1 nuotr.,,MG Baltic“ bylos posėdyje Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad koncerno atstovai buvo suinteresuoti paminklo Jonui Basanavičiui statymo vieta. Pasak jo, iš užuominų jis suprato, kad koncernui rūpėjo, jog Konstantino Sirvydo skveras būtų neužstatytas pastatais iš koncerno konkurentų, o paminklas tam sutrukdytų.
Vilniaus meras teisme teigė, kad prieš tarybos posėdį sulaukė buvusio liberalų pirmininko Eligijaus Masiulio, kuris teigė, kad ,,MG Baltic“ koncernas nori apmokėti J. Basanavičiaus paminklo statybas. Pasak mero, E. Masiulis užsiminęs apie siūlomą statymo vietą, bet kažkokio specialaus spaudimo iš jo, pasak R. Šimašiaus, tikrai nebuvo.
,,Tai daugiau buvo patarimas apsvarstyti ir neskubėti, bet aš jo visiškai nesureikšminau“, - sakė R. Šimašius.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas po pertraukos grįžta nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Teismo posėdyje apklausiamas vienuoliktasis liudytojas - Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Teisėsauga įtaria, kad ,,MG Baltic“ koncerno vadovybei rūpėjo, kad R. Šimašiaus vadovaujama savivaldybės taryba nutartų paminklą tautos patriarchui Jonui Basanavičiui statyti ne Aušros Vartų g., priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, o Konstantino Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados.
Šio paminklo statybas tuometiniam premjerui Algirdui Butkevičiui buvo pažadėjęs finansuoti koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Paminklas turėjo būti dovana Lietuvai valstybės įkūrimo 100 metų minėjimo proga.
,,Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje, kai turėjo būti priimamas sprendimas dėl paminklo statymo vietos, finansavimo, projektavimo, klausimas prieš pat tarybos posėdį buvo išbrauktas iš darbotvarkės“, - liudydamas atsiminimais teisme dalinosi Artūras Zuokas.
A. Zuokas teigė, kad kaltinamieji Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis bei dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius svarstant paminklo klausimą savivaldybėje tarpusavyje buvo susiję.
Pasak A. Zuoko jam buvo žinoma, kad ,,MG Baltic“ norėjo remti bei finansuoti paminklo statymą. Taip pat ,,MG Baltic“ koncernas domėjosi paminklo statymo vieta.
Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausta dešimt liudytojų: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas, žiniasklaidos agentūros „PHD Lietuva“ vadovas Dalius Dulevičius, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, buvęs latviško kapitalo įmonės „4finance“ direktorius Gediminas Velička, LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius - 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
