respublika.lt

Žūtys pėsčiųjų perėjose ypač skaudžios

(0)
Publikuota: 2015 sausio 24 08:04:03, Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Vis dar yra vairuotojų, kurie sąmoningai nepraleidžia pėsčiųjų per perėją. Tačiau yra ir pėsčiųjų, kuriems atrodo, kad automobilių vairuotojai juos puikiai mato ir gali nuspėti kiekvieną jų žingsnį. Egidijaus Jankausko nuotr.

2014 m. Lietuvoje padaugėjo tragiškų eismo įvykių pėsčiųjų perėjose. Amžinas klausimas: kas dėl to kaltas - neatsargūs pėstieji ar vairuotojai? Specialistai teigia, