų automobilių nei lygiai prieš metus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar turite atidėję pinigų „juodai“ dienai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

+1 +3 C

 

+1 C

+7 +9 C

+4 +6 C

 

+4 +6 C

5-8 m/s

5 m/s

 

5-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0842 PLN - 4.2490
RUB - 68.9116 CHF - 1.0641
GBP - 0.8321 NOK - 10.0250

Nuorodos