respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Ar SGD terminalas jau praloštas žaidimas?nuotraukos (76)

2019 sausio mėn. 21 d. 07:10:11
Gediminas JAKAVONIS

Karaliaučiaus srityje atidarytas dujų terminalas priminė mūsų brangiai nuomojamo laivo - dujų saugyklos „Independence“ - istoriją. Mat Rusija analogišką laivą įsigijo keliskart pigiau. Kokia ateitis laukia mūsų SGD terminalo?

×
nuotr. 6 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO judėjimo apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai Virgilijus PODERYS, Artūras SKARDŽIUS, profesorius, energetinių projektų konsultantas Vidmantas JANKAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Baigiantis metams Seimas šturmavo savo darbotvarkę, per 24 minutes priėmė gana prieštaringą sprendimą, kuris sukelia daug minčių - kalbu apie nutarimą išpirkti laivą „Independence“. Gerbiamas Artūrai, jūs jau ir praėjusios kadencijos Seime buvote komisijos narys, laivo įsigijimo aplinkybės vertintos rimtai, medžiaga atiduota prokuratūrai, bet visa tai jokių pasekmių nesukėlė. Kas vyksta dabar?

A.SKARDŽIUS: Aš įvardinčiau, kad tai yra amžiaus afera, tikriausiai prilygstanti „Mažeikių naftos“ atidavimui „Williams“ dar primokėjus. Pinigine išraiška tai yra dideli pinigai, nes daikto vertė yra 220 mln. Eur, už jį mes iki 2024 metų sumokėsime 1 mlrd. 200 mln. Eur. Tai matyti iš modelio, kurį pristatė Energetikos ministerijos pasamdyti ekspertai, vertinę, kokiu keliu nueiti. Be abejo, visas šios aferos pamatas buvo padėtas tada, kai buvo pavesta privačiam juridiniam asmeniui - „Klaipėdos naftai“ savo iniciatyva įgyvendinti projektą, kurį įgyvendinti ji nepajėgi. Todėl ji pasirašė sutartį su Bermudų salyne registruota įmone „Hoegh LNG Ltd“, kad dešimčiai metų nuomosis plaukiojančią suskystintųjų dujų saugyklą su išdujinimo įranga, ir už tą laikotarpį per 10 metų sumokėsime 700 mln. Eur nuomos mokestį. Tie pinigai, be abejo, keliaus į Bermudų salyną. Tai buvo iš karto nustatyta atliekant tyrimą praėjusią kadenciją. Man teko dalyvauti specialiojoje tyrimo komisijoje, kuri nustatė, kad buvo suklastota viešojo pirkimo sutartis. Ten buvo nurodyta, kad „Hoegh LNG Ltd“ įmonė yra registruota Norvegijoje, Osle. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ji registruota Bermudų salyne. Tuomet „Klaipėdos nafta“ taisė viešojo pirkimo ataskaitą. Tas projektas buvo pradėtas įgyvendinti kaip komercinis, vėliau, pasirašius privačiam juridiniam asmeniui - „Klaipėdos naftai“ sutartį, t.y. ją pasirašė tuometinis direktorius Rokas Masiulis. Vyriausybės buvo paprašyta, kad nuomos kaštai būtų socializuojami. Tai reiškia, kad jie būtų perkelti ant visų vartotojų pečių. Visi valdžios atstovai prašė nestabdyti šio projekto, nors viešo pirkimo procedūros buvo pažeistos. Tai nustatė tuometinė Teisingumo ministerija, kuriai vadovavo dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jis nurodė Vyriausybei, kad turėjo būti skelbtas tarptautinis konkursas, kad pažeistos procedūros, kad „Klaipėdos naftai“ paskirta projekto įgyvendinimo funkcija nėra teisėta. Tuometinės Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės posėdyje tai buvo užfiksuota. Buvo nutarta, kad nereikia kreipti dėmesio į Teisingumo ministerijos pastabas ir tegul ta bendrovė toliau įgyvendina projektą kaip komercinį, taip buvo pabrėžta Vyriausybės nutarime. Tuomet prasidėjo visa ši amžiaus afera. Aš nekvestionuoju laivo būtinybės. Beje, privati kompanija buvo pradėjusi įgyvendinti tą projektą, bet jį reikėjo sustabdyti tam, kad būtų galima pasipinigauti. Tuo labiau kad nebuvo prašoma Europos Sąjungos pinigų. Mūsų kaimynai lenkai paprašė Europos Sąjungos pinigų ir gavo pusę negrąžintinos sumos savo terminalo projektui įgyvendinti. Čia nebuvo prašoma jokios sumos, nes šitaip būtų paaiškėjusi ta afera ir mums nebūtų davę pinigų. Šiuo atveju mokėsime mes visi.

