Ar dvimiestis atgaivins Lietuvos regionus?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys, buvęs Vilniaus vicemeras Kęstutis MASIULIS, urbanistas prof. habil. dr. Jurgis VANAGAS, asociacijos „Metro sąjūdis“ idėjinis vadas Juozas ZYKUS ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Virginijus SINKEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Tiek viena, tiek kita pusė turi savo šalininkų ir argumentų. Kaip tai vertinate?

K.MASIULIS: Idėjos tikrai nėra naujos. Jos plačiai žinomos, tik visoms valdžioms trūksta pakankamai valios jas įgyvendinti.

Labiausiai toje srityje yra dirbęs Artūras Zuokas. Būdamas meru, jis stipriai plėtojo Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją. Daugiau nepamenu, kas iš politikų į tai būtų atkreipęs didesnį dėmesį. Pats palaikau tokias mintis, bet kai posto neužimi, nelabai gali bandyti jas įgyvendinti.

Idėją gana seniai kelia akademinis sluoksnis. Vilnius kaip Europos regioninis centras nėra pakankamai masyvus ir svarus. Padarius tinkamą susisiekimą, Vilnių ir Kauną sujungus į vieną urbanistinį branduolį, galima gauti labai didelės energijos. Taip Europoje taptume reikšmingu centru, pritraukiančiu ir kapitalą, ir dėmesį, ir investicijas.

Kita mintis - kad Vilniuje ir taip yra sutelkta didžioji dalis centrinių valstybės institucijų. Ir yra prasmės kai kurias institucijas iš Vilniaus iškelti. Taip leistume ir kitiems centrams, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui, turėti centrines institucijas arba jų padalinius, ir jie ten galėtų efektyviai veikti.

Tarkim, „Lietuvos geležinkeliai“. Nėra jokių argumentų, dėl ko jie turėtų būti būtent sostinėje. Ar jie negalėtų būti Šiauliuose ar net Radviliškyje?

Dėl ministerijų yra kitas reikalas. Jos nėra labai didelės, 150-200 darbuotojų. 14 ministerijų sukėlus į vieną vietą, kur yra geras susisiekimas, būtų tiek darbuotojų, kiek dabar dirba „Barclays“ banke. Ministrai dirba pirmadienį-trečiadienį savuose posėdžiuose, Vyriausybės valanda - ketvirtadienį, tai jiems Vilniuje kaip ir daug reikia būti.

Dar gal galima diskutuoti, ar verta iškelti ministerijas. Bet kurios institucijos - aplinkosaugos, žemės valdymo ir kitokios (turi ir po tris tūkstančius darbuotojų) - dirba visai Lietuvai. Neretai klientai turi jas pasiekti. Kodėl jos negalėtų būti Kaune?

Nauja Vyriausybė bando grįžti prie šių idėjų. Ir aš tai sveikinčiau.

G.JAKAVONIS: Lankiausi Kazachstano sostinėje Astanoje, kuri pastatyta lygioje vietoje, kaip naujas modernus miestas. Ir ten visos ministerijos sukeltos po vienu stogu. Prezidentūra, aukštieji, žemieji parlamento rūmai, ambasados - viskas yra vienoje vietoje. Kuris jums iš tų variantų priimtinesnis?

J.VANAGAS: Keturios valstybės pasaulyje perkėlė sostines iš pakraščio į savo geometrinį centrą. Pirmoji - Brazilija - pastatė džiunglėse. Tiesiog desantas nusileido ir mačetėmis jose iškirto. Tuščioje vietoje pastatė puikiausią, gražiausią sostinę. Nigerija buvo antrasis miestas.

Toliau - Kazachstanas. Astana yra visiškai nauja sostinė, perkelta iš Almatos.

Pasižiūrėkime į Lietuvos žemėlapį. Esame Europos Sąjungos pakraštyje. Ir Lietuvos Respublikos teritorijos centras - Vilnius - yra labai ekscentriškai pakraštyje. Blogiausia, kad Vilnius yra nutolęs nuo pagrindinio mūsų informacijos, interesų, verslo, turizmo fronto - Baltijos jūros. Vadinasi, mūsų siekis yra kuo labiau centrą stumti į vakarus, arčiau krašto geometrinio vidurio. Iš čia ir kyla mintis apie dvimiestį.

