Lietuvos bankas nusiplovė

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, dvejus metus bet kokia proga viešai liaupsindavęs N.Kuperį, šiam tapus įtariamuoju, komentarus apie bankrutavusį „Snorą“ dalyti liovėsi. Šią savaitę per spaudos konferenciją paklaustas apie Lietuvoje vykstančius dviejų bankų bankroto procesus, jis pareiškė, kad, panaikinus „Snoro“ ir Ūkio bankams licencijų galiojimą, šie abu bankai daugiau nebėra Lietuvos banko priežiūros subjektai.

Vadinasi, N.Kuperis veikė niekieno nekontroliuojamas? „Snoro“ bankrotas - ne pirmasis banko bankrotas Lietuvoje. Prieš daugiau nei dešimtmetį, bankrutuojant „Litimpex“ bankui, „Sekundei“ ir kitiems bankams, Lietuvos banke buvo netgi specialus bankrutuojančių bankų skyrius. Kodėl dabar centrinis bankas nusiplauna rankas?

Į šį klausimą Lietuvos banko Komunikacijos departamentas pateikė tokį atsakymą:

„Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu buvo priimtas sprendimas (kuris įsigaliojo nuo teismo nutarties iškelti bankui bankroto bylą priėmimo, t.y. 2013 m. gruodžio 7 d.) pripažinti AB banką SNORAS nemokiu ir visam laikui atšaukti šiam bankui išduotą banko licenciją. Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 18 d. nutarimu sprendimas (įsigaliojęs 2014 m. gegužės 2 d.) visam laikui atšaukti banko licenciją buvo priimtas ir dėl AB Ūkio banko. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymu, kuris nustato banko licenciją turinčių bankų priežiūrą, nuo minėtų sprendimų įsigaliojimo šie bankai neturi teisės teikti finansinių paslaugų ir Lietuvos bankas nebeatlieka šių bankų priežiūros.

Dėl atstovavimo Lietuvos bankui teismuose nagrinėjant bankų bankroto bylas ir kitų su tuo susijusių funkcijų gausos (buvo 14 bankrutavusių bankų) Lietuvos banke anksčiau tikrai buvo įsteigtas Bankrutuojančių kredito įstaigų skyrius, tačiau darbų apimtims šioje srityje sumažėjus 2003 m. jis buvo panaikintas“.

Išlindo yla iš maišo

Skandinaviškų bankų stabilumo užliūliuoti mūsų įstatymų leidėjai sukūrė tokią ydingą sistemą, leidusią milijardinės vertės banką, kuriam sustabdyta licencija, atiduoti į vieno žmogaus, užsieniečio, kuris net nebuvo susipažinęs su Lietuvos teisine sistema, rankas.

Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis „Respublikai“ sakė, kad jau tada buvo nuojauta, jog specialiai pakviesti tokie žmonės, kurie turtą išparduotų, išvažiuotų ir nebūtų nei kieno paklausti, nei atsakomybės pareikalauti.

„Bet turbūt niekas nepagalvojo, kad tie skandalingi dalykai taip greitai išlįs“, - svarstė jis.

Kita vertus, jis įžvelgė, tarsi kažkieno nematoma ranka stengtųsi užglaistyti skandalingas „Snoro“ aferas, sumenkinti jas iki gandų lygio, o galiausiai - kad „Snoro“ ir N.Kuperio vardai blogame kontekste kuo mažiau skambėtų viešumoje.

Siūlo ištirti visą veiklą

Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys stebisi, kodėl niekas iki šiol neatliko „Snoro“ bankroto administratoriaus veiklos audito.

„Jei yra ekspertų patvirtinti 2 epizodai, kur įtariama, kad bankroto administratorius piktnaudžiavo tarnyba, tai reikėtų atlikti išsamų visos jo veiklos auditą. Ypač tokiu atveju, kai asmuo pareiškia nutraukiantis darbo santykius. Jeigu toks auditas net neinicijuojamas, galima įtarti, kad galbūt ruošiamos sąlygos N.Kuperiui saugiai pasitraukti“, - mano P.Urbšys.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko manymu, tokį auditą galėtų atlikti Valstybės kontrolė, nes „Snoro“ bankas nacionalizuotas ir tapęs valstybės. Mat tai, kaip N.Kuperio veiklą prižiūri bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorių komitetas, B.Bradauskui tik juoką kelia.

Kreditorių komitetas laimina milžiniškas N.Kuperio išlaidas konsultantams ir negali atsidžiaugti, kad jis sugrąžino į banką 2 mlrd. litų. Bet didžioji tų pinigų dalis būtų grįžusi ir be brangiai apmokamo N.Kuperio - juos sunešė sąžiningi gyventojai ir įmonės, sugrąžindami paimtas paskolas ir palūkanas.

„N.Kuperio veiklos priežiūra tam kreditorių komitetui tiek ir terūpi, arba pats komitetas kažkuo yra suinteresuotas, - įtaria B.Bradauskas.

Parlamentaras tvirtino, kad, Seimui susirinkus į pavasario sesiją, turėtų pajudėti ir „Snoro“ aferų reikalai.

Paklaustas, kodėl iki šiol niekas neinicijavo tokio audito, galbūt yra koks nors tylus politikų susitarimas iki rinkimų nejudinti to „Snoro“ širšių lizdo, B.Bradauskas tvirtino apie tokį nežinąs, bet... „kas gali paneigti?“.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“