Lietuviai nesupranta. Lietuviai sutrikę. Lietuviai įvaryti į neviltį. Juk pastaruoju metu beveik visų jų pajamos mažėjo, bet kainos, nepaisant to, nepaliaujamai augo. Nors ekonominė logika kuždėtų, kad turėtų būti priešingai. Ekspertai tvirtina, kad taip yra ne tik dėl objektyvių pasaulyje susiklosčiusių aplinkybių, bet ir dėl mūsų šalies specifikos.
Prastėjant pragyvenimo lygiui it ant mielių augančios kainos prekybos centruose jau šokiravo daugelį Lietuvos gyventojų. Šit kad ir 77-erių Raisą Baranovskają iš Šiaulių. Prie vieno prekybos centrų “Respublikos” sutikta šiaulietė su nerimu laukia sausio 20-osios, kai ją pasieks apkramtyta pensija. Iki šiol moteris gaudavo 750 litų pensijos. Tai vienintelės šiaulietės pajamos. “Kažin kiek nupjaus man tą pensiją, - rypavo moteris. - Draugė laikraštyje skaitė, kad mano pensija lyg ir 40 litų turėtų sumažėti”.
Rebusas - kaip išgyventi?
Moteris atidžiai seka su pensijų mažinimu susijusias naujienas. Šiaulietę papiktino per televiziją išgirsta žinia, kad pensijos apkarpytos daugiau, negu priklauso, tačiau ji netiki, kad eilinis pensininkas pajėgus atrasti teisybę.
“O kainos parduotuvėse auga. Ir dar kaip! - brūkštelėjo iškelta ranka sau virš galvos R.Baranovskaja. - Einu į parduotuvę nešina nuolaidų kortele ir žiūriu, kad nors pieną galėčiau kokiais 7 centais pigiau nusipirkti. Ką jūs manote? Taigi ir už butą reikia sumokėti, gyventi... O Jėzau, aš nežinau... Ir šį mėnesį aš nežinau, kiek man liks maistui”.
Apie galimybę šiame kainų kadrilyje išgyventi prakalbusios šiaulietės akyse sužvilgo ašaros. Moteris virpančiu balsu prisipažino turinti problemų dėl širdies, todėl privalanti pirkti vaistų. Dėl šlubuojančios širdies ir taip kuklios pragyvenimui likusios pajamos aptirpsta dar labiau.
Tokių gyventojų kaip R.Baranovskaja jau šiais metais nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį švęsiančioje Lietuvoje - šimtai tūkstančių. Ir nebūtinai jie pensininkai ar kiti socialines pašalpas gaunantys žmonės. Skurdo gniaužtuose dūsta netgi ir tie lietuviai, kurie turi darbą. Kad padėtis išties prasta, rodo ir makroekonominiai rodikliai.
Pajamos mažėjo - kainos augo
Praėjusiais metais kainos Lietuvoje didėjo taip sparčiai, kad pagal vidutinį metinį infliacijos rodiklį atsidūrėme antroje vietoje ES. Pas mus jis siekė 4,2 procento. Lietuvą šiuo požiūriu sugebėjo aplenkti tik dar labiau nei mes atsilikusi ES šalis Rumunija.
Svarbiausia, kad metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė būtiniausių žmonėms prekių ir paslaugų kainų pokyčiai. Pavyzdžiui, per 2009 m. net 14,4 proc. pabrangusi sveikatos apsauga, 14,2 proc. - švietimas, 10,5 proc. - transportas.
Tuo tarpu atlyginimai žemyn šuoliavo kur kas sparčiau. Netgi pagal oficialius statistinius skaičius algų mažėjimas atrodo tragiškas. Statistikos departamento specialistai apskaičiavo, kad trečiąjį 2009 m. metų ketvirtį vidutinis atlyginimas šalyje prieš mokesčius sudarė 2142,2 lito. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, jis sumenko net 7,7 proc. Remiantis tais pačiais oficialiais skaičiavimais, realusis, į rankas gaunamas darbo užmokestis krito dar labiau - net 8,7 proc. - ir sudarė 1664,9 lito.
Su statistika, žinoma, nepasiginčysi, tačiau ne vienas lietuvis gali paliudyti, kad jo pajamos praėjusiais metais sumažėjo trečdaliu, per pusę ar netgi dar daugiau. Be to, negailestingai buvo karpomos pensijos, kitos socialinės išmokos.
Kas kaltas?
Ekonominė logika lyg ir sako, kad mąžtant atlyginimams paskui juos žemyn turėtų ristis ir kainos. Šitaip laisvojoje rinkoje esą išlyginamas pasiūlos ir paklausos balansas. Tačiau mūsų šalyje viskas vyksta priešingai. Kodėl taip yra?
Finansų analitikas Stasys Jankeliūnas “Respublikai” tvirtino, kad tokia padėtis susidarė ir dėl objektyvių, ir dėl subjektyvių, tik Lietuvai būdingų priežasčių.
“Iš objektyvių veiksnių pažymėtinas energetinių žaliavų augimas pasaulinėje rinkoje ir paskui jį sekantis kainų šuolis pas mus. Buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, todėl elektrą šiemet importuojame brangiau iš užsienio ir importuosime dar brangiau kitais metais, - tai irgi, galima sakyti, objektyvus veiksnys”, - teigė S.Jankeliūnas.
Kitų ekspertų nuomone, didelės kainos patogios ir mūsų valdžiai, ypač - Vyriausybei. Mat kuo jos didesnės, tuo daugiau surenkama pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Šis mokestis - pagrindinis valstybės biudžeto maitintojas. Todėl pririnkus daug PVM vėliau galima viešai girtis, kad valstybės pajamų planas įvykdytas ir gal net viršytas. Ir visai nesvarbu, kad tai padaryta vargstančių mokesčių mokėtojų sąskaita.
Vytautas PAGARECKAS - Darbininkas:
Mano atlyginimas nuo praėjusio pavasario sumažėjo apie 300 litų ant popieriaus. Žmonai, dirbančiai siuvykloje, mažinti nebėra ką, nes ji gauna minimumą. Mūsų išlaidos - butas, maistas ir sūnus studentas. Laimė, kad dukra jau baigė mokslus ir gyvena savarankiškai. O šiaip spaustis reikia. Sąskaitą už šildymą šiemet gavome 50 litų didesnę. Į darbą važinėju mašina, kuras irgi pabrango. Tik tiek gerai, kad gamykloje atlyginimai mokami laiku. Jeigu vėluotų, tada būtų labai liūdna.
Manau, kad greitai pagerėjimo nepajusime. Galime kaltinti valdžią. Valdžia sako - patys tokią išsirinkote. Nesutinku. Ją išrinko tie, kurie balsavo. O daug žmonių iš viso nebalsavo. Bet jeigu būtų kita valdžia, nežinau, ar būtų geriau. Visur dėl valdžios pjaunasi.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