G.JAKAVONIS: Čia buvo paminėti Bermudai. Kadaise Bermudai skambėdavo ir asocijuodavosi su laivų dingimu, o dabar žiūriu, kad tame paslaptingame trikampyje dingsta ir didelės pinigų sumos. Nežinau, sutapimas tai ar ne. Kaip reikėtų vertinti tos istorijos pradžią?

V.JANKAUSKAS: Iš tikrųjų dabar dažnai kritikuojama, kodėl nepirkome to laivo, o nuomojam, nors tikrai žinojome, kad ta pirkimo kaina buvo ne tokia jau didelė. Bet prisiminkime, kokia buvo iškelta Vyriausybės užduotis - kuo greičiau, per labai trumpą laiką atsijungti nuo „Gazpromo“ aiškinant, kad „Gazpromas“ mums taiko pačias aukščiausias kainas. Iš tikrųjų taip ir buvo. Reikėtų gilintis, kodėl jos mums buvo taikomos pačios aukščiausios, gal ir Vyriausybė kalta, kad nesikalbėjo su „Gazpromu“. Tačiau buvo stengiamasi viską padaryti per labai trumpą laiką. Nuoma nėra toks įstatyminis dalykas. Pasaulyje dažnai yra statomi tokie stacionarūs suskystintųjų gamtinių dujų terminalai. Europos Sąjungoje yra 24, o bendrai Europoje - net 28. Tendencija tokia, kad jų daugėja, nes dujų vartojimas Europoje turėtų didėti. Kiek žinau, daugelis šalių savo laivus registruoja Panamoje ar kitur, kad būtų lengvatinės sąlygos. Šiais laikais tai nelaikoma nusikaltimu, tai laikoma būdu sumažinti mokesčius.

G.JAKAVONIS: Jeigu ten tokios lengvatinės sąlygos, kodėl Lietuvai taip brangiai kainuoja?

V.JANKAUSKAS: Grįžkime prie to, ką jau minėjau, kad viskas buvo daroma labai skubotai. 700 mln. per 10 metų yra labai brangu. Galima įvertinti, kad įgula yra ne mūsų, kad mokame už visą aptarnavimą, juk faktiškai ten mūsų žmonės nedirba, išskyrus apsaugą. Bet tai yra labai didelė kaina. Galime palyginti terminalą, kurį pasistatė mūsų kaimynai lenkai. Jis yra statomas stabilus, ant kranto, todėl yra brangesnis, nes jis kainavo 3 mlrd. zlotų, t.y. 80-90 mln. Eur, o pusė pinigų buvo padengta iš Europos Sąjungos fondų. Kodėl mes to neprašėme? Aš žinau, kad Europos Sąjunga turėjo tvirtą nuostatą, jog Baltijos šalims reikia vieno terminalo ir galbūt tokiu atveju jie būtų dalį finansavę. Manau, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl mes negavome paramos. Jau ir pastačius terminalą buvo prašoma paramos, tačiau priežastis buvo ta pati, kad jūs turėjote statytis bendrą, turėjote susitarti, jeigu jums nepavyko susitarti su estais ir latviais, tuomet paramos nebus. Galime prisiminti 2012 metais Europos Komisijos užsakymu atliktą studiją. Ji skaičiavo, ko reikėtų Baltijos šalims, kad būtų patikimesnis dujų tiekimas ir kad būtų dujų tiekimo garantijos. Buvo nurodyta, kad geriausias variantas būtų susijungimas su Lenkija, o antras variantas - terminalas, kuris būtų bendras visoms trims Baltijos šalims. Aišku, buvo skaičiuojama, kur galėtų būti jo vieta. Pirmiausias variantas buvo siūlomas Estijoje, prijungiant dar ir Suomiją, nes ji irgi neturi kito varianto, visos dujos eina iš Rusijos. Tie variantai buvo gerai žinomi Vyriausybei, tačiau Vyriausybė nuėjo tuo keliu - statyti kuo greičiau, nepaisant nieko, nesvarbu, kiek tai kainuos. Todėl viskas taip ir baigėsi.

