Apžvalga: 14 pakeitimų Finansų ministerijos pristatytame mokesčių pakete

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais siūloma (1) peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų ir (2) keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas.

Taip pat norima (3) peržiūrėti mokesčių lengvatas. T. y. tikslinti lengvatos, taikomos naudai, gautai pagal pasirinkimo sandorius darbuotojams lengvatine kaina suteikus akcijų, taikymo sąlygas, numatant, kad lengvata taikoma ir tais atvejais, kai akcijų suteikimo momentu gyventojas nebėra įmonės darbuotojas (išlaikant kitas sąlygas).

Siūloma (4) siaurinti iš artimų giminaičių gautoms dovanoms taikomą lengvatą ir neapmokestinamosioms pajamoms priskirti 300 tūkst. eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios dovanų vertės, gautos iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių) vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, 150 tūkst. eurų per mokestinį laikotarpį – gautos iš brolių, seserų.

Siūloma (5) lengvatas ilgalaikio taupymo produktams visa apimtimi taikyti tik pagal Pensijų kaupimo įstatymą (t. y. antroje pensijų pakopoje) gyventojo mokamoms pensijų įmokoms, o lengvatų ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų įmokoms siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2023 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims.

Siūloma (6) supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę investicinę sąskaitą, kuri sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, gyventojų pajamų mokestį mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri nepanaudojama reinvestavimui.

Siūloma (7) nustatyti palankesnes nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimo sąlygas, sudarant galimybę šias pajamas sumažinti 20 proc. gautų pajamų dydžio suma (išskyrus žemę).

Taip pat siūloma (8) keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.

„Pirmiausia, mažinti pajamų ribą, kurią viršijus negali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, nuo 45 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų per mokestinį laikotarpį.

Be to, nustatyti 30 kalendorinių dienų minimalų laikotarpį, kuriam gali būti išduodamas verslo liudijimas. Galiausiai, atsisakyti verslo liudijimo gyvenamosios paskirties patalpų nuomai“, – rašoma lydraštyje.

Dar siūloma (9) supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį Valstybinės mokesčių inspekcijos suformuotos deklaracijos pateikimą.

Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma (10) peržiūrėti smulkiojo verslo, kuriam nustatytos palankesnės apmokestinimo sąlygas, kriterijus ir suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą.

Taip pat siūloma (11) pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui ir filmų gamybai.

Siūloma (12) nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą ir apriboti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos, eksploatavimo, remonto ir nuomos išlaidų atskaitymą, taip prisidedant ir prie žaliojo kurso įgyvendinimo.

Siūloma (13) suvienodinti mokestinių nuostolių atskaitymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar apmokestinamasis vienetas patenka į apmokestinamųjų vienetų grupę, papildomai apriboti prestižo vertės atskaitymą, atsisakyti sektorinio išskirtinumo, taikant apmokestinimo sąlygas, tikslinti rizikos ir privataus kapitalo subjektams, kartu ir jų dalyviams taikomų pelno mokesčio lengvatų, prisidedančių prie alternatyvaus įmonių finansavimo prieinamumo, sąlygas.

Galiausiai, PVM įstatymo projektu siūloma (14) padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.

Poveikis biudžetui

Projektų aiškinamuosiuose raštuose detalizuotas jų poveikis valstybės biudžetui. Nurodoma, kad įgyvendinus GPM įstatymo projekto nuostatas, preliminariu skaičiavimu galima tikėtis papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų.

„Atsisakius verslo liudijimų gyvenamosios paskirties patalpų nuomai ir šias pajamas apmokestinus 15 proc. tarifu, kartu leidžiant šias pajamas (o taip pat ir šiuo metu 15 proc. tarifu apmokestinamas nekilnojamojo daikto nuomos pajamas, kai pajamos gaunamos iš kito gyventojo) mažinti prezumpcinėmis 20 proc. išlaidomis, papildomos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio galėtų sudaryti apie 5,3 mln. eurų.

Dėl individualios veiklos pajamų ribos, kurią viršijus pajamos negali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, sumažinimo iki 20 tūkst. eurų, gyventojų, kurių pajamos viršija šią ribą, apsimokestintų kaip individualios veiklos pagal pažymą pajamos. Dėl to papildomos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio gali sudaryti iki 7,9 mln. eurų.

Dėl aukštesnėms visų rūšių pajamoms taikomų mokesčių tarifų peržiūros, dalį aukštesniam darbo užmokesčiui tenkančios pajamų mokesčio naštos perkeliant kitoms (paprastai – kapitalo) pajamoms, papildomos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio gali sudaryti apie 71 mln. eurų.

Dėl pakeitimų, susijusių su individualios veiklos pagal pažymą pajamų apmokestinimu, pirmaisiais metais po pakeitimų papildomos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio gali sudaryti apie 37 mln. eurų, antraisiais – 75 mln. eurų, trečiaisiais metais – 137 mln. eurų (palyginti jei būtų taikoma šiuo metu galiojanti sistema).

Dėl pajamų deklaravimo ir permokos grąžinimo (jeigu ji susidaro) proceso supaprastinimo pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio gali sumažėti 57 mln. eurų“, – rašoma dokumente.

Tuo metu priėmus Pelno mokesčio įstatymo projektą, numatomas bendras neigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms 2024 metams sudaro –23 mln. eurų (vienkartinis poveikis), 2025 ir vėlesniais metais -188 mln. eurų (iš jų -85,3 mln. eurų dėl momentinio ilgalaikio turto atskaitymo galimybės ilguoju laikotarpiu poveikis tampa neutralus).

Metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai dėl registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimo yra apie 7,2 mln. eurų. PVM lengvatos socialinėms paslaugoms taikymo apimties išplėtimo poveikis valstybės biudžeto pajamoms neutralus.