Žlugusio banko "Snoras" indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojai, nuo lapkričio pabaigos sekantys Europos Teisingumo Teismo (TT), turinčio atsakyti, ar "Snoro" indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojus galima priskirti įprastiems indėlininkams, taigi ar suteikti tas pačias garantijas, gali kiek lengviau atsikvėpti. TT generalinis advokatas Pedras Kruzas Vilalonas (Pedro Cruz Villalon) pateikė išvadą byloje "Indėlių ir investicijų draudimas ir Neimaniūnas", susijusioje su "Snoro" indėlių sertifikatus ir obligacijas įsigijusiems asmenims taikytina apsauga.
1 nuotr.
Generalinio advokato vertinimu, Indėlių direktyvos apsauga gali būti netaikoma kredito įstaigos išleistiems indėlių sertifikatams, jei jie yra perleidžiamos finansinės priemonės. Būtent perleidžiamumo požymį turėtų nustatyti nacionalinis teismas, pažymi advokatas.
P. K. Vilalonas, vertindamas Investuotojų direktyvos nuostatas, pažymėjo, kad indėliams numatytos apsaugos netaikymas indėlių sertifikatams negali lemti to, kad jiems nebūtų taikoma apsauga kaip investavimo priemonėms. Generalinio advokato nuomone, Investuotojų direktyvos nuostatoms prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį kredito įstaigos išleistiems indėlių sertifikatams netaikoma joje numatyta kompensavimo sistema, jeigu kredito įstaiga investuotojų pinigų ar vertybinių popierių neperleido ar nepanaudojo be jų sutikimo. Jis taip pat nurodė, kad, esant poreikiui, gali būti tiesiogiai taikomos Investuotojų direktyvos nuostatos.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ES Teisingumo Teismo prašė išaiškinti, ar ES direktyvų nuostatos, reglamentuojančios indėlininkų ir investuotojų draudimą, yra tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus, pagal kurių nuostatas banko "Snoras" indėlių ir sertifikatų bei obligacijų turėtojams draudimo apsauga netaikytina.
Išankstiniais duomenimis, galima bendra draudimo išmokų suma, atsižvelgiant į maksimalią indėlio draudimo išmoką vienam asmeniui, siekia apie 200-240 mln. Lt.
Generalinio advokato pareiga yra visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą, tačiau ji ES Teisingumo Teismui nėra privaloma.
Žlugus "Snorui" sertifikatai ir obligacijos nebuvo apdraustos, todėl jų turėtojai negavo jokių kompensacijų. Dėl to jų turėtojai siekia, kad būtų laikomi įprastais kreditoriais.
Bylos išvadų laukia ne tik Lietuva, bet ir visa Europa, kadangi tai pirmoji tokio tipo byla Teisingumo Teisme. Pagal šį pavyzdį vėliau bus nagrinėjamos visos panašios bylos Europoje.
Iškėlus bankroto bylą indėlių sertifikatų ir obligacijų pirkėjai teismus užvertė ieškiniais pripažinti obligacijų ir indėlio sertifikatų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis.
Ieškinius teikiantys žmonės siekia, kad teismo sprendimas garantuotų ieškovams teisę gauti indėlių draudimo išmoką - iki 100 tūkstančių eurų už pinigus, kurie buvo sumokėti už banko obligacijas arba indėlio sertifikatus.
