respublika.lt

Baltarusija kol kas tik grasina, bet planas „B” nepakenktųnuotraukos (15)

2020 spalio mėn. 11 d. 11:50:13
Vidmantas MISEVIČIUS

Po rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų kaimyninėje Baltarusijoje nerimsta protestai. Vis didesnį pagreitį įgauna ir Aliaksandro Lukašenkos bei kaimyninių šalių konfliktas. Jeigu situacija skubiai nepasikeis, jis Lietuvai turės dvejopą poveikį - lietuviai praras gausiai mus lankiusius baltarusių turistus bei nuostolių patirs Rytų kryptimi dirbantys vežėjai, tačiau tuo pat metu šalies darbo rinką gali papildyti nuo persekiojimo bėgantys baltarusiai.

×
nuotr. 7 nuotr.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis. EPA-Eltos nuotr.


Vežėjai skaičiuoja nuostolius

Lietuvai pareiškus, kad kaimyninėje šalyje įvykę rinkimai yra neteisėti, o jų rezultatai - suklastoti, ir paskelbus sankcijas Baltarusijai, netrukus sulaukta atsakomųjų veiksmų. A.Lukašenka pareiškė, kad uždarys sienas su Lietuva ir Lenkija. Kol kas taip nenutiko, tačiau per Baltarusiją traukiantys Lietuvos vežėjai jau susiduria su trukdžiais.

Pasak asociacijos „Linava" atstovo Zenono Buivydo, baltarusiai masiškai pradėjo stabdyti ir papildomai tikrinti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse registruotus vilkikus bei puspriekabes.

„Nors teigiama, kad papildoma patikra pradėta padažnėjus kontrabandos atvejų, visi puikiai supranta, kad taip daromas spaudimas režimui nepritariančioms šalims. Tik jų vežėjai papildomai siunčiami į rentgeną, kur patikros tenka laukti iki 7 valandų. Po jos puspriekabei užkabinamos mobilios plombos ir ji keliauja į vidinę muitinę. Čia gali tekti prabūti nuo 4 iki 7 dienų, kol pagaliau ateis eilė iškrauti prekes patikrai. Visos tos dienos vežėjams neša nuostolius, papildomai kainuoja ir patikra. Mobili plomba - 38 eurai, krovinio iškrovimas ir pakrovimas - 150-220 eurų", - nedžiugius skaičius įvardino vežėjų atstovas.

Z.Buivydo teigimu, jeigu tai tęsis, į Rytus orientuota rinkos dalis bus prarasta ir ją atsikovoti bus ypač sunku.

„Kadangi mūsų vežėjai sulaikomi, užsakovai jų tiesiog atsisako. Didelės įmonės gal kažkaip išgyvens arba spės įregistruoti atstovybes Rusijoje, o mažos, šeimyninės įmonėlės, be valdžios pagalbos gali ir bankrutuoti", - perspėjo jis.

Tai, kad visus bandoma atgrasinti nuo bendradarbiavimo su Lietuva, patvirtina ir aplinkybė, jog Minske neseniai į papildomą patikrą buvo nusiųsti Uzbekistane registruoti vilkikai. Taip buvo pasielgta, nes uzbekai prekes pasikrovė lietuviškame terminale.

Kas laukia Klaipėdos uosto?

Dėl Baltarusijos planuojamų sankcijų gali nukentėti ne tik vežėjai, bet ir Klaipėdos jūrų uostas, kuriame dirba apie 58 tūkst. žmonių, o baltarusiški kroviniai sudaro maždaug trečdalį visos jūrų uosto krovinių apyvartos. 2019 m. Klaipėdos uoste perkrauta 14,1 mln. t su Baltarusija susijusių krovinių (30,5 proc. nuo bendros krovos, bendra krova 46,3 mln. t). Pagrindiniai kroviniai, susiję su Baltarusija: trąšos, naftos produktai, metalo gaminiai.

„Šios šalies kroviniai yra svarbūs ne tik uosto įmonėms, bet ir visiems kitiems sektoriams - papildomai iš baltarusiškų krovinių pervežimų pajamas gauna vežėjai, ekspeditoriai, laivų agentai, laivų frachtuotojai, remontininkai, laivų atsargų tiekėjai, autotransporto sektoriaus, statybos darbų bei terminalų įrangos tiekimo įmonės", - teigė uosto atstovai, pasidžiaugę, kad šiandien turima statistika baltarusiškų krovinių srauto mažėjimo kol kas nerodo.

Klaipėdos uostas patogiausias logistikos prasme. Jame veikiančios įmonės yra įkūrusios specializuotus terminalus, kurie skirti būtent baltarusių eksportuotojams. Sinergija tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, uosto krovos kompanijų ir „Lietuvos geležinkelių" sukuria palankias sąlygas sėkmingai bendradarbiauti su Baltarusijos eksportuotojais.

„Klaipėdos uostas Baltarusijai yra palankus ir dėl geografinės padėties, nes per jį kaimynams lengviausiai pasiekiama jūra. Tarkime, atstumas iki Rusijos Ust Lugos uosto Suomijos įlankoje yra dvigubai ilgesnis. Kadangi sausuma neįstengiama sukaupti daug krovinių, o sausumos transportas yra brangiausias visoje transporto grandinėje, todėl ekonomiškai Klaipėdos uostas baltarusiams yra gerokai patrauklesnis", - tikino uosto atstovai.

Tai, kad baltarusiški kroviniai Lietuvai yra svarbūs, neslėpė ir Martynas Burba, „Lietuvos geležinkelių" (LTG) atstovas. Pasak jo, šiuo metu baltarusiškų krovinių srautas į Klaipėdos uostą, sudarantis apie ketvirtadalį viso „LTG Cargo" krovinių portfelio, nėra pakitęs.