G.JAKAVONIS: 2005 m. atstovavau Lietuvai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir metų pradžioje teko klausyti Vladimiro Žirinovskio (vienas reakcingiausių Rusijos politikų - red.) spaudos konferencijos. Tada buvo minimas Pergalės dienos 60-metis ir buvo pasakyta, kad tos valstybės, kurios neatvažiuos į minėjimą, su visais kalbėsimės per dujų kainas. Tas ir atsitiko. Gerbiamas Virgilijau, kaip jūs vertinate situaciją? Ar tikrai neturėjome kitos išeities?

V.PODERYS:
Ar tikrai reikėjo to terminalo? Taip, reikėjo. Čia yra tvirta nuomonė. Tačiau kaip tas projektas buvo įgyvendintas - jau kita tema. Šiuo atveju geriausia yra padaryti auditą. Tos temos būtų „uždarytos“, jeigu būtų pasamdytos įmonės, kurios atliktų auditą. Galima pasisamdyti nebūtinai lietuviškas įmones, nes mes vertindami galime suklysti. Viena iš paskutinio mėnesio naujienų - visos šalys galvoja, kad energetinis saugumas yra didelis dalykas ir tam lėšų nereikia gailėti. Jeigu paimtumėm Karaliaučiaus sritį, rusai grynai dėl energetinio saugumo įsigijo labai panašų į mūsų dujų terminalą. Kitaip sakant, tokia šalis kaip Rusija turi savo žemyninę salą ir panašiais keliais rūpinasi savo energetiniu saugumu. Viską apsvarsčius atrodo, kad elgiamės teisingai. Kitos šalys lygiai tą patį daro. Vokietija vamzdžius tiesiasi.

G.JAKAVONIS: Čia niekas, net ir didžiausi oponentai, nesiginčija dėl terminalo reikalingumo. Kalbama apie mūsų nemokėjimą susitarti su broliais latviais ir „pusbroliais“ estais, antras dalykas - dėl audito. Mūsų prezidentės pasakymas, kur yra energetika, tai milijardas į ten ar į ten - nesiskaito. Po tokių žodžių nori nenori kyla tam tikri pamąstymai apie nutylėtus faktus. Gerbiamas Artūrai, ar yra reali galimybė, kaip minėjo ponas Virgilijus, atlikti auditą, išsiaiškinti, kodėl tos kainos tokios didelės?

A.SKARDŽIUS: Norėčiau pasakyti, kad komisija buvo spaudžiama Seimo vadovybės, Vyriausybės, prezidentūros ir kitų institucijų - jeigu bus atliktas Viešųjų pirkimų tarnybos tyrimas, projektas turi būti stabdomas dėl pažeidimų, kurie yra akivaizdūs. Tačiau buvo didelis vadovų spaudimas, kad mes laiku projekto neįgyvendinsime, prarasime sutartį ir t.t. Net ir Valstybės kontrolė „nusiplovė“ nuo šito tyrimo. Todėl mes ir nurodėme, Seimas patvirtino įpareigojimą Vyriausybei, kad pabaigus įgyvendinti projektą, po 2014 metų gruodžio 4 d. turi būti atliktas nepriklausomas būtent šio viešojo pirkimo auditas, kai buvo perkamas laivas, o nupirkta nuoma už trijų laivų kainą, už 700 mln. Eur dešimčiai metų. Neišperkamosios nuomos. Dabar viskas ir pasimatė, kad mes nuomą mokėsime iki 2024 m., tuomet mums sutartyje suteikta galimybė pirmiems įsigyti terminalą. Dabar pinigai skolinami, pusantro šimto milijonų eurų yra skolinamasi tam, kad sumažėtų nuomos našta verslui, t.y. mes pinigus skolinamės nuomai iki 2024 m. Kad vietoj 66 mln. mokėtumėm po 40 mln. Tuomet išsiperkame ir dengiame kitus paskolos kaštus. Bet mes matome, kad iki 2044 m. mums reikia dar 700 mln. išleisti, t.y. 1 mlrd. 400 mln. Eur už daiktą. Nepriklausomas auditas yra reikalingas, pinigai jau buvo numatyti 2015 m. Energetikos ministerija numatė tuos pinigus, tačiau Vyriausybė neleido nieko daryti. Manau, baigiantis šios projekto globėjos - prezidentės - kadencijai, buvo siekiama visus galus sukišti į vandenį.

