respublika.lt
 

Apklausa: finansų įstaigoms didžiausios rizikos – kibernetinės atakos ir netvari NT rinka

2019 gruodžio mėn. 23 d. 11:30:57
ELTA

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius. Eltos nuotr.

 

„Nors kibernetiniai nusikaltimai matomi kaip didžiausia rizika finansų sistemai, tik keturios iš daugiau nei trisdešimt apklaustų finansų įstaigų per pastarąjį pusmetį buvo susidūrusios su kibernetiniu nusikaltimu, o nuostolių teigė nepatyrusi nė viena“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Apklausos dalyviai kibernetinių nusikaltimų ir netvarios NT rinkos raidos pasireiškimo tikimybes įvertino ne tik kaip aukščiausias, bet taip pat ir kaip didžiausią neigiamą poveikį visai rinkai galinčias sukelti rizikas, sakoma Lietuvos banko pranešime.

Iš dvylikos apklausoje vertintų rizikų šalies finansų sistemai septynios įvardytos kaip truputį padidėjusios, o penkių vertinimas nepakito, palyginti su praėjusiu pusmečiu. Tiesa, pasak apklausos dalyvių, per pusmetį nesumažėjo nė vienos rizikos vertinimas. Tarp padidėjusios svarbos rizikų – Lietuvos eksporto kritimas dėl prekybos partnerių augimo sulėtėjimo, ne finansų įmonių finansinės būklės pablogėjimas, Europos bankų sektoriaus problemos ir galimas jų poveikis šalies finansų sistemai, Lietuvos finansų įstaigų pelningumo sumažėjimas ilgai tebesilaikančių mažų palūkanų normų aplinkoje ir kt. Tačiau visų šių rizikų svarba vis dar vertinama kaip ne didesnio nei vidutinio lygmens.

Paprašyti įvertinti svarbiausią riziką savo pačių veiklai, o ne visai šalies finansų sistemai apklausos dalyviai dažniausiai minėjo ne finansų įmonių finansinės būklės pablogėjimo riziką. Per pusmetį gerokai išaugo gyventojų finansinės padėties pablogėjimo rizikos suvokimas. Ši rizika dabar laikoma antra svarbiausia finansų įstaigų vidaus rizika. Ji ypač aktuali kredito unijoms.

Paklaustos apie įvykį, kuris galėtų labiausiai neigiamai paveikti Lietuvos finansų sistemą per artimiausią pusmetį, finansų įstaigos dažniausiai įvardijo galimus išorės sukrėtimus ir su tuo susijusį lėtesnį ekonomikos augimą, pavyzdžiui, „Brexit'ą“, prekybos karus, karinius konfliktus. Šiek tiek rečiau buvo minimas politinis nestabilumas Lietuvoje, rizika dėl galimų Skandinavijos šalių bankų šokų. Apklausoje dalyvavę šalies finansų rinkos dalyviai taip pat įvardijo rizikas, susijusias su pinigų plovimo skandalais, išorės finansų rinkų sukrėtimais.

Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai Lietuvos bankas atlieka du kartus per metus. Bankai, draudimo ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovės, kredito unijos, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai galimus šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius 6 mėnesius.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar tinkamai Lietuva pasiruošusi galimai koronaviruso grėsmei?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar „trikojai“ keliuose daro įtaką jūsų vairavimui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 C

+1 C

 

 -1 -2 C

+5 +7 C

+2 +3 C

 

+1 +2 C

3 m/s

2-4 m/s

 

5-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0840 PLN - 4.3012
RUB - 70.7943 CHF - 1.0605
GBP - 0.8363 NOK - 10.1600

Nuorodos