Dvimiestis nėra akademinis išgalvojimas. Tai nėra kabinetinė idėja. 2002 metų spalio 29 dieną Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijų bendrąjį planą. Tai lyg ir partitūra, jeigu įvardytume muzikiniu terminu. Jame nurodoma, kaip iki 2020 metų vystysis visos Lietuvos kryptys - pramonė, žemės ūkis, turizmas, poilsis, reakrecija. Ir miestų tinklas.

Miestų tinklas yra labai atsakingas dalykas, nes jis labai stabilus ir neperkilnojamas. Sunkiai galima padaryti radikalias reformas. Šitame bendrajame plane yra labai aiškiai pasakyta: nei Vilnius, nei Kaunas negali įgyti „Euro City“ statuso. Tokių Baltijos jūros regione yra dešimt. Mes esame absoliuti trijų miestų - Rygos, Minsko ir Varšuvos - pilkoji zona. Neturėdami savo metropolinio centro, mes esame pilkojoje zonoje, nematomi.

Bendrąjį planą patvirtino Seimas. Įstatymu numatyta formuoti Vilniaus ir Kauno dvimiestį. Su tarpiniais miestais šiandien jau turime milijoną gyventojų. Iš čia ir kyla idėja kurti greitąjį transportą tarp Vilniaus ir Kauno, iškelti ministerijas į Kauną.

Prieš keletą metų Seimo narys Kazys Starkevičius jau buvo pasiūlęs Žemės ūkio ministeriją perkelti iš Vilniaus, jo balsas taip ir liko tyruose. O dabar jautis imamas už ragų ir keliamos dvi ministerijos - jos tikrai turi būti Lietuvos centre.

Būtų galima sukurti greitojo geležinkelio ašį tarp Vilniaus ir Kauno. Vienas iešmo galas būtų tarptautinis, labai perspektyvus Karmėlavos oro uostas, „Rail Baltica“ geležinkelio keleivių stotis. Toliau - laisvoji ekonominė zona. Galų gale Kaunas yra upių uostas.

Kadangi Vilniaus geležinkelių stotis statyta caro laikais, ji buvo orientuota į Rytus ir yra miesto rytiniame pakraštyje. Dabar mūsų interesai pasisuko 180 laipsnių kampu - į Vakarus. Vadinasi, iš naujų gyvenamųjų rajonų, kur yra daugiausia Vilniaus gyventojų, mes važiuojame per miesto centrą, senamiestį, sėdame į autobusą ar traukinį ir važiuojame atgal, darydami ratą.

Jeigu būtų galima sukurti šitą iešmo galą Pilaitės rajone, kur atsirastų pirmoji metropoliteno linija, būtų kaip Vakaruose dvi transporto rūšys. Sueitų, taip sakant, galai. Pereini iš vieno transporto į kitą. 20 minučių iš Kauno į Vilnių ir 7 minutės iš Pilaitės į centrą.

Sako, metropolitenas neturės keleivių. Tarp Vilniaus ir Kauno važinėja pusantro milijono keleivių. Jeigu jie visi atvažiuos į Pilaitę, štai jums ir metropoliteno pateisinimas.

J.ZYKUS: Kaip verslininkas, dabar ne tik visuomenininkas, žinau, kad viską lemia ekonomika, viską lemia pinigai. Jeigu tai yra naudinga, efektyvu, tai ten ir kuriamos visos įstaigos.

Išanalizavau naujos Vyriausybės programą ir joje radau iš tikrųjų racionalių minčių. Matau, kad ekonominę dalį, kaip pritraukti investicijas, rašė žmogus, kuris tikrai tai išanalizavęs ir supranta.

Susisiekimas yra vienas pagrindinių dalykų, dėl ko vystosi visuomenė. Atkreipkite dėmesį, kad visi didieji miestai būdavo prie jūrų, deltose, nes buvo tik jūrų, vandens kelias, o kiti buvo miškai.