Kita aferos dalis - sutartis su norvegų kompanija „Statoil“, pasirašyta jau pradėjus terminalui veikti. Būtent tas dujų pirkimo aprašas buvo priimtas po rinkimų 2012 m. Pagal tą aprašą 2015-ieji buvo pagrindiniai metai, per kuriuos mes nupirkome 5,3 mln. MWh, permokėdami už MWh mažiausiai 34 proc., palyginti su buvusia britų dujų biržos kaina. Tai reiškia, kad mes 53 mln. eurų permokėjome nuo rinkos kainos. Aš suprantu, jeigu tai būtų Kremliaus nustatytos kainos. Norvegai, mūsų gelbėtojai, tiekiantys dujas, iš mūsų nulupo 9 kailius. Mes mokėjome politinę kainą, tai yra faktas. Yra ataskaitos, kuriose matyti, kad visa Europa pirko po 20 Eur už MWh, o mes pirkome po 30 Eur už MWh. Vėliau sutartis buvo peržiūrėta, kaina šiek tiek pamažinta. Mes realiai patyrėme nuostolių. Galiu pasakyti, kad mūsų suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjas „LITGAS“ 2016 m. patyrė 20 mln., 2017 m. - 25 mln., 2018 m. - 20 mln., o 2019 m. prognozė - 21 mln. Eur nuostolių. Dabar skolinamės pinigus, kad padengtumėm kaštus ir perkeltumėm mokėjimą mūsų vaikams iki 2044 metų.

G.JAKAVONIS: Mes turime „Achemą“, ponia Lyda Lubienė skundžiasi, kad dėl itin didelių mokesčių SGD terminalui ir importuojamų pigesnių rusiškų trąšų įmonė itin sunkiai laikosi, gali net bankrutuoti, o darbuotojai gali prarasti darbo vietas. Kitaip tariant, pusė Jonavos miesto gyventojų gali likti be darbo. Tad, manau, kad šiuo atveju pasekmės būtų kur kas liūdnesnės.

V.JANKAUSKAS: Dėl privalomojo arba sutarto dujų kiekio pirkimo yra du lazdos galai. Iš vienos pusės - tampa vis madingiau, populiariau pirkti tos dienos momentine kaina, o tie laivai kažkur plaukia, stovi jūroje ir laukia, kas pigiau pasiūlys. Praėjusį rudenį, kai buvo labai pabrangę transportavimo įkainiai, paprastai laivai iš Amerikos plaukia į Rytus, nes čia yra didžiausias dujų vartojimas - Kinija, kurioje vis auga vartojimas, Korėja, kitaip tariant - Azijos Rytai. Tačiau vienu metu tiek padidėjo transportavimo kainos, kad buvo pigiau plukdyti į Europą. Čia yra tokie dalykai, kurie yra sunkiai prognozuojami. Pačios dujų kainos yra sunkiai prognozuojamos. Anksčiau buvo lyg paprasčiau: sekdavo naftos kainą, bet naftos kainos taip pat neprognozuojamos. Daugelis galvoja, kad galbūt reikėtų bent jau kažkokiai daliai susidaryti ilgalaikę sutartį su garantuotomis kainų formulėmis ar kaina. Taip daugelis šalių daro, nes turi garantiją, kad gaus už tam tikrą kainą. Iš kitos pusės - tiekėjas turi garantiją, kad iš jo tikrai pirks. Tą patį padarė lenkai. Aišku, vėliau graužėsi nagus, nes jie susitarė labai aukšta kaina ir net dėl didesnio kiekio negu pas mus. Tad vyksta štai toks žaidimas. Ponas Artūras geriau žino tą situaciją, kiek Lietuva derėjosi. Bet, mano supratimu, jie galbūt taip pat skubėjo greitai susitarti dėl tam tikro fiksuoto kiekio - 500 mln. kub. metrų už tam tikrą kainą, kuri buvo susieta su tarptautine kaina, bet su atitinkamu priedu. Čia - mūsų derybininkų nuostolis.

