respublika.lt

„Snoro“ aferoje skamba garsios pavardės

(0)
Publikuota: 2014 vasario 21 11:16:54, Alia ZINKUVIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 2 nuotr.
POZICIJA. Dėl Nilo Kuperio dosnumo Gediminas Degutis jaučiasi nukentėjęs

„Snoro“ bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) įtariamas kol kas dėl dviejų neteisėtų operacijų, įvykdytų banke nuo bankroto bylos iškėlimo. Vienas jų - 645 tūkst. litų užskaita, padaryta buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonės naudai. Tačiau... G.Degutis jaučiasi nukentėjęs.

Pavogta 1,2 milijono

„Respublikai“ vakar pavyko pasikalbėti su bylą tiriančiu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru Linu Kuprusevičiumi, kuris, kaip kone savaitę bandė įtikinėti Generalinės prokuratūros atstovė, esą atostogavo.

Jis patvirtino, kad N.Kuperis yra įtariamasis jo tiriamoje byloje, nepaisant to, kad užsieniečiui dar neįteiktas pranešimas apie įtarimus ir jis neapklaustas kaip įtariamasis.

„Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą nuo to laiko, kai surašomas pranešimas apie įtarimą ir asmuo kviečiamas šaukimu į įtariamojo apklausą, jis įgauna įtariamojo statusą ir visas su tuo susijusias teises bei pareigas“, - paaiškino prokuroras.

Pasak jo, tyrimo pradžioje N.Kuperis buvo apklaustas kaip liudytojas, o naują apklausos laiką tikimasi suderinti su jo atstovu kovo pradžioje, kai advokatas grįš iš atostogų.

Daugiau įtariamųjų minėtoje byloje nėra. N.Kuperiui reiškiami įtarimai galimai piktnaudžiavus tarnyba ir atlikus banke neteisėtas operacijas.

„Ar padaryta veika ir kas ją padarė, nustatys teismas, o įtarimams duomenų yra - N.Kuperis kaip bankroto administratorius vykdė visas funkcijas ir jo leidimu buvo atliktos tos operacijos“, - teigė L.Kuprusevičius.

N.Kuperis 2012 m. sausio 6 d. pasirašė tarnybinį raštą, leisdamas atlikti tuometės Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnaus G.Degučio ir Dariaus Šinkūno įmonės „Novotersa“ prašymą atlikti 645 tūkst. litų paskolos grąžinimo užskaitą, kuri, prokuroro teigimu, yra neteisėta.

„Mes tiriame, bent jau mums žinoma apie dvi operacijas. Viena, viešai žinoma, buvo 2012 m. sausio mėnesį, o kita - 2012 m. spalio mėnesį. Konkrečių bendrovių neminėsiu, bet inkriminuojama žala per šias dvi operacijas yra daugiau kaip 1,2 mln. litų“, - sakė prokuroras ir akcentavo, kad duomenų apie tai, jog byloje figūruojančios įmonės ar jų atstovai kaip nors būtų veikę, kurstę ar susitarę su N.Kuperiu dėl pinigų pervedimo, byloje nėra.

„Dėl to jie yra liudytojai, o įtariamasis tik N.Kuperis“, - tvirtino L.Kuprusevičius.

G.Degutis dedasi nukentėjusiuoju

Pernai rugsėjį G.Degutis viešai išplatino pranešimą, kad jis šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. Tačiau L.Kuprusevičius „Respubliką“ patikino, kad oficialiai jo atliekamame tyrime nukentėjusiųjų nėra, juolab jais negalėtų būti neteisėtai pinigus gavusios įmonės.

„Jie ne nukentėjo, o kaip tik gavo naudą, - teigė prokuroras. - Nukentėjo banko kreditoriai, nes mano minėta 1,2 mln. suma būtų buvusi paskirstyta kreditoriniams reikalavimams padengti“.

Klausiamas, ar 645 tūkst. litų „Novotersos“ užskaita tikrai buvo padaryta, ar operacija vis dėlto buvo atšaukta, G.Degutis sakė, esą iš pradžių ji buvo sustabdyta, pinigai grąžinti, o paskui galų gale užskaityti, tačiau ne vien „Novotersai“, o ir dar keliems tūkstančiams žmonių ir įmonių pagal kažkokį sąrašą.

Jei pinigai vis dėlto buvo pervesti, tai kur G.Degutis įžvelgia nuostolius ir jam padarytą žalą?

