Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako pritarianti Europos vadovų sutarimui dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos mažinimo iki 55 proc. iki 2030 metų, tačiau pabrėžia, kad tam skirtas lėšas reikėtų investuoti protingai.
1 nuotr.
„Lietuva yra už šį tikslą, tačiau keliame klausimą, kaip bus finansuojama, kaip bus paskaičiuojama, kokiuose sektoriuose mažinsime, kokiomis priemonėmis. Europos Komisija kaip vieną priemonių siūlo apmokestinti taršiausius sektorius. Jie ir dabar yra kažkiek apmokestini, bet juos galima gal ir padidinti. Tai vienas tokių sektorių, kaip kandidatas apmokestinimui, yra neperdirbtas plastikas. ES mastu neperdirbto plastiko yra nemažai, tačiau Lietuva su taromatais šioje srityje tvarkosi labai gerai", - „Žinių radijo" laidoje „Pozicija" sakė A. Skaisgirytė.
Anot jos, Lietuvoje silpniausios vietos būtų transportas ir žemės ūkis.
„Du sektoriai, kuriuose turėtume dar gerokai pasitempti. Jie būtų priimta galutinė pozicija gruodį, tai mūsų pastangos būtų nukreiptos šių sektorių taršos mažinimui", - sakė prezidento vyriausioji patarėja.
„Iššūkis būtų ne kaip rasti pinigų, o kaip juos investuoti taip, kad turėtume didžiausią grąžą. Ir kad neiššvaistytų pinigų (ministerijos - ELTA), o investuotų protingai su didžiausia grąža ir nauda Lietuvai", - pridūrė A. Skaisgirytė.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