Antrasis klausimas - apie vartojimą. Norint parodyti, kaip mums reikia to terminalo, buvo padaryta didžiausia klaida specialiai prognozuojant, kad dujų vartojimas šalyje smarkiai augs, kad mums reikės šildytis ir elektrą gaminti. Pasirodo, šilumai gaminti beveik baigėme naudoti dujas, liko tik Vilnius, kuris taip pat labai greitai jų nebenaudos. Elektrą gamino Vilniaus, Kauno šiluminės elektrinės, kurios irgi sustabdytos. Didieji vartotojai prapuolė, liko tik Elektrėnai ir pagrindinis vartotojas „Achema“, kuris sudegina daugiau nei pusę Lietuvoje suvartojamų dujų. Kadangi pas mus yra socializuotas terminalo išlaikymas, jo išlaikymas krinta ant vartotojų pečių, suprantama, kad tas vartotojas, kuris daugiausia sunaudoja dujų, turi ir didžiausią mokesčių naštą. Dabar „Achema“ moka 20 mln. Eur per metus ir dar daugiau mokėjo. Jiems našta yra labai sunki. Jie svarsto, kad galėtų pasirinkti alternatyvų variantą. Jeigu jiems dujos bus labai didelė našta, jie galės naudoti kitą žaliavą, tuomet Lietuvai būtų dar didesnė katastrofa. Liktų toks mažas dujų vartojimas, kad tie mažieji vartotojai būtų apkrauti tikrai nepakeliama našta. Čia buvo didelės prognozių klaidos. Žinoma, „Achemai“ nebuvo leista pačiai statyti terminalo, kaip jie planavo, siūlė variantus. Situacija dabar tokia, kad mes tapome priklausomi nuo „Achemos“, kaip jai seksis. Įdomiausia, kad praėjusiais metais, kai buvo svarstoma energetikos strategija ir aiškiai buvo planuojama, prognozuojama, kad ateityje dujų Lietuvoje nevartosime, bet ateitis buvo nukelta toliau ir parodyta, kad 2030 m. dar vartosime tiek pat dujų. Kodėl? Esą todėl, kad Europoje ar Kinijoje dujų vartojimas auga. Priežastys yra visai kitos. Jeigu prieš dešimt metų kalbėjome, kad dujos yra strateginis produktas, dabar jau aiškiai matome, kad dujos tampa visai nesvarbiu dalyku, kuris neturėtų būti laikomas strateginiu, kaip saugumo garantas.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Virgilijau, kalbame apie 2012-2016 m. kadenciją, kai Energetikos ministerijai vadovavo Arvydas Sekmokas. Buvo paradoksali situacija: Energetikos ministerijoje nebuvo nė vieno energetiko, o pagal savo specialybę dirbo vienas žmogus - viešųjų ryšių atstovas. Kodėl Lietuvoje vyksta tokie dalykai? Kitas klausimas, kuris man vis neduoda ramybės - kodėl „Klaipėdos naftos“ vyrai tokie išskirtiniai? Rokas Masiulis po visų čia jau paminėtų įvykių vadovauja Susisiekimo ministerijai, Mantas Bartuška - „Lietuvos geležinkeliams“, Marius Pulkauninkas - urėdijoms. Tokį šleifą turintys „Klaipėdos naftos“ mokyklą“ perėję vyrai nori nenori kelia daug įtarimų. Vadinasi, iš „Klaipėdos naftos“ išėjęs gali vadovauti bet kam?