Kai atsirado geležinkeliai, oro transportas, jau tokio poreikio nėra. Norint vieniems su kitais susisiekti būtinas greitas, saugus ir pigus transportas. Todėl racionalu sukelti ministerijas į vienus rūmus. Arba po truputį miestus sujungti, pradedant nuo poros ministerijų, kurias būtų galima perkelti į rytinę Kauno pusę, tai yra ties Karmėlava.

Nuo Seimo metro vyktų iki Pilaitės, nuo Pilaitės būtų greitojo geležinkelio trasa į Karmėlavą, susijungtų su „Rail Baltica“ ir oro uostu. Taip visas mūsų susisiekimo centras būtų perkeltas į Lietuvos geografinį centrą, kuris maždaug yra Karmėlava.

Per Alpes yra 50 kilometrų tunelis. Estija jau sutarė su Suomija ir jungia Taliną su Helsinkiu - ruošiasi pasiekti per pusę valandos. Mūsų Susisiekimo ministerija nėra net suplanavusi, kad iš Vilniaus Kauną pasiektume per pusę valandos. Manyčiau, dabartinis Seimas ir Vyriausybė šitą problemą išspręs.

V.SINKEVIČIUS: Kiekviena idėja sulaukia begalės svarstymų, bet yra skaičiai. Pats mėgstu skaičius ir faktus - ar projektas gyvybiškai tvarus, ar ne, ar yra pagrindo investuoti, ar jis atsiperka. Jeigu investuojame dėl socialinės naudos, ar iš tiesų yra socialinė nauda, kaip mes ją pamatuojame?

Dėl ministerijų. Perkėlimas po vienu stogu turi daugybę pliusų. Pagerėtų komunikacija, galėtų būti keli aukštai, kur turbūt būtų dirbama su slapta medžiaga, nes dabar neturime apsaugotų patalpų. Ten galėtume daug geriau apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Būtų išspręsta automobilių statymo problema. Apie tai pasakytų ne vienas iš ministerijos darbuotojų, nes kiekviena ministerija turi vos po kelias automobilių statymo vietas Vilniaus centre.

Ir svarbiausias dalykas būtų atgaivinti pagrindinę Vilniaus gatvę - Gedimino prospektą. Jis turėtų būti visuomenės, o ne biurokratų traukos centru, kaip yra šiuo metu.

Kas yra geriau - ar iškelti dvi ministerijas į Kauną, ar perkelti jas visas po vienu stogu? Reikalinga detali analizė. Turime apskaičiuoti, kiek kainuotų projektas, kokias pajamas įmanoma gauti iš statinių Gedimino prospekte, įvertinti valstybės turtą. Jeigu būtų galima jį parduoti ar panaudos sutartimi 99 metams perduoti galimam investuotojui, ar iš tų pinigų mes galime sukelti viską po vienu stogu?

Dėl perkėlimo į Kauną. Tai reikalinga Kauno miesto gyvybingumui. To neslepia nei Kauno savivaldybė, nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Dėl Žemės ūkio ministerijos šiek tiek sudėtingiau, nes yra daug investuota į pastato renovaciją. Nors jis, kaip dauguma pastatų, yra toks frankenšteinas. Tai ranką prisiuvo, tai koją prisiuvo, įsuko varžtus. Kažko pusė sutvarkyta, pusė - ne.

Dėl Aplinkos ministerijos klausimas šiek tiek lengvesnis. Ją iškelti būtų daug paprasčiau, nes šiuo metu ši ministerija yra išsibarsčiusi per keturis pastatus, dar papildomai užima įvairios jos agentūros. Gyvybiškai svarbu sukelti šią ministeriją į vieną pastatą. O dabar skirtingi departamentai, kartais netgi vienas departamentas, skirtingi skyriai dirba skirtinguose pastatuose, tai labai keista. Mes turime telefonus, bet trūksta komunikacijos ir galbūt ministro priežiūros.

Dėl sąnaudų. Su Aplinkos ministerija jos turbūt bus sutaupytos, dėl Žemės ūkio ministerijos reikia žiūrėti. Mums labai svarbu ekonominio naudingumo, sąnaudų ir naudos analizė. Manau, kiekvienas atėjęs ministras tai pasidarys, Vyriausybė tai pasidarys ir mes galėsime pateikti skaičius. Toks svarstymas programoje yra ir jis yra sveikintinas.