„Politinių priežasčių mes paveikti negalime. Grasinimas nukreipti baltarusiškus krovinius - jau ne pirmas. Iki šiol šie grasinimai nebuvo įgyvendinti. Jei vis dėlto šį kartą jie būtų įgyvendinti, esame paruošę planus, kaip sumažinti įtaką LTG grupei. „LTG Cargo" krovinių portfelis yra diversifikuotas ir toliau dirbame šia linkme. Dar anksčiau ėmėmės žingsnių plėstis į kitas rinkas, didinti savo paslaugų spektrą, įsteigėme dukterinę įmonę Lenkijoje, - teigė M.Burba. Be to, pasak jo, nėra jokių ekonominių priežasčių nukreipti krovinius į kitus uostus.

Laikas ruoštis planui „B"

O štai politologas Vadimas Volovojus apie šiandieninę situaciją kalbėjo atsargiau.

„Krovinių nukreipimas nėra greitas dalykas. Yra sutartys, infrastruktūra. Norint Klaipėdą pakeisti rusų uostais, reikia nemažai nuveikti. Tačiau, stebint pastarojo meto įvykius, tokia galimybė tampa vis realesnė", - teigė politologas.

Baltarusijos grasinimus jis buvo linkęs vertinti ramiai, tačiau atkreipė dėmesį į kitus aspektus.

„Neseniai A.Lukašenka buvo susitikęs su uostą turinčios Leningrado srities atstovais. Be to, jį remianti Rusija nieko už dyką nedalina, tad vieną dieną gali paprašyti „susimokėti", - perspėjo V.Volovojus. - O situacija su Lietuvos vežėjais puikiai įrodo, kad kaimyninė šalis gali ne tik kalbėti, bet ir veikti. Aišku, krovinių gabenimas per uostus yra sudėtingesnė procedūra, bet, įvertinus Rusijos ir Baltarusijos santykius, toks scenarijus - neatmestinas. Ypač žinant, kad mūsų valdžia su Baltarusijos vadovu tikrai nebendradarbiaus. Tad geriausia, ką šiandien gali padaryti Lietuva, - įvertinti galimo krovinių praradimo pasekmes ir pradėti rengti planą „B".

Latviai galėjo išlošti, bet...

Latviai ilgą laiką Baltarusijos atžvilgiu laikėsi neutraliai, tačiau galiausiai šalies vyriausybė visgi pasmerkė A.Lukašenkos režimą. Politologo ir politinės tarybos „Centro partijos" pirmininko Normundo Grostinšio teigimu, Latvija turėjo pasinaudoti susidariusia situacija, tačiau tokią progą prarado. Dabar ji greičiausiai ne tik liks be pigios, Astrave gaminamos, elektros energijos, bet ir pati turės spręsti ties bankroto slenksčiu atsidūrusių „Latvijos geležinkelių" problemą. Per pirmąjį šių metų pusmetį geležinkeliais pervežamų krovinių apimtys sumažėjo 47 proc., todėl „Latvijos geležinkeliai" atleido pusantro tūkstančio darbuotojų. Taip pat įmonei teko nutraukti finansavimą iš ES fondų gavusį tinklų elektrifikavimo projektą.

Pasak N.Grostinšio, jeigu Ryga ir toliau būtų išlaikiusi neutralitetą, ji, prastėjant Vilniaus ir Minsko santykiams, galėjo tikėtis perimti baltarusių krovinių tranzitą. Dabar šias viltis galima pamiršti, o destabilizacija regione tampa naujų ekonominių ir politinių pavojų priežastimi. Pasak politologo, kadangi visa tai vyksta bręstančios pasaulinės ekonominės krizės akivaizdoje, politinė įtampa auga ir pačioje Latvijoje.

Šviesa tunelio gale?

Bene vienintelė gera žinia baltarusių kaimynams yra ta, kad dėl šios šalies valdžios veiksmų šalį norėtų palikti vis daugiau jos gyventojų. Tarp norinčių išvykti yra kvalifikuotų specialistų, kuriuos mielai priimtų kitos šalys.

Dešimtys privačių įmonių jau derasi su kaimyninių šalių vyriausybėmis arba pareiškė, kad artimiausiu metu planuoja palikti Baltarusiją. Tikėtina, jų tik daugės, nes A.Lukašenkos inauguracija nėra priimtina nei gatvėse sulaikomiems ar mušamiems šios šalies piliečiams, nei mitinguotojus palaikantiems verslininkams ir pramonininkams.

„Šiuo metu dėl susiklosčiusios situacijos Baltarusijos įmonių susidomėjimas Lietuva yra padidėjęs. Persikelti svarstančios Baltarusijos įmonės turėtų teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai, nes jų sumokami mokesčiai patektų į Lietuvos biudžetą. Daugiausia sulaukiame užklausų iš IT sektoriaus, tad joms nusprendus persikelti į Lietuvą plėstųsi dabartinis šalies IT klasteris, specialistų kompetencijos", - šitaip padėtį vertina „Investuok Lietuvoje" investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryznas.

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jau puošiatės namus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  0 C

-1  0 C

 

-3 -1 C

 +1 +3 C

+1 +2 C

 

 -1 +1 C

0-4 m/s

0-2 m/s

 

0-4 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1900 PLN - 4.4749
RUB - 90.1153 CHF - 1.0813
GBP - 0.8913 NOK - 10.5705

Nuorodos