V.PODERYS: Manau, čia yra paprasti dalykai be jokių subjektyvumų. Į visus postus žmonės turi patekti per konkursus, todėl iškyla klausimas, ar tie konkursai buvo sąžiningi. Tai yra vienintelis „priešnuodis“ ir vienintelis būdas išvengti tokių klausimų, išvengti įtarinėjimų.

G.JAKAVONIS: Pikti liežuviai kalba, kad norint patekti į „Lietuvos geležinkelių“ vadovo postą reikia išlaikyti du sudėtingus egzaminus, kuriems reikia ruoštis mažiausiai pusę metų. Kur tie vadovai spėja pasiruošti? Tokia situacija geležinkelio profesionalams kelia šypseną...

V.PODERYS: Kaip jau minėjau, viskas turi būti per konkursus su kvalifikaciniais reikalavimais. Konkursai turi būti vieši. Jeigu to nėra - blogai. Kituose formatuose aš taip pat kritikuoju tą tvarką, kai labai lengvai ir be konkursų yra išdalijami postai. Kitas dalykas - dėl ministerijų. Čia jau didesnė problema ir ne tik energetikoje. Visa valstybės politika buvo tokia, kad viešasis sektorius pakentės, kol atsiras tinkamų žmonių. Tačiau esmė yra tokia: kiek yra konkursų, žmonės net neateina juose dalyvauti. Tai yra didelė problema. Energetikos ministerija tik vienas šios didelės problemos fragmentų. Vienas sinchronizacijos elementas yra tas, kad tikriausiai reikės statyti dujinę elektrinę. Jeigu norime išeiti iš rusiškos sistemos, turime turėti patikimus, labai gerai kontroliuojamus, greitai režimą keičiančius įrenginius, kurie paprastai yra dujiniai.

V.JANKAUSKAS: Galiu pridurti, kad apie dujas teko diskutuoti su ekspertais Lietuvoje. Ir pramonininkai visada kalbėjo apie tai, jog reikėtų galvoti apie dujinės elektrinės statybą. Bet kas tai būtų? Tai būtų elektrinė, kuri naujose sąlygose dalyvautų kaip atsarginis žaidėjas ir tam tikras saugumo garantas. Baltijos šalys dabar yra atsijungusios nuo Rusijos sistemos, jos yra labiau pažeidžiamos, turės daugiau rūpintis savo sistemos patikimumu, turės turėti naujų tam tikrų pajėgumų, kurie bus daugiau avariniai. Dujų suvartojimo prasme tai nebus didelis indėlis, tai bus indėlis į sistemos patikimumą.

G.JAKAVONIS: Mantui Bartuškai pradėjus vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“, kilo tokia idėja padaryti šilumvežius su dujiniu varikliu, nors niekur pasaulyje tokių dalykų nėra. Pinigai metami tokiems bandymams, kurių pasaulyje nebuvo padaryta...

V. JANKAUSKAS:
Armėnijoje beveik visi sunkvežimiai, netgi lengvosios mašinos važiuoja varomos gamtinėmis dujomis, nes ta kaina yra tokia patraukli. Praktiškai tai yra įmanoma.

A.SKARDŽIUS:
Karo metais buvo vadinamos „polutarkos“, mašinos, galėjusios važiuoti kūrenant malkas. Kalbant apie geležinkelius, jis traukia sąstatą, jam reikalinga momentinė akceleracija. Šiuo atveju su dujomis tos akceleracijos nepadarysi.

G.JAKAVONIS:
Šis Seimas, priimdamas sprendimus, tapo tarsi tų klaidų, atėjusių iki šiandienos, įkaitu. Dėl „Independence“ vis tiek reikėjo kažkokį sprendimą priimti. Ar buvo dar kažkoks variantas, kuris galėtų būti naudingas Lietuvos gyventojams?