G.JAKAVONIS: Buvo apskaičiuota, kiek kainuotų pastatai, jeigu atlaisvintume ministerijas. Skaičiai įspūdingi. Jeigu sudėtume viską, ką gautume pardavę vien Gedimino prospekte, tai tikrai galima pastatyti įspūdingą pastatą.

V.SINKEVIČIUS: Žinau, kad tie vertinimai yra gana seni. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas daugybę metų sprendžia centrinio pašto problemą. Jie sako, kad jiems nereikalingas centrinis paštas. Tačiau jis dabar yra įvertintas 90 milijonų eurų. Jie supranta, kad tų pinigų rinkoje niekaip negaus. Gaus geriausiu atveju apie 40 milijonų. Niekas nesiryžta daryti sprendimo, nes visi paklaus, kur yra 50 milijonų.

Turto vertinimą irgi reikia labai atsargiai žiūrėti - ar jis buvo darytas dabar, dabartinėmis rinkos kainomis ir yra realus. Kitas dalykas likvidumas. Kartais turime gerą daiktą ir jis parduodamas greitai. Kita vertus, gali būti, kad tas geras daiktas nėra labai likvidus ir nesulauks investuotojų dėmesio. Tuomet reikės žiūrėti, iš kur paimti pinigus to pastato statybai.

G.JAKAVONIS: Norėtųsi, kad nebūtų taip, jog yra Vilnius ir visa kita Lietuva. Kartą teko girdėti ginčą, žmonės aiškinosi, kas yra Olandijos sostinė - Amsterdamas ar Haga. Ir viename, ir kitame mieste yra labai daug valstybinių įstaigų ir jie ten kursuoja vieni pas kitus. Galbūt įvairios aplinkosaugos agentūros atgaivintų Lietuvos apskritis?

K.MASIULIS: Nesu šitų idėjų opozicionierius. Man teko dalyvauti su Artūru Zuoku perkeliant pastatą iš Gedimino prospekto į dabartinį administracinį Vilniaus centrą. Ta idėja pavyko, galima akivaizdžiai pripažinti, tai buvo pirmasis pastatas tame rajone. Žiūrėkite, kas ten dabar yra, - yra bankų, įvairiausios veiklos centras, ne tik lietuviškos, bet ir tarptautinės. Tai aiškiai vykusi idėja.

Reikia skaičiuoti ne tik tą naudą, kurią gausi pardavęs pastatą. Kai kuriuos gal teks ir ilgiau pardavinėti, jeigu norėsime pelningiau parduoti. Visaip gali būti, ypač jeigu rinkoje atsiras keliasdešimt pastatų, gali būti apie 30-40. Aišku, tada kaina nukrenta, o ne kyla.

Reikia skaičiuoti ir tai, kiek kainuoja eksploatuoti neūkišką pastatą. Apskaičiuota, kad kai kuriose ministerijose vienam žmogui tenka keliasdešimt kvadratinių metrų.

Kai įvairūs žmonės biuruose mato vienas kitą greta ir bendrauja tiesiogiai, o ne telefonu, besivirdami kavą aptaria kai kuriuos dalykus, tai duoda ekonominę naudą. Ši nauda sunkiau apskaičiuojama, bet ją irgi reikėtų vertinti. Efektyvesnis pastatas, efektyvesnė komunikacija, efektyvesnis bendradarbiavimas.

Kas yra Vyriausybė valdymo požiūriu? Juk nėra 14 atskirų ministerijų. Tai yra kolektyvinis darinys.

Esminį sprendimą dažniausiai priima Vyriausybė. Visiškai natūralu, kad jie gali būti po vienu stogu, ir mes gautume tam tikrą sinergiją, kurią dabar nesunku būtų ir įvertinti.

Neabejoju, kad bus akivaizdi ekonominė nauda. Galėtume neskubėdami, gražiai parduoti tuos pastatus, galbūt paėmę, jeigu reikia, paskolą, pasistatyti reikiamą pastatą.

G.JAKAVONIS: O kiek visa tai kainuotų?