„Nuostolis buvo tas, kad mes negalėjome disponuoti tais pinigais. Jie buvo sumokėti (esą dar 2011 m. lapkričio mėn., prieš „Snoro“ veiklos sustabdymą, - red. past.), šitiek laiko gulėjo „Snoro“ sąskaitoje, o jie nesugebėjo jų apskaityti. Dėl to ir nukentėjome“, - pretenzijas „Snoro“ bankui ir toliau reiškia G.Degutis. Tačiau N.Kuperis, jo manymu, niekuo dėtas.

„Atrodo, dabar ant N.Kuperio bandys visus šunis sukarti. O mano  nuomone, čia net ne jis kaltas, o visa bankinė sistema. Tai, kaip buvo įvykdytas bankroto procesas, yra pavyzdys, kaip negalima daryti“, - negailėjo kritikos save nukentėjusiuoju laikantis verslininkas.

Šeima svarbiausia

Auka save laiko ir Seimo narė, buvusi Seimo pirmininkė I.Degutienė. Komentuoti valstybės perimtame „Snoro“ banke vystančių vagysčių buvusi Seimo pirmininkė vengė.

„Kas vyksta tame „Snore“ ir ką darė N.Kuperis, aš nieko negaliu pasakyti. Iš nieko nesu nieko pavogusi ir mano sūnus ne vagis“.

Lietuvos bankas nusiplovė

Kas vyksta „Snore“, nekomentuoja ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas. Šią savaitę per spaudos konferenciją apie tai paklaustas jis patvirtino, kad, panaikinus „Snoro“ ir Ūkio bankams licencijų galiojimą, šie abu bankai daugiau nebėra Lietuvos banko priežiūros subjektai.

Vadinasi, N.Kuperis veikė niekieno nekontroliuojamas? „Snoro“ bankrotas - ne pirmasis banko bankrotas Lietuvoje. Prieš daugiau nei dešimtmetį, bankrutuojant „Litimpex“ bankui, „Sekundei“ ir kitiems bankams, Lietuvos banke buvo netgi specialus bankrutuojančių bankų skyrius. Kodėl dabar centrinis bankas nusiplauna rankas?

Į šį klausimą Lietuvos banko departamentas vakar vakare pateikė atsakymą. 

Jį skaitykite rytdienos „Respublikoje“

Povilas URBŠYS, Seimo narys:

Lietuvos bankas buvo vienas iš „Snoro“ banko likvidavimo iniciatorių. Ši operacija turėjo ir kodinį pavadinimą, kuris šiandien skamba itin simboliškai - „Projektas Ukraina“. Būtent LB vadovas ir dalyvavo parenkant laikinąjį „Snoro“ administratorių, konsultavosi su Švedijos specialistais. Nei S.Friklis, nei N.Kuperis čia neatsirado be Lietuvos banko ir jo vadovo žinios.

O dabar imta teigti, kad Lietuvos bankas jau nėra atsakingas, nes „Snoras“ bankinės veiklos nevykdo. Gal ir logiška, kad taip sudaromos sąlygos piktnaudžiauti tiems, kurie užsiima likviduojamo banko administravimu, ir galbūt daryti veiksmus, kurie gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Atvirai pasakius, aš nelabai tikiu, kad Lietuvos bankas dabar sąmoningai nesistengia, kad nereikėtų atsakyti už „Snoro“ banko bankroto pasekmes. Šiuo metu lengviausia viską suvesti į išvykusio iš Lietuvos bankroto administratoriaus asmenybę, tuo tarsi pasakant, kad Lietuvos bankas nėra atsakingas. Man regis, čia klaidinamas veiksmas.

Kas dabar gali patikėti, kad Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas čia „ne prie ko“? O galbūt jis taip netiesiogiai pradeda rodyti pirštu, kas buvo vienas iš pagrindinių šito banko likvidavimo iniciatorių - būtent į Jos Ekscelenciją.

Gaila, kad Seimo laikinoji komisija neišdrįso išsiaiškinti, kodėl prezidentė paprašė Valstybės saugumo departamento pažymos (kurią, remiantis viešomis Seimo laikinosios komisijos išvadomis, gavo 2011 m. birželio 23 d. - red. past.). Dar nereikia pamiršti ir to, kad VSD vadovas Gediminas Grina buvo patvirtinęs, jog minėta pažyma buvo parašyta dėl prezidentės iniciatyvos, o paskui po kelių savaičių jis kažkodėl pakeitė nuomonę ir pradėjo teigti, kad tai buvo VSD iniciatyva. Manau, komisija turėjo išsiaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų, nes duomenų ir aplinkybių visuma aiškiai rodo, kad prezidentė dar gerokai iki „Snoro“ veiklos sustabdymo labai domėjosi šio banko problemomis.

