A.Bosas: „Lietuvoje nėra geros reputacijos bankų“

Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Vertybinių popierių komisijos išvadas, kad Norvegijos bankas „DnB Nord“, vėliau persivadinęs į DNB, įsiūlydamas savo klientams su įmonių akcijomis susietas obligacijas (SASO), piktnaudžiavo klientų pasitikėjimu. Tiesa, teismo sprendimas dar negalutinis, bankas jį dar gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau beveik septyniems šimtams banko klientų sužibo viltis, kad jiems neteks dengti patirtų šimtamilijoninių nuostolių dėl galbūt apgaulės būdu jiems įsiūlyto produkto. Kai kuriems SASO pirkėjams tai netgi reikštų galimybę prarasti paskutinį būstą ir tapti benamiais. Tarp nukentėjusiųjų yra ir žinomas šalies verslininkas Antanas Bosas. Jis išskirtiniame interviu „Respublikai“ atskleidė, kokiais būdais buvo suviliotas įsigyti obligacijų, kurių visai nenorėjo įsigyti.

Bankas įtariamas nusikalstama veikla

- Ką Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas reiškia išvertus jį į teisinę kalbą? - klausėme A.Boso.

- Tai ir reiškia, kad šiandien pavadinimą į DNB pakeitęs norvegų „DnB Nord“ bankas, teikdamas SASO platinimo to paties banko skolintomis lėšomis paslaugą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Bankas šią paslaugą teikė netinkamai, nebuvo pasirengęs vykdyti šio produkto platinimo ir taip pat negalėjo sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis. Bankas neišaiškino, neparodė visų produkto pusių - aiškino tik apie galimus pelnus.

O juk privalėjo paprasta, aiškia terminologija pasakyti, kad bankas pelno negarantuoja. Garantuoja tik tai, kad klientas privalės mokėti palūkanas. Bet šis faktas reiškia, kad bankas žiūrėjo tik savo interesų ir, pasinaudodamas klientų pasitikėjimu, platino produktą, kurio platinti tokiomis sąlygomis arba pagal tokią strategiją neturėjo teisės. O neteisėtas produkto platinimas yra nusikalstama veikla.

Manipuliavo pasitikėjimu

- Teismas taip pat konstatavo, kad „DnB Nord“ nesilaikė reikalingų procedūrų, su įmonių akcijomis susijusias obligacijas siūlė nekvalifikuoti darbuotojai. Kaip tai atsispindėjo asmeniškai jūsų atveju? Ar tikrai buvote įspėtas, kad „DnB Nord“ jums pasiūlyta investicija buvo rizikinga? Ir apskritai - ar žinojote, į kokių konkrečiai įmonių akcijas buvo investuotos jūsų obligacijos?

- Pirmiausia noriu pabrėžti, kad niekados neplanavau investicijų į SASO, niekada nėjau į banką ir neprašiau sukurti investicinį obligacijų portfelį ar imti kreditą užstatant vienintelį būstą.

Situacija buvo visiškai priešinga. Iš seniau pažįstama tuomečio „DnB Nord“, o dabar DNB banko Klaipėdos verslo centro vadovė Regina Šideikienė vieno 2007 m. Jūros šventės renginio metu prisistatė, kur ji dirba, ir teigė galinti pasiūlyti banko paslaugas labai geromis sąlygomis, nors nei aš, nei mano įmonė nebuvo DNB banko klientai.

Dabar manau, kad padariau didžiausią klaidą iš mandagumo pasakęs, kad rasiu laiko jos išklausyti.

Prasidėjo skambučiai į mobilųjį, nuolat skambino sekretorei, prašė susitikti. Man paskyrus laiką, ji atėjo į Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos patalpas Klaipėdoje ir klausinėjo, su kokiu banku dirbame aš ir mano įmonės, ką manau apie investicijas į vertybinius popierius, t.y. SASO.

Nors ji ir sakė, kad tai labai pelningas produktas ir kad neva labai daug Kauno ir Vilniaus verslininkų į jį investuoja, netgi esą pati šitaip pasielgė, tačiau išsamiai paaiškinti, kas tai per vertybiniai popieriai, ji negalėjo. Tik parodė vis kylančias kreives ir grafikus, kurie neva liudijo obligacijų pelningumą.

Po susitikimo jokios pristatymo medžiagos R.Šideikienė man nepaliko. Visa tai man sukėlė įtarimų. Jei pati banko darbuotoja, skyriaus vadovė, nesugeba išsamiai išaiškinti savo siūlomo produkto esmės klientui, tai kaip klientas gali šias investicijas suvokti ir įvertinti visas jos grėsmes?