J.ZYKUS: Aš savo verslą pradėjau gyvendamas palapinėje, o dabar yra keliasdešimties milijonų vertės struktūra. Naujai valdžiai noriu patarti tuos dalykus daryti neskubant. Ne sukėlus ministerijas į vieną pastatą reikia galvoti, kaip jie čia susisieks, ką čia darys.

Atsiminkite, yra ir socialiniai klausimai. Žmonės turi vaikus, neišeis paprastai jų išplėšti iš visos aplinkos. Reikia žmogų gerbti, kad jis morališkai tam pasiruoštų, viską susitvarkytų. Turi būti planuojama, tariamasi su visuomene. Nes kai tik valdžia paimama, apie visuomenę užmirštama. Tik prieš rinkimus bendrauja.

V.SINKEVIČIUS: Kaip jūs įsivaizduojate tarimąsi su visuomene? Ar referendumą?

Visada esame atviri diskusijai. Tik bijau, kad geros idėjos dažnai yra užvilkinamos dėl tarimosi su visuomene.

J.ZYKUS: Verslas gali pastatyti tuos rūmus už savo pinigus ir jums išnuomoti, o jūs parduosite savo pastatus. Tokiu atveju pinigus uždirba ne valdžia, o tie žmonės. Verslas, tie žmonės turėtų užsiėmimą, nereikėtų jiems emigruoti.

Dėl Vilniaus ir Kauno. Padarysite taip, kaip numatyta jūsų programoje. Leisite užsienio verslui investuoti į susisiekimo infrastruktūrą, ir ekonomika atgis.

V.SINKEVIČIUS: Ir anksčiau verslui nebuvo draudžiama investuoti. Mes kaip tik laukiame užsienio investicijų. Bet nepamirškime, kad nemokamų pietų nebūna. Verslas investuodamas žiūri savo naudos.

Jis investuoja į gyvybiškai tvarius projektus. Į tuos, kurie atsipirks. Jie gali atsipirkti per 25 ar 30 metų. Mes nekalbame, kad atsipirks rytoj. Bijau, kad kai kurie susisiekimo projektai nėra gyvybiškai tvarūs, ir neaišku, ar jie atsipirks, neatsiras verslo.

J.ZYKUS: Aš, pavyzdžiui, operuoju milijonais. O šitiems susisiekimo objektams reikia milijardų. Būdamas milijoninio lygio verslininkas, nedrįsčiau tam, kuris už mane uždirba tūkstantį kartų daugiau, paaiškinti, kaip jam Lietuvoje, įdėjus milijardą, „vežti“ du milijardus.

Yra visas sąrašas investuotojų, kurie laukia politinio apsisprendimo. Bet kažkodėl nuo sovietinių laikų mūsų, net jaunų žmonių, sąmonėje yra išlikę tam tikri įsitikinimai. Kad šiuos dalykus galima statyti tik iš biudžeto. Kad tik valdžia gali tam dalykui vadovauti, o privatus sektorius negali. Ir kad būtinai šis dalykas yra nepelningas. To nėra.

Kaip sakoma, niekas be naudos, be interesų nedirba. Pasakysiu, iš kur atsiranda pinigai. Dabar per dieną mes prarandame tris milijonus eurų stovėdami spūstyse. Per metus mes prarandame pusantro milijardo eurų. Tai mes tuos nuostolius pasidalintume.

J.VANAGAS: Lietuvoje merdi regionai. Jiems reikalingas dopingas, didelės injekcijos, kad atsigautų.

Dėl Lietuvos urbanistinio stuburo reikšmės. Tai nėra vien tik Vilnius ir Kaunas. Pats gyvybingiausias stuburas Lietuvoje pagal bendrojo plano koncepciją yra kaip Z raidė: eina iš Vilniaus į Kauną, tuomet kyla į šiaurę ir nuo Šiaulių į Klaipėdą. Ten turėtų koncentruotis ne tik visos ministerijos, apie kurias kalbame. Labai daug įstaigų turėtų išsidriekti juosta link Klaipėdos.

K.MASIULIS: Ir ne tik Kaune.

J.VANAGAS: Dabar Vilnius yra tarp miškų, nutolęs nuo visos respublikos svorio centro, tuomet viskas pasiskleistų. Ir regionams būtų prieinama prie Lietuvos urbanistinio stuburo.