Nemanau, kad Prezidento institucija galėtų nusišalinti, akivaizdžiai matydama, kad pažeidžiami įstatymai, gresia žala valstybei, o prezidentei atskaitingų institucijų vadovai nieko nedaro. Bet kartu kyla ir klausimas, ar tų institucijų vadovai neužsiėmė tiesiog siaurų užsakymų vykdymu. Juk visuomenėje nagrinėjamos trys priežastys, dėl ko būtent taip buvo pasielgta su „Snoro“ banku: jis turėjo „Lietuvos ryto“, aršiai kritikavusio prezidentę, akcijų, tai susiję su skandinavų bankų interesais, ir galimai „Snoro“ banke daromi ūkiniai finansiniai nusikaltimai.

Jei yra duomenų, kad buvo nusikaltimai, kodėl nieko nebuvo daroma, kad vieni iš pagrindinių įtariamųjų Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas nepasislėptų Londone, o būtų sulaikyti ir šiandien galėtų atsakyti pagal Lietuvos įstatymus? Matome ir tai, kad šiandien iš „Snoro“ subankrutavimo labiausiai išlošė skandinavų bankai.

Raimondas BARANAUSKAS, buvęs „Snoro“ vadovas:

Apvogti „Snoro“ kreditoriai. Čia viskas aišku. Bet man labiausiai keista, kad kai 2012 m. sausį per Algirdą Butkevičių ta „Novotersos“ istorija iškilo į viešumą, visos televizijos rodė Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko pasisakymą, o šalia jo stovėjo N.Kuperis. V.Vasiliauskas viešai įžūliai melavo, kad jokių užskaitų „Snore“ nebuvo. Puikiai pamenu jo žodžius, esą rankytėmis buvo atitaisinėjami kažkokie programiniai nesklandumai, nes buvo sustabdyta bankinė programa ir sustabdyti atsiskaitymai.

Bet dabar prokuratūra sako, kad neteisėtos operacijos buvo. Vienas melas demaskuotas.

N.Kuperis su S.Frikliu, kai ėjo liudyti į Seimo sudarytą laikinąją tyrimo komisiją dėl „Snoro“ bankroto, irgi turėjo pasirašyti, kad sakys tiesą ir tik tiesą, nes už melagingus liudijimus gresia baudžiamoji atsakomybė. Vienas iš klausimų buvo apie neteisėtas operacijas banke, remiantis „Novotersos“ atveju. Ir buvo atsakyta, kad neteisėtų operacijų nebuvo. Išeitų, ir jie melavo Seimo komisijai.

Visur tik melas ir bandymai nusimesti kaltę nuo savęs ir parodyti pirštu, kad kaltas kažkas kitas.

Tas pats G.Degutis lakstė po teismus, skundė A.Butkevičių, o paskui taikos sutartį sudarė. Ką turėjo daryti - žinojo, kad yra neteisus. Pinigų užskaitymo operacija vis tiek neteisėta, nesvarbu, kad G.Degutis čia tik liudytojas, o įtariamas N.Kuperis.

Matyt, ir kai kurie „Snoro“ darbuotojai bus prikišę nagus ir lengvai sankcionavę tą operaciją. Sąskaitos buvo apskaitomos Vilniaus filiale. Kiek pamenu, Kreditavimo skyriaus viršininkė tuo metu ten buvo Laimutė Raibienė, o filialui vadovavo Liudas Masolas. Matyt, ne be jų rankų pridėjimo tie raštai, parengti dokumentai pateko N.Kuperiui. Juk tie darbuotojai irgi puikiai suprato, kad operacija neteisėta, nebent N.Kuperis jiems liepė tai daryti.

Dar vienas faktas kelia didelių įtarimų. S.Friklis išsivežė iš „Snoro“ bankinės programos duomenų kopijas ir atidavė neva saugoti „Kroll“ firmai. Kas gali paneigti, gal įvairios neteisėtos operacijos vyko ir nuo pat banko veiklos sustabdymo iki kol teismas gruodžio 7 d. priėmė sprendimą iškelti „Snorui“ bankroto bylą? Kas gali paneigti, kad ta informacija į kitą šalį išvežta ne tam, kad prie jos negalėtų prieiti teisėsaugos organai čia, Lietuvoje? Aš manau, kad išvežta buvo tik tam, kad paslėptų visus galus į vandenį.

 

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s