A.SKARDŽIUS: Norėčiau dar porą žodžių pasakyti apie rezultatą. Nuo 2014 m. gruodžio, pradėjus veikti terminalui, kaip minėjau, iš „Gazpormo“ Lietuva perka 60 proc. suvartojamo dujų kiekio. Suvartoja labai nedidelį kiekį - apie 2 mlrd. kub. metrų, iš kurių 1,2 mlrd. eina trąšų gamybai. Visa kita suvartojama šilumos ir energijos gamybai. Ar, pradėjus veikti terminalui, mes tapome pigiausi? Tikrai ne. Latviai ir estai neturi terminalo ir už dujas moka kur kas mažiau. Ir lenkai moka kur kas pigiau. Tarp Europos Sąjungos valstybių pagal dujų brangumą ne namų ūkiams mes esame šešti. Namų ūkyje mes esam tarp dešimties valstybių, kuriose namų ūkiai moka po 40 Eur už MWh, t.y. niekuo neišsiskiriame iš kaimynų. Kai tik į valdžią ateina tam tikra politinė jėga, reikia gelbėti valstybę, o tas gelbėjimas būna aferos suvyniojimas į Trispalvę, o iš Trispalvės niekas nenori išvynioti. Atsiranda ir nacionalinio saugumo kontekstas, ir aukščiausių vadovų globa. Sprendimą mes galėjome priimti vėliau, ne likus 6 metams, o pasistačius jungtį su Lenkija, tada situacija būtų aiški.

V.JANKAUSKAS:
Sutinku šimtu procentų. Kam dabar reikėjo priimti sprendimą, jei per tuos likusius šešerius metus nieko negalime pakeisti. Kam reikėjo priimti sprendimą, kad mes jau perkame. Per artimiausius 2-3 metus mes matytumėm, kokios tendencijos, susitartume su latviais ir estais dėl naujų elektrinių, kur statysime ir pan., kaip atrodys jungtis su Lenkija, kuri ruošiasi labai didinti dujų suvartojimą ir planuoja statyti antrą terminalą. Kai mes turėsime jungtį su jais, būsime tikrai labai gerai integruoti į Europos tinklus.

V.PODERYS: Aš truputį sušvelninsiu kolegų pasisakymą, nes nėra priimtas toks sprendimas, kad perkam, ir taškas. Yra priimtas sprendimas, kad galime pirkti ir tame visame sprendime pasakyta tokia sąlyga, jog mums galbūt net neapsimokės turėti to terminalo, tuomet turime galimybę jį uždaryti. Nėra tokio sprendimo, kad štai perkam, yra nurodyta kaina ir viskas. To tikrai nėra. Tik tiek, kad Vyriausybei yra atrištos rankos tą daryti, skolintis pinigus, peržiūrėti tarifų dedamąsias ir, esant reikalui, po kelerių metų priimti sprendimą dėl pirkimo ir jį nupirkti. Nėra viskas taip užkirsta. Dėl terminalo ateities ir regioninės rinkos, pritariu profesoriui. Lenkija bus didelis prekybos centras Centrinėje ir Rytų Europoje. Į tą paveikslą patenka ir Ukraina, Čekija, Slovakija, mes, prisijungs Suomija. Manau, yra didelė tikimybė, jog terminalas bus normalus, absoliučiai geras ir gerai integruotas regioninis žaidėjas šioje visoje rinkoje, nes Lenkijoje tikrai dujų poreikis didės. Todėl reikia tą galimybę išnaudoti.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (76)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: keturi žmonės žuvo, o dar trys buvo sužeisti antradienį per sprogimą chemijos įmonėje Guangsi džuangų autonominiame rajone Kinijos pietuose.
  • APYVARTA: kelionių organizatoriaus „Novaturo“ apyvarta rugsėjį sudarė 22,3 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnė nei tą patį mėnesį pernai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar į Seimą išrinktiems politikams turėtų būti leista apsispręsti dėl iki išrinkimo turėto mandato?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +11 C

 +10 +13 C

 

+10 +12 C

+14 +16 C

+17 +19 C

 

 +13 +14 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

 

USD - 1.1031 PLN - 4.2931
RUB - 70.8543 CHF - 1.0983
GBP - 0.8798 NOK - 10.0463