respublika.lt
 

Ar ilgai dar kentėsime nuo friklių ir kuperių?nuotraukos

2012 balandžio mėn. 06 d. 09:21:58
Jovita Milašienė

Lietuvos valstybė Lietuvos piliečių vardu pasamdė du giminingų kompanijų specialistus - laikinąjį administratorių „Snoro“ bankui uždaryti Saimoną Friklį (Simon Freakley) ir bankroto administratorių „Snoro“ turtui išparduoti Nilą Kuperį (Neil Cooper). Vieno veikėjo 8 dienų paslaugos kainavo 17 mln. litų, kitas per 3 mėnesius išleido 60,9 mln. litų ir dar už darbą pareikalaus nemažos sumos. Užtat nukentėję indėlininkai ir investuotojai atgaus prarastas lėšas? O gal ką nors už tai gaus visuomenė? Bent eilinę pamoką, kad užsieniečiai čia atvyksta tik prisipildyti savo kapšus, o ne uždirbti mūsų piliečiams? Ir pagrindinis klausimas: „Kada mes išmoksime kvailinimo pamokas?“

×
nuotr. 5 nuotr.
Ar ilgai dar kentėsime nuo friklių ir kuperių?


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas, finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Julius Veselka ir asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys. Diskusiją veda žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G.JAKAVONIS: Gal Lietuvoje neturime specialistų, gal iš tiesų esame nevisaverčiai, kad norėdami išspręsti „Snoro“ problemas mokame milijonines sumas užsieniečiams?

K.KUPŠYS: Teisininkų paklausiau panašaus klausimo: ar adekvatūs pinigai yra mokami už bankrotą tai komandai, kuri dabar dirba „Snore“. Jų nuomone, tai neįsivaizduojami pinigai. Už tokius pinigus Lietuvoje galima gausybę bankrotų atlikti.

Bendruomenė, su kuria man tenka bendrauti, atspindi ir banko klientų, ir teisininkų nuomonę. Jie pasibaisėję tomis sumomis, bet dažnai didesnė problema yra informacijos trūkumas. Kokia dalis tos sumos skiriama banko veiklai tęsti, kokia dalis patenka į Nilo Kuperio (Neil Cooper) ar Saimono Friklio (Simon Freakley) kišenes.

Jei lygintume N.Kuperio ir S.Friklio veiklą, galima būtų pasakyti, kad švelnesnė nuomonė būtų S.Friklio atžvilgiu. Per trumpą laiką jis ir jo komanda padarė gana didelį darbą, nes reikėjo nustatyti, ar bankas turi šansų toliau veikti, o gal jam reikia bankrutuoti. Vyko intensyvus darbas. Ta bendruomenė šiek tiek pateisina išlaidas, kurias darė S.Friklis. Kur kas mažiau pateisinama yra N.Kuperio išlaidų sąmata. Taip, išlaidos didelės.

Kodėl nepasitelkti Lietuvos bankroto administratoriai? Manau, daugeliui atsakymas aiškus. Ne todėl, kad neturime specialistų, pakvietėme žmones iš užsienio, bet todėl, kad bankroto procesą tvarkantiems žmonėms kuo mažiau poveikio darytų suinteresuotos struktūros. Įsivaizduokime, jei bankroto administratorius būtų lietuvis, kiek čia būtų sumaišties ir kiek nuolatinio poveikio bankroto administratoriui. Nesuvaldytume tų įtakų. Manau, vienas pateisinimas, kodėl mes kvietėme užsieniečius bankroto administratorius, - siekis atsiriboti nuo suinteresuotų verslo struktūrų įtakų.

G.JAKAVONIS: Jei teisingai supratau, sąžiningų žmonių yra tik Vakaruose ir jais mes galime pasitikėti tik sumokėję tokius pinigus.

R.PAULAUSKAS: Vakarietiška sąžinė brangiai kainuoja.