Bendrasis planas nebuvo šiaip sugalvotas. Buvo ištirti šeši įvairūs variantai, pradedant nuo kiekvieno bažnytkaimio atgaivinimo. Ir visi nusprendė, kad Lietuvoje reikia kurti dvimiestį.

Tai investicijos, turizmas, aukštasis mokslas, kreditas. Ir pasaulinio masto renginiai. Viskas sugužės į šį dvimiestį.

K.MASIULIS: Ko gero, mes jau daug ką esame praleidę. „Euro City“ idėja nėra akademinė, kuri niekur neišbandyta. Ji iš tikrųjų kai kur egzistuoja. Įvardyta, kiek yra decentralizuotas administravimas vienoje ar kitoje valstybėje.

Kokioje nors Kelmėje, kuri nuo Šiaulių nutolusi per 40 kilometrų, dabar yra visiška depresija ir merdėjimo situacija. Ką jau kalbėti apie Kražius, Užventį, dar mažesnius miestelius, kurie tame regione yra.

Jeigu atsiranda gyvybė Šiauliuose, tai tie miesteliai tampa savotišku priemiesčiu. Tada duokime kažkiek gyvybės. Vilnius savaime turi gyvybinės energijos. Investuotojai pirmiausia čia atėjo. Tai mes iškelkime ministerijas. Arba sukelkime jas į vieną pastatą.

Yra agentūrų, departamentų, įvairių valstybinių įmonių centrinių padalinių, kurie irgi yra galingi. Tai iškelkime juos. Kai ką į Šiaulius, kai ką į Klaipėdą, kai ką į Kauną.

Jeigu manytume, kad dvimiesčio idėja yra reali, svarbu greita komunikacija, susisiekimas. Dėl geležinkelio linijos. Mes jos niekaip negalime padaryti greitos. Dėl to, kad sena trajektorija neįmanoma padaryti be galo greitų šiuolaikinių, europinių vėžių. Jos iš tikro duotų galimybę be vargo iš Kauno centro pasiekti Vilniaus centrą. Pasiekti, sugrįžti ir dar išspręsti krūvą darbo reikalų sugrįžus.

Reikėtų, kad tą idėją realizuotų investuotojai koncesiniu būdu, valstybei mažai dalyvaujant arba visai nedalyvaujant.

J.ZYKUS: Visai nedalyvaujant.

K.MASIULIS: Tai čia man iš viso beveik kaip dovana. Ir mes tos dovanos nenorime.

J.VANAGAS: Minėjote decentralizaciją. Aš, urbanistikos teoretikas ir žinantis naujausias urbanistikos madas, galiu pasakyti, kad šiuo metu pati madingiausia srovė yra decentralizuota koncentracija. Reikalingas dvimiestis, ministerijas iškeliant į Kauną.

G.JAKAVONIS: Jeigu Ekonomikos komitete per šią kadenciją būtų padaryta dešimt gerų darbų, kurioje vietoje būtų ši metro ir dvimiesčio idėja?

V.SINKEVIČIUS: Gražių idėjų yra daug. Graži idėja ir nacionalinės oro linijos. Man tikrai džiaugiasi širdis, kai lėktuvas leidžiasi su Vyčiu. Bet kai matau 50 milijonų eurų skylę Vilniaus biudžete, tada kyla klausimas.

Čia lygiai taip pat. Pati idėja yra puiki - iš Vilniaus Kauną pasiekti per pusvalandį. Kuris politikas, kuris valstybės pilietis pasakytų tam „ne“? Neatsiras tokių. Klausimas, kiek tai kainuos mūsų valstybei.

Yra daugybė gerų, patikimų europinių įmonių. Jeigu jos iš tiesų yra pasiruošusios investuoti Lietuvoje į metro projektą, nei savivaldybė, nei Vyriausybė tam durų neuždarys. Tiktai sveikins, jeigu tai yra finansiškai tvarus projektas. Mes visada atviri investicijoms. Nesame nė vieno investuotojo išvarę.

J.ZYKUS: Metro įstatymas svarstytas jau ketverius metus.

V.SINKEVIČIUS: Bet prezidentė jį kažkodėl vetavo. Tai reikia kalbėti ir apie priežastis.

Daugiau skaitykite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“