Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį išklauso kaltinamojo Raimundo Kurlianskio parodymus. R. Kurlianskis ne kartą pažymėjo, kad kaltinamajame akte prokuroras Justas Laucius falsifikuoja bylos medžiagą, o tai, pasak jo, parodo, kad prokuroras neturėtų būti teisingumo simbolis Lietuvoje.
1 nuotr.
„Prokuroras keičia frazes vietomis, taip falsifikuodamas bylos medžiagą. Ką ir teismo posėdyje konkrečiai minėjau, Eligijus Masiulis pasako, kad jie ruošiasi palaikyti Šarūno Gustainio pataisą, aš pasakau „puiku“. O prokuroras apverčia taip, kad aš paprašau, ir jis (E.Masiulis – ELTA) pasako, kad palaikys. Tai, mano supratimu, yra falsifikacija. Šiaip šis prokuroras yra selektyvaus ir užsakomojo teisingumo simbolis Lietuvoje, mano manymu. Tai čia jokio stebuklo. Aš bandau teismui tai pasakyti, kad teismas į tai atkreiptų dėmesį“, – žurnalistams teigė R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis taip pat pažymėjo, kad savo parodymus skaitys maždaug aštuoniuose teismo posėdžiuose.
„Šiandien aš tikrai nebaigsiu. Žmonės stengėsi ir sudėjo 103 tomų bylą, parašė 444 puslapius kaltinamojo akto ir dvejus metus tam paskyrė. Aš paskyriau dvejus metus taip pat. Tai būtų nepadoru per vieną dieną viską pasakyti, tai aš pasakysiu per kokias 8 dienas viską, ką galvoju. Pasakysiu apie 44 prokuroro teiginius, akivaizdžiai prieštaraujančius ir falsifikuojančius bylos medžiagą, tai aš kažkuria prasme net džiaugiuosi, kad prokuroro nenušalino, nes jis išgirs apie frazių keitimą vietomis“, – sakė jis.
Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė kaltinamųjų gynėjų prašymą nušalinti nuo bylos prokurorą Justą Laucių
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius teismo posėdyje ketvirtadienį paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigė ir teigė, kad jie – nepagrįsti.
Apžvelgė epizodą apie Vartojimo kredito įstatymą
R. Kurlianskis ketvirtadienio posėdyje toliau parodymuose aptarė liudytoju buvusio vartojimo kreditų įmonės „4finance“ vadovo Gedimino Veličkos 2019 m. sausio mėnesį duotus parodymus teisme.
Teisėsauga įtaria, kad 2015 metais Šarūnas Gustainis Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) pataisą gavo iš buvusio ,,MG Baltic„ viceprezidento R. Kurlianskio. Už naudingų sprendimų priėmimą Seime, įtariama, Š. Gustainis paėmė daugiau nei 8 tūkstančių eurų kyšį. Šią paramą jis gavo per viešąją įstaigą „Taikomosios politikos institutas“. Anot teisėsaugos, Š. Gustainio pataisos sutampo su G.Veličkos R.Kurlianskiui persiųstomis pataisomis.
Teisme R. Kurlianskis nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 25 dienos iki 2016 metų gegužės 12 dienos teisėsauga iš viso užfiksavo 16 888 telekomunikacinius įvykius. Anot R. Kurlianskio, šiuo laikotarpiu nebuvo užfiksuoto pokalbio su G. Velička apie reklamos pirkimus ar pardavimus.
„Kadangi teisėsauga per G. Veličkos ir mano, Kurlianskio, bendravimą dėl reklamos pirkimo, pardavimo parodomas neva, kad tai mano, Kurlianskio, ir “MG Baltic„ interesas pagelbėti G. Veličkai dėl VKĮ priėmimo, tai norėčiau pažymėti, kad nėra nė vieno elektroninio laiško ar užfiksuoto pokalbio apie reklamos pardavimus ar pirkimus“, – teisme pabrėžė R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis teismui priminė, kad pats G. Velička teisme atkreipė dėmesį, kad jie pirko reklamą iš LNK grupės, nes iš didžiųjų kanalų ji buvo pigiausia.
„Bendravimą dėl reklamos pirkimo–pardavimo savo Ikiteisminio tyrimo metu parodymuose nurodė tik G. Velička, tačiau tesimo posėdyje jis taip pat nurodė, kad LNK reklamos kainos buvo palankiausios, kad tai negali būti atlygis už pagalbą, atvirkščiai (...) LNK grupės reklama iš didžiųjų kanalų buvo pigiausia. Jis tuomet taip pat teisme sakė, kad reklamos pirkimas pigiausiomis rinkos kainomis negali būti kaip atlygis R.Kurlianskiui už lobistinę veiklą, manau, kad atvirkščiai“, – sakė R. Kurlianskis.
Primename, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
