(21)Trečiadienį „MG Baltic“ bylos teismo posėdyje buvęs Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas Eligijus Masiulis teigė, kad koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus jam jokio spaudimo nedarė ir nieko neprašė, kad šis koncernui priimtų ar inicijuotų palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose.
4 nuotr.
,,MG Baltic" advokatas Linas Belevičius teismo posėdyje E. Masiulio teiravosi, ar D. Mockus siūlė jam turtinį ar neturtinį atlygį už politinius veiksmus.
„Nesiūlė, ne“, – atsakė E. Masiulis.
Teisėsauga 2015 metų gruodį fiksavo bylai svarbią vakarienę „Meat Steak House“ restorane, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs LS lyderis E. Masiulis su Raimondu Kurlianskiu susitarė dėl kyšio. Vakarienėje tuomet dalyvavo koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus, R. Kurlianskis, Romanas Raulynaitis, E. Masiulis bei Gintaras Steponavičius. Pats E. Masiulis neigia kaltinimus, kad iš R. Kurlianskio paimti pinigai buvo kyšis už tam tikrus palankius Seimo sprendimus koncernui „MG Baltic“. Buvęs LS pirmininkas tvirtino, kad 90 tūkstančių eurų buvo paskola.
„Ar valstybės politikai, Seimo nariai turi teisę bendrauti kavinėse ar restoranuose?“, – klausė advokatas L. Belevičius.
Buvęs LS pirmininkas teigė, kad nėra jokio teisės akto, kad politikams būtų draudžiama bendrauti su verslininkais ar kitais interesantais.
Advokatas taip pat klausė, ar D. Mockus žinojo, kad jis prašė R. Kurlianskio 90 tūkst. eurų paskolos. E. Masiulis teigė, kad taip nemanąs. L. Belevičius taip pat klausė, gal vakarienės metu G. Steponavičiui buvo siūloma kokia nors nauda iš koncerno.
„Man nežinoma, apie tai nekalbėjome. Trumpam stalą buvau palikęs (...), o po parūkymo taip pat nekalbėjome apie tai prie stalo“, – sakė E. Masiulis.
L. Belevičius taip pat klausė, ar D. Mockus buvo informuotas apie jo dalyvavimą laidoje „Alfa savaitė“. E. Masiulis teigė, kad tikrai ne.
Teisėsauga įtaria, kad viena iš kyšio formų E. Masiuliui buvo interviu su Tomu Dapkumi laidoje „Alfa savaitė“. Tuo metu vyko Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai, kuriuose konkuravo E. Masiulis ir buvęs europarlamentaras Antanas Guoga. Teisėsauga įtaria, kad laidoje buvo teigiamai nušviesta E. Masiulio veikla bei sudarytos galimybės kritikuoti oponentus. E. Masiulis praėjusiame teismo posėdyje tikino, kad ir pats R. Kurlianskis neorganizavo jo pasirodymo laidoje. Anot E. Masiulio, patiems laidos rengėjams buvo aktualu, kad jis dalyvautų laidoje, nes artėjo Liberalų sąjūdžio suvažiavimas.
Advokatas taip pat klausė, kaip jis vertinąs teisėsaugos įtarimus, jog ,,MG Baltic" koncerno vadovybei rūpėjo, kad Remigijaus Šimašiaus vadovaujama savivaldybės taryba nutartų paminklą tautos patriarchui Jonui Basanavičiui statyti ne Aušros Vartų gatvėje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, o Konstantino Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados.
„Ar paminklo pastatymo vieta galėjo būti kažkaip naudinga, ar žalinga koncernui „MG Baltic“? – klausė L. Belevičius.
„Sunkiai galėčiau įsivaizduoti, kokia ta nauda galėtų būti. Sąmokslo teorija, kad koncerno konkurentai ten norėjo kažką statyti (...) toje vietoje buvo aiškiai matyti, kad ten nieko negalima statyti“, – sakė E. Masiulis.
Advokatas taip pat klausė, ar jis apskritai kalbėjo telefonu su D. Mockumi, ar sulaukęs iš jo skambučių, ar pats jam skambino.
„Neskambino (...) kaip aš skambinsiu, jei nei numerio neturiu“, – atsakė E. Masiulis.
R. Kurlianskis VSD palygino su KGB
Trečiadienį „MG Baltic“ bylos teismo posėdyje Raimondas Kurlianskis savo parodymuose pažymėjo, kad tai politinė byla, kuri neturi nieko bendro su realybe. Pasak R. Kurlianskio, ši byla parodo, kad teisėsauga buvo spaudžia politikų, o visos bylos esmė, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus būtų susidorota su tuomet lyderiaujančia Liberalų sąjūdžio partija.
„Tai politinė byla, kuriai negaliojo nekaltumo prezumpcija (...), ji neturėjo nieko bendra su realybe“, – sakė R. Kurlianskis.
Pasak R. Kurlianskio, prieš 2016 m. Seimo rinkimus, remiantis reitingų apklausomis, Liberalų sąjūdis buvo viena lyderiaujančių partijų. R. Kurlianskis pažymėjo, kad šioje byloje matyti, kad politikai veikė teisėsaugos institucijas, o ši stabdė LS lyderystę.
“Liberalų sąjūdis apklausose buvo lyderiaujanti partija ir tai buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nenaudai“, – sakė jis.
„Šio proceso dalyviai esame tapę aukštinimo kulto grįstos politinės sistemos įkaitais (...) Matome, kaip brutaliai funkcionuoja politikos valdoma teisėsauga“, – kalbėjo R. Kurlianskis.
Jo teigimu, šioje byloje kaltinamieji yra vieni iš protingiausių bei veikliausių politikų, kuriuos jam kada teko sutikti. „Tikiuosi, kad jie dar grįš į politiką“, – pridūrė jis.
Duodamas parodymus teisme, R. Kurlianskis pažymėjo, kad dėl domėjimosi politika jis sulaukė nepagrįstų kaltinimų.
„Nepaisant to, kad iš valdžios atstovų ir teisėsaugos sulaukiau priekaištų, kad domiuosi politika, tačiau vis dėlto juk kas vyksta politikoje – svarbu kiekvieno gyvenime“, – sakė jis.
R. Kurliaskis teismo posėdyje STT bei VSD lygino su Rusijoje dominuojančia KGB bei teigė, kad šios institucijos Lietuvoje irgi siekia dominuoti valstybės politiniame bei ekonominiame gyvenime.
Primename, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic", palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic„ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