J.VESELKA: Jeigu jos dar yra.

G.JAKAVONIS: Mūsų laikais buvo geras animacinis filmukas apie du godžius meškiukus, kurie rado sūrį ir paprašė, kad lapė jį padalytų. Abiem liko po kąsnelį, viską lapė surijo. Man tas vaikiškas folkloras siejasi su šia istorija.

J.VESELKA: Kodėl lietuviai kaltina S.Friklį ir N.Kuperį? Jeigu žmonės pripažįsta esantys protiškai atsilikę ir nesugeba suskaičiuoti bankrutavusio banko pinigų, atranda tokį genijų, kuris per septynias dienas viską suskaičiuoja, ir jam moka 17 milijonų... Tai ko jūs norite? Lietuvą valdo ne protas, o beprotybė. Tada vienintelė išeitis yra užsieniečiai, kurie gali tuos bepročius bent surikiuoti kryptingai į eilę.

Per 7-8 dienas žmogus, nemokėdamas lietuvių kalbos, o dokumentai lietuvių kalba, sugebėjo atlikti tokį milžinišką darbą už 17 milijonų. Ir, svarbiausia, paskui staiga dingo. Man tai labiau panašu į seniai suplanuotą operaciją, kai viskas suskaičiuota, tik reikėjo pakviesti formalų užsienietį, nes jis lietuvių akyse yra tobulesnis už pačius lietuvius. Sąžiningesnis, padoresnis, kvalifikuotesnis. Kad pridengtų šią aferą. Ir jis pridengęs šią aferą greit išnyko. Esą jeigu būtų lietuvis skaičiavęs, būtų kokią paslaptį išdavęs ir t.t. O užsienietis pabėgo, ir viskas. Skaidru, švaru. Matydamas, kas vyksta su „Snoro“ banku - gal ir klystu, - manau, kad tai iš anksto suplanuota strateginė operacija, kaip užimti 10 proc. rinkos. Kitokių įrodymų negavau.

G.JAKAVONIS: Ar mes neatrodome iš šalies kaip tie indėnai, atiduodantys savo žemes už stiklinius karoliukus?

S.JAKELIŪNAS: Analizuoti lyg ir mano darbas, bet aš neturiu ką analizuoti, nes neturiu jokios informacijos apie „Snorą“. Paskutinė informacija, kuri man buvo viešai prieinama, yra 2010 metų „Snoro“ finansinės ataskaitos, „Ernst&Young“ audito išvados, ir viskas.

Kodėl buvo pakviestas S.Friklis, nežinau. Ką jis padarė, nežinau. Nes nemačiau ataskaitos. Nors tas bankas dabar yra nacionalinis, t.y. valstybinis. Mes, piliečiai, esame jo savininkai. Informacijos, ką S.Friklis padarė ir už ką sumokėti pinigai, neturime. Nors tas bankas ir tie pinigai mūsų. Mes negalime analizuoti iš esmės, galime tik interpretuoti, kas tas S.Friklis, kokia jo kompanija.

Tai labai įdomi kompanija, kuri buvo susijusi su „Kroll“. O „Kroll“ yra didelės grupės, kuri dirba su CŽV, FTB, kitomis organizacijomis, sudėtinė dalis. Mano manymu, tokio rango žmonės atvažiuoja į Lietuvą neatsitiktinai. Gal jie čia atvažiavo Lietuvos institucijų pakviesti. Bet įrodymų taip pat nėra.

Jeigu remiamės prielaida, kad tai, ką nustatė S.Friklis ir jo kompanija, yra objektyvu ir teisinga, tai yra tragedija Lietuvos bankui. Jeigu tie nuostoliai sudaro, sakykim, 3-4 milijardus litų, tai kyla paprastas klausimas, kaip tokios didžiulės skylės nepastebėjo Lietuvos bankas ar tarptautinė audito kompanija. Vadinasi, vieniems ar kitiems reikia pateikti ieškinius. Čia dabar yra mūsų, mokesčių mokėtojų, nuostoliai. Per indėlių draudimo fondą mes ten sudėjome savų skolintų pinigų, atrodo, 3 milijardus, ir jie išmokėti indėlininkams, atseit drausti indėliai.

Kol kas yra daugybė klausimų ir jokių atsakymų, jokios informacijos, kuria būtų galima remtis skaičiuojant, nagrinėjant ir vertinant, mes neturime. Tokia mano, kaip analitiko, pozicija. Gal komisija ką nors ištirs.

R.PAULAUSKAS: Atsakydamas į konkretų klausimą, ar ilgai dar mokėsime frikliams, pasakysiu, kad mes jau ilgai mokame. Ir ateityje turbūt ilgai mokėsime. Kyla klausimas, kodėl taip atsitinka. Juk mes mokame ne tik Frikliui-rykliui. Mes atidavėme apskritai visą bankų rinką, ne tik „Snorą“. Mes atidavėme visą telekomunikacijų rinką. Ką tik norit. Tai padarė ne tik Lietuva, bet ir visa Rytų Europa ir iš dalies Rusija.

Savęs klausiu, kodėl taip gali atsitikti. Ir pradėsiu iš labai toli. Kas XIX šimtmetyje realiai buvo pasaulio šeimininkas? Tai buvo anglai, anglosaksai ir šiek tiek prancūzai, ispanai, portugalai. Užmirštame vieną dalyką: XIX šimtmetyje tos kelios Vakarų Europos šalys kontroliavo visą Afriką, visą Ameriką, visą Aziją, išskyrus gabaliuką Rusijos.

Ir jeigu kalbame apie Rusiją, kas panašu į mūsų padėtį, jau XIX a. antroje pusėje Rusijoje užsienio kapitalas pradėjo dominuoti. Centrinį banką įsteigė anglai, Rotšildai (Rothschild), rodos. Ką darė rusų elitas? Išmoko prancūziškai, pinigus uždirbdavo Rusijoje, o leisdavo toje pačioje Prancūzijoje. Beje, dabar Rusijoje elitas elgiasi taip pat. Uždirba pinigus Rusijoje, o leidžia Vakarų Europoje.

J.VESELKA: Apiplėšdami savus.

R.PAULAUSKAS: Aš prie to ir lenkiu. Yra sukurta tam tikra emocinė bazė, paklusnumo bazė, kurioje gali vykti tokie procesai. Čia mes galime pasididžiuoti vienu niuansu. Buvo metas, kai lietuviai dalyvavo tame pasaulio dalijimosi žaidime. LDK laikais. Mes irgi pretendavome į tam tikrą šeimininko vaidmenį.

J.VESELKA: Dėl to, kad susidėjome su rusais.

R.PAULAUSKAS:
Čia galima diskutuoti. Mes dalyvavome tam tikrame pasaulio pasidalijime. Bet vėliau, kai tie trys - austrai, prūsai ir rusai - suskaldė į tris dalis, Lietuva nebedalyvavo tame procese.

Dabar persikelkime į šiandieną. Kas yra vadovas šiandien? Pasaulio šeimininkas? Pirmiausia tai Jungtinės Valstijos. Mes užmirštame vieną dalyką: bazės yra visose pasaulio šalyse. Daugelyje Europos valstybių yra Amerikos karinės bazės. Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje.

S.JAKELIŪNAS: Jų tik 700 pasaulyje.

R.PAULAUSKAS:
Amerikos karinis biudžetas sudaro pusę viso pasaulio biudžeto. Nejau visa tai nedaro įtakos? Štai iš kur tie S.Friklio atvažiavimai. Ir tas mūsų nuolankus žiūrėjimas jam į lūpas. Mes gyvename, perfrazuojant amerikoniško filmo pavadinimą, „plačiai užmerktomis akimis“.

Mes nenorime matyti tam tikrų reiškinių, kurie realiai egzistuoja. Tad šiandien visas Rytų Europos arealas atiduos viską, ko tik paprašys. Man skauda dėl Serbijos, kurią ką tik bombardavo. Tačiau šiandien didelė dalis Serbijos elito yra pasiruošę bučiuoti rankutes, kurios ką tik juos skerdė. Vardan kažkokio mitinio buvimo Europos Sąjungoje. Ir ta dalis elito, kuri mato visa tai, šiandien yra spaudžiama taip pat, kaip mes dėl „Snoro“ banko. Tai, kas atsitiko su „Snoru“, tik dalelė bendro reiškinio, kuris egzistuoja, egzistavo ir, matyt, ilgai dar egzistuos. Kodėl taip yra, kitas pokalbis.

G.JAKAVONIS: „Williams“ pavyzdys. Mes primokėjome, kad jie, tokie vargšai, paimtų „Mažeikių naftą“. Mes jiems ir sąskaitas, ir už prostitutes apmokėdavome, kaip vėliau išsiaiškino komisija. Už tokius dalykus! Na, nepasimokė tauta, žmonės, kurie priiminėjo tuos sprendimus. Tos pačios pavardės, tos pačios politinės jėgos daro tuos pačius dalykus.

J.VESELKA: Labai skiriasi, sakykime, rusų ir anglosaksų mentalitetas. Rusas „dūšios“ turi daugiau. Tu jam gali įrodyti, apeliuoti į sąžinę. Kai įsiunta, gali daug blogo pridaryti, bet vėliau gailisi. O jei anglosaksas pagriebė tave už gerklės, niekada lengvai neišsisuksi. Indija, Pakistanas, Brazilija - didelės valstybės - tame globaliame pasaulyje surado šansus. O mažų valstybėlių elitas, išaugęs iš nuolankumo, pats nieko nepadarys ir lauks, gal kas numes gabaliuką. Tokį mentalitetą turinti tauta išnyks.

Esmė yra ta, kad per pinigus valdomas pasaulis. Mes savo bankininkystės atsisakėme ne tuomet, kai bankrutavo komerciniai bankai. Atsisakėme tada, kai susiejome litą su JAV doleriu. Kai A.Šleževičiaus Vyriausybė susiejo litą, buvo palaidota Lietuvos bankininkystė. Ir vienas iš svarbiausių rinkos reguliavimo svertų - pinigai. Mes nebeturime teisės valdyti pinigų. Mes tik galime kontroliuoti. O ir jų nebegalime kontroliuoti, nes valdo užsienio komerciniai bankai. Ne nacionaliniai bankai.

S.JAKELIŪNAS: Galima kalbėti apie vietinę lietuvišką bankininkystę ir panašiai. Tačiau remiuosi vienu teiginiu, kad kapitalas neturi nei tautybės, nei sąžinės. Ar lietuviški bankai, ar švediški, ar amerikonai ateina ir paima „Williams“. Ką amerikonai padarė? Pardavė rusams tą patį „Williams“, o nuo rusų bėgome... Kitaip sakant, jeigu tu ką nors atiduodi tikėdamasis, kad jis čia atneš civilizaciją, žinias ir visa kita, vadinasi, žiūri savo interesų. O kai nebereikia, jis tą daiktą parduoda. Mes to nesustabdysime.

Jeigu mes neturime kompetencijos čia, valstybėje, pirmiausia valdžios institucijose, prižiūrėti tuos procesus, o kalbant apie bankus, jeigu negalime prižiūrėti bankų sistemos, ne tiek svarbu, ar čia tie bankai rusiški, ar švediški, ar vokiški, ar lietuviški - tai antraeilis dalykas. Reikia žiūrėti, ką jie daro, kokiais principais veikia, kokias rizikas ir kokius padarinius sukelia ekonomikai.

Kalbėjome apie litą ir visą pinigų sistemą. Pinigų sistemą ir turi prižiūrėti valdžios institucija, konkrečiai, centrinis bankas. Dabar mes tą dalyką delegavome, nors jokiais įstatymais nenustatyta, švedų komerciniams bankams. Dominuoja du ar trys bankai. Per kelerius metus jie į Lietuvą įliejo 30 milijardų. Tai yra pinigų masės didinimas, visos pinigų sistemos deformavimas.

Skolinimas eurais pagal normalius finansinius suprantamus visiems principus yra nusikalstamas dalykas. Skolinti užsienio valiuta žmonėms, kurie gauna pajamas litais, kurie negali suprasti, kokia čia rizika... Mes dabar negalime nei atsieti lito, nieko mes negalime pakeisti, nes 75 proc. išskolinta eurais. Viskas. Dabar mes esame įkalinti.

J.VESELKA: Nuo pradžios padaryta strateginė klaida.

S.JAKELIŪNAS:
Pradėkime nuo to, kokia buvo kredito pasiūla. Švedijos bankų sistema 50 kartų didesnė už visą Lietuvos ekonomiką. Lietuvos ekonomika - 100 milijardų, Švedijos bankų aktyvai visoje Švedijoje sudaro 5 trilijonus litų. Jeigu jie pakeičia kokį svertą 1-2 procentais ir jiems pasirodo, kad per daug rizikos, na, tuomet jie sumažina vienu procentu nuo 5 trilijonų investicijas į Baltijos šalis. Ir mums tai sukėlė krizę. Ne eksportas Lietuvoje smuko smarkiausiai, o statybų sektorius nusmuko 50 proc. Dėl to kilo didžiulis nedarbas, biudžeto nepritekliai ir panašūs dalykai.

Tai yra esminė krizės priežastis. Pertekliniai kreditai ir staigus kredito srauto sustabdymas. Jeigu mes net nevaldome ir neprižiūrime bankų sistemos remdamiesi tokiais parametrais - kokia išorinė priklausomybė nuo švediškų pinigų, kiek indėliais pagrįstos paskolos, - galime kalbėti, ką norime. Mes nevaldome savo ekonomikos, savo finansų sistemos. Ir tai yra svarbiausia. O koks čia tas kapitalas yra, ne tiek svarbu. Svarbu, kad jis būtų reguliuojamas, prižiūrimas. Ir valdžios institucijos turi tuos dalykus suvokti.

Valdžia skolinasi už 6-7 proc., tuo tarpu žmogus tame pačiame švediškame banke gali už 4 proc. pasiskolinti trisdešimčiai metų. Amerikoniški bankai uždirba iš mūsų valdžios institucijų, nes ten skolinamės už 6-7 proc., tuo tarpu japonai skolinasi už 1 proc.

R.PAULAUSKAS: Graikijos elitas - ir vienas premjeras, ir kitas - yra ilgai gyvenę Jungtinėse Valstijose, ten išmokyti. Atvažiavę į Graikiją jie nustekens šalį iki nulio. Mačiau sąrašą objektų, kuriuos Europa reikalauja parduoti. Kolegos, tai reikia paskelbti ir matyti. Visa Graikija bus parduota iki 2015 metų imtinai. Kita vertus, pasirodo, kiek daug Graikijoje buvo valstybinio kapitalo! Ir visas valstybinis kapitalas, kurį graikų tauta turėjo, bus likviduotas. Likviduotas pastangomis Graikijos elito, kuris buvo tam tikrose valstybėse paruoštas ir atsiųstas kaip desantas.

S.JAKELIŪNAS: Vienintelis komentaras, kad niekas nevertė Graikijos skolintis.

R.PAULAUSKAS:
Ne kartą kalbėta, kad skandinavų bankų paskolos nekilnojamajam turtui buvo nesąžiningas veiksmas. Naivus žmogelis, nesuprantantis, kas jam duoda pinigus pigiai, juos ima. O skandinavai juk žinojo, kuo tai baigsis. Pas juos prieš 20 metų tokia krizė buvo. Lygiai taip pat ir graikai - jiems davė, jie skolinosi. Viskas iš jų bus atimta.

J.VESELKA: Kai paskelbė, kad nacionalizuoja „Snorą“, Seimo nariai paklausė finansų ministrės, kaip ji žiūri į galimybę įkurti valstybinį komercinį banką ir jį palikti kaip valstybinį lietuvišką. Mane šokiravo jos atsakymas: „Aš netikiu, nepasitikiu lietuviškais komerciniais bankais“. Ministrė, aukšta valdininkė, sako, kad nepasitiki lietuviais.

G.JAKAVONIS: Kalbame, kad nėra valstybės strategijos, finansų strategijos. Juk strategijos kūrimas prasideda nuo to, kad reikia realiai įvertinti savo pliusus, minusus.

K.KUPŠYS: Aš nesureikšminu valstybės reikšmės. Jau seniai kalbama, kad pasaulis pasikeitęs.

R.PAULAUSKAS:
O kuo jis pasikeitė?

K.KUPŠYS: Valstybės egzistuoja, bet kur kas labiau išaugusi nevyriausybinių organizacijų reikšmė.

R.PAULAUSKAS:
Vadinasi, tarptautinių korporacijų.

K.KUPŠYS:
Sutinku, bet galbūt nevyriausybinių organizacijų, apskritai bendruomenių vienijimosi reikšmės augimas kaip tik ir yra atsakas. Mes nesuprantame mechanizmo, kaip tai vyksta pasaulyje, bet galbūt tai yra atsakas į didėjančią multinacionalinių korporacijų grėsmę. „Facebook“ karta valdys pasaulį kitaip, nei jį valdė Hitleris su Stalinu. Sutinkate?

J.VESELKA: Dar blogiau.

K.KUPŠYS:
Egzistuoja sąmokslo teorija, kad „arabų pavasaris“ sukeltas per „Facebook“ ne pačių arabų rankomis. Bet jeigu tai padaryta arabų rankomis, vadinasi, mes turime „Facebook“ kartą, „Facebook“ bendruomenę, visuomenę, kuri sugeba padaryti pokyčius ir išspręsti neišsprendžiamus dalykus.

R.PAULAUSKAS:
Prieš šimtą metų tai buvo daroma panaudojant laikraštėlius. Dabar tiesiog lengviau visa tai daryti.

G.JAKAVONIS: Libijos valstybė sunaikinta per „Facebook“.  Ir kai sakoma, kad kažkas keičiasi, matau, kad tik į bloga keičiasi.


J.VESELKA: Kolega šneka labai optimistiškai. Kad kada nors ateis šimtatūkstantinė minia ir pasiūlys receptą, kaip čia mums atsigaivinti. Istorijoje tik tos valstybės atgydavo, kurias vesdavo ne minios mitingai, o asmenybės, kurios, pirma, turėdavo idėjų, antra, nebijodavo prisiimti atsakomybės. Lietuvai suteikti šansą dar galėtų tik tas politikas, asmenybė, kuris nebijotų nukirsti galvą.

Mano tokia teorija: kai prisiveisia galvoje utėlių, nei mitingais, nei per televiziją, nei per laikraštį tų utėlių nesunaikinsi. Jas sunaikinsi nuodais. O mes apsikrėtėme tomis ligomis ir per televiziją kreipiamės, klausykit, jūs mūsų neėskite, negraužkite, mes demokratiškai siūlome išsikraustyti iš savo galvų. O jos kaip graužė, taip graužia, kaip veisėsi, taip veisiasi. Ir tuomet lieka vienintelis receptas: kol nesusidarys kritinė masė, kuri pasakys, kad turime sunaikinti parazitus, tol visos šalys, ir arabai, ir Pabaltijo, išskyrus anglosaksus...

G.JAKAVONIS: Grįžome prie asmenybės ir minios santykio. Kur ta Lietuva - didvyrių žemė? Kur asmenybės? Šiandien esame valdomi minios psichologijos. O minios psichologija visada orientuota į paties žemiausio intelekto minios dalyvį.

S.JAKELIŪNAS: Pradėkime nuo to, kas yra žmogus. Ar jis yra gyvybė, ar kompiuteris, ar biologinė būtybė. Jei ypač gabi, gali iškilti į viršų. Tuomet koks jos tikslas - ar padėti aplinkiniams, ar dar labiau didinti savo įtaką, stiprinti savo galią ir kaupti turtus. Kad ir kaip save vertintume, esame primityvūs padarai. Prognozuojami, programuojami.

Pavyzdžiui, „Facebook“. Aš vertinu socialinius tinklus, bet kodėl tokia didžiulė jų vertė. Ar todėl, kad kūrė gėrį, ar todėl, kad tai yra duomenys rinkodarai. Ar ypatinga duomenų bazė, pagal kurią galima prognozuoti, kaip kokie žmonės elgsis, ir pagal tai konstruoti tam tikras reklamines, informacines ar kokias nors kitas kampanijas. Lygiai tą patį daro megakorporacija „Google“. Ir aš jų nekaltinu. Jie daro savo verslą. Tas verslas sukuria tokias galimybes ir valdžios institucijoms, kurios priverčia dėl terorizmo ar kitokių grėsmių teikti informaciją.

Girdėjau, kad Prancūzijoje, jeigu kas nors apsilankys ekstremistų portale, jau bus įtartinas. Jeigu mes esame skaitmeninėje erdvėje, esame visiškai matomi ir visiškai prognozuojami ir, kaip imtys, segmentai, esame tam tikra rinkodaros mėsa. Taip pat valdžios institucijoms, kurios iš to ganosi, iš to pelnosi, laimi rinkimus.

Kita vertus, tuo galima manipuliuoti, tuo galima žaisti.

Kuo ypatinga bankininkystė? Kad čia yra didžiulės sverto ir įtakos galimybės. Tu gali pakelti ekonomiką, gali ją nusmukdyti. Kodėl žmonės skolinosi už 4 proc. Jie nebuvo kvailiai. Todėl, kad jų turtas per metus pabrangdavo 30 proc. Tai koks kvailys nesiskolins.

R.PAULAUSKAS: Ir nebuvo pasakyta, kad tai tęsis 2-3 metus.

S.JAKELIŪNAS:
O kas gali tai numatyti? Švedijos Parlamentas atliko tyrimą, kas atsakingas dėl krizės. Mes nieko neištyrėme apie savo krizę, joks tyrimas nebuvo pradėtas. Užuominų buvo, bet tuo ir baigėsi.

J.VESELKA:
Vakarai pagyrė mus, kad skolinomės už 9,4 proc.

S.JAKELIŪNAS:
Švedijos centrinis bankas - seniausias pasaulyje, jam 350 metų. Jo vadovas švedų Parlamente pasakė, kad dėl krizės Baltijos šalyse atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai, suprask, švedų komerciniai bankai, ir vietinės valdžios institucijos, kurios nesužiūrėjo. Švedai pasakė, o mes nieko nepasakome apie savo krizę ir apie savo nuostolius.

G.JAKAVONIS: Einama prie to, kad grynųjų pinigų nereikės, atsiskaitoma bus kortelėmis. Tuomet ir kontrolė bus absoliuti.

S.JAKELIŪNAS: Visos tos technologijos jau egzistuoja, mes net nežinome apie jas. Tai fantastiniai dalykai. Kuo labiau mes lendame į skaitmeninę erdvę, tuo labiau tampame pažeidžiami, manipuliuojami.