Man atsakius, kad niekur investuoti nesiruošiu ir neturiu tam laisvų lėšų, susitikimas tuo ir baigėsi.

Bet R.Šideikienė neatstojo. Kito jos skambučio sulaukiau jau būdamas namuose. Tuomečio „DnB Nord“ banko darbuotoja man pasakė, kad turi man gerų žinių, tačiau telefonu esą negalinti jų išdėstyti, todėl pasisiūlė atvažiuoti į namus.

Iš mandagumo ir pagarbos moteriai pakviečiau ją puodeliui kavos į namus.

Atvykusi R.Šideikienė pasakė, kad man nereikia turėti investicinių lėšų, kad bankas pats jas paskolins įkeitus turtą, kaip ir buvo skelbiama „DnB Nord“ banko reklamoje, pavadintoje „Įdarbinkite savo turtą“. Maža to, man buvo pažadėta, kad atvažiuos specialistas iš Vilniaus ir išaiškins, kas tai per investicija.

„Specialistas“ iš tiesų atvyko, tačiau nieko naujo man nepasakė, o tik nuolat tikino, kad SASO yra labai pelninga investicija, rodė tuos R.Šideikienės jau rodytus vis kylančius SASO verčių grafikus.

Susitikimas vyko Palangoje, tuomečio „DnB Nord“ banko skyriuje. Apie jokias galimas rizikas ir praradimus nebuvo net užsiminta. Prezentacinės medžiagos „specialistas“ man irgi nepaliko, nors vėliau teismui ją pristatė.

Čia norėčiau akcentuoti, kad minėti „DnB Nord“ banko darbuotojai teisme ant Konstitucijos padėję ranką prisiekė sakyti tiesą, bet sakė tai, kaip turėtų būti, o ne tai, kaip buvo iš tikrųjų. Nors, kita vertus, jie ir dabar dirba ir gauna socialines garantijas iš to paties banko, prieš kurį kaip ir turėjo liudyti. Dėl to, matyt, ir liudijo tiktai tai, kas naudinga bankui.

Mano nuomone, tokie suinteresuoti banko darbuotojai, patys dalyvavę tose vilionėse, neturėtų teisės liudyti. Juk neliudysi pats prieš save.

Negana to, teisme paaiškėjo, kad „DnB Nord“ bankas savo potencialius klientus arba aukas rinkosi pagal oficialiai skelbiamas deklaracijas.

Konkrečiai mano atveju pasiteisino banko pasirinkta taktika aktyviai mane spausti, pasinaudojant tuo, kad pasitikėjau iš anksčiau pažįstama R.Šideikiene ir po „Sekundės“, Akcinio inovacinio bankų ir kitų lietuviškų bankų griūties atėjusiais „civilizuotais“ europietiškais bankais. Ir buvau įviliotas, kaip paaiškėjo, į gudriai paspęstus spąstus. Beje, ne aš vienas.

Pasitempusių ir pasižyminčių gera retorika banko darbuotojų viliojimai buvo daugiau negu įtikinami. Teiginys, kad šis investicinis portfelis sudarytas specialiai tik man ir yra pats efektyviausias, užgožė smalsumą pasidomėti, kokių įmonių ir kokių šalių obligacijos sudaro tą portfelį.

Pralobti nesitikėjo

- Kai kas teigia, kad įsigyti SASO jus vedė noras greitai pralobti. Ar tikrai tik šio jausmo skatinamas investavote? Ar tikrai neįtarėte nieko blogo, kai už 2,7 mln. litų vertės namą jums pasiūlė duoti 20 mln. litų?

- Apie jokį pralobimą čia negali būti nė kalbos. Turiu komercinės paskirties turto, kuris dirba ir duoda pajamų iš nuomos, todėl reklama „Įdarbinkite savo nekilnojamąjį turtą“ ir suklaidino, nuslopino budrumą įvertinti neigiamas galimybes. Juk tas, kas dirba, už tai gauna atlygį. Tai kad dirba ir dar pačiam reikia primokėti, nebuvo nė minties.

- Teigiate, kad jūsų nuostolis sudaro 408 tūkst. litų. Ar tai jums išties dideli pinigai? Jeigu ne, kodėl teisiatės?