R.PAULAUSKAS: Važiuoja traukinys. Traukinyje daug vagonų, juose vyksta gyvenimas: vieni vagia, kiti prižiūri vagis. Tik niekas nepasižiūri, kur tas traukinys apskritai važiuoja. Viskas labai gerai, reikia daryti tai, ką jūs darote. Bet reikia pažiūrėti, kur mes apskritai judame. Kas bus su lietuvių tauta, Lietuvos valstybe.

Suprantu, kad jums valstybė jau nebeaktuali. Mano supratimu, tauta be valstybės išlikti neturi jokių galimybių. Pasaulyje daugėja feisbukų, apskritai informacijos priemonių, o informacijos iš tikrųjų mažėja. Nes visa tai kontroliuoja saujelė žmonių ir pasaulį, kurį mes matome, jie taip pat nusprendžia, kokį rodyti. Ką šiandien parodys CNN, BBC ar dar kas nors, toks pasaulis ir bus suformuotas mūsų sąmonėje. O to, ko neparodys, lyg ir nėra.

Paradoksas tas, kad šiandien kur kas lengviau apgauti žmogų nei anksčiau. Nes dabar kiekviename kambaryje stovi televizorius, yra „Facebook“ ir tai tiesiai eina į smegenis. Ką nori, tą ir suformuos. Nes žmonių, sugebančių pasipriešinti manipuliavimui, psichologų duomenimis, yra labai nedaug: 10-15 proc. Apie 80 proc. žmonių pasiduoda manipuliacijai. O manipuliavimą šiandien labai palengvina visokie feisbukai. Jokiam KGB nesisapnavo tokia kontrolė, kokia yra dabar.

Naudojant šias technologijas kur kas lengviau kurti mitus ir jais valdyti visuomenę. Kad ir ką šiandien Vakarai darytų - objektyviai žiūrint, tai baisūs dalykai: subombardavo Libiją, dabar bombarduoja Siriją, subombardavo Serbiją prieš keletą metų, - mes viso šito nevertiname kaip blogio. Net negaliu suvokti. Kai Prancūzijoje nušovė vyrukas 3 ar 5 žmones, visas pasaulis gedi, o kai Afganistane 16 vaikų sušaudė, sako, aš tuo metu atmintį buvau praradęs. Tai geriausias įrodymas, kad žmogus žmogui nelygus šiame pasaulyje. Yra lygesni ir mažiau lygūs. Ir kol šie mitai egzistuos, tol atvažiuos visokie frikliai ir smaugs mus. Nes tik išsivadavimas iš mitų gali padėti realiai pažvelgti į gyvenimą.

Viltis - mūsų emigrantai. Atidžiai skaitau jų komentarus, matau, kaip keičiasi jų požiūris į Vakarų vertybes. Jie išvažiavo naiviai tikėdami, kad ten yra rojus. Ir matau, kad metams bėgant daugėja blaiviai mąstančių, suvokiančių, kas jų laukia, ir jie pradės grįžti.

J.VESELKA: Ką jie ras sugrįžę? Ne tą patį?

R.PAULAUSKAS: Čia jau kita šneka. Kuo mažiau mitų galvoje, tuo daugiau pinigų kišenėje.

K.KUPŠYS:
Prakalbome apie „Google“, „Facebook“. Tuos dalykus sukūrė žmonės. Paprasti, minčių ir kūrybinę gyslelę turintys žmonės. „Google“ prasidėjo nuo dviejų žmonių, „Facebook“, rodos, nuo trijų. Dideli procesai, kurie gali pakeisti pasaulį, gali prasidėti ir nuo vieno žmogaus. Kad ir kur jis šiuo metu būtų - gal Lietuvoje, gal laikinas emigrantas Londone, - bet pokyčiai bus tik į gera.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Žalgiris"

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikalingas dar vienas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +8 C

+5 +6 C

 

+2 +4 C

+8 +9 C

+7 +8 C

 

 +4 +6 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

1-6 m/s