- 408 tūkst. litų bet kam yra dideli pinigai. Ir ši suma yra tik iki šiol susidaręs nuostolis, kuris kas mėnesį auga. Niekas nenori būti apgautas ir tai paaiškėjus mokėti galimiems sukčiams nors vieną litą. O visas nuostolis Lietuvos mastu tai sudaro per 100 milijonų litų.

Kodėl bankas turi lobti mano ir kitų apgautųjų, kurių Lietuvoje yra 640, sąskaita?

Mes visi patikėjome, kad skandinaviškų bankų reputacija turėtų būti nepriekaištinga, ir tai, ko gero, buvo didžiausia mūsų klaida. Galbūt skandinavai nepriekaištingai dirba tik savo gimtinėje, nors teko skaityti, kad ir ten apgautieji teisiasi su bankais ir laimi.

O Lietuvoje tie patys Skandinavijos bankai elgiasi grobuoniškai, žiūrėdami tik naudos sau ir nepraleisdami nė vienos progos nesąžiningai pasipelnyti.

Tokia susidariusi mano nuomonė dabar ne tik SASO atveju. Jei bankai ras progą apgauti ir pasipelnyti, tai jie būtinai tai padarys nepriklausomai nuo kliento socialinės padėties. Ar mažai lietuvių prarado pajamas, turtą, netgi paskutinį būstą dėl tokios grobuoniškos bankų veiklos?

Dar viena, mano nuomone, DNB banko nusikalstama veikla, dėl kurios apgaunamas ne tik klientas, bet ir Lietuvos bankas, yra turto vertinimas ir kreditų už tą įkeistą turtą išdavimas. Turtas įvertinamas labai brangiai, mano atveju beveik 10 kartų brangiau, negu rinkos vertė. Ir nuo tokios išpūstos vertės išduodama apie 70-80 proc. kreditų.

Žinoma, tai maloniai nustebina ir palankiai nuteikia kreditą imantį klientą, suteikia jam pasitikėjimo. Bet taip pat apgaulingai patikima banko geranoriškumu ir užmigdomas budrumas įvertinti rizikas.

Antra, taip apgaunamas Lietuvos bankas dirbtinai padidinant banko pakankamumo rodiklius. O klientas pasiima 5-10 kartus didesnį kreditą, negu galėtų gauti bet kokiame kitame ar net tame pačiame DNB banke kitu atveju.

Bet nesėkmės atveju klientas įgauna ir prievolę mokėti bankui palūkanas nuo 5-10 kartų didesnės sumos, negu jis turėtų mokėti normaliai įkeitęs savo turtą ir gavęs kreditą. Taip klientas per prievartą padaromas ilgalaikiu DNB banko skolininku, įforminant naują kreditą nuo palūkanų, susidariusių per trejus metus.

Mano manymu, tai iš anksto DNB banko gerai apgalvotas ir galutinis tikslas, duodantis naudą tik bankui ir garantuotus nuostolius klientui. O ir šių kreditų palūkanos labai aukštos. Vien tik banko marža sudaro 3 proc. Įprastinė bankų praktika tokia: sumažina turto vertę ir suteikia tik 70-80 proc. nuo tos sumos kreditą. Taip bankai apsidraudžia nuo nuostolių, jeigu kristų turto vertė/kaina. Šiuo atveju banko tikslas buvo įpareigoti klientą mokėti kuo didesnes palūkanas ir tapti ilgalaikiu skolininku.

Pataria nedirbti su bankais

- Teigiate, kad jus investuoti suviliojo ir geras skandinaviškų bankų įvaizdis. Argi nebuvo patarėjų, kurie pasakytų, kad skandinaviški, kaip ir kitų šalių bankai, siekia tik vieno - pelno bet kokia kaina? Ir ką patartumėte kitiems investuotojams, turintiems reikalų su Vakarų bankais, kurie kai kurių žmonių sąmonėje vis dar siejami su gera reputacija?

- Mano giliu įsitikinimu, dabar, jei yra galimybė su bankais neturėti jokių reikalų, tai reikia jų ir neturėti, nes anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip vis vien nukentėsi. Žinoma, išskyrus atlyginimo pervedimus ir mokėjimus per bankus.

Lietuvoje nėra geros reputacijos bankų, yra tik gerai sukurtas įvaizdis, kuris labai apgaulingas.

Skandinavų bankai atėjo į Lietuvą, nes čia galima nusigriebti grietinėlę. Baigsis lengvi pelnai, gal ir išeis. Jau dabar vieni kitiems perpardavinėja. Ypač draudimų kompanijos eina iš rankų į rankas.

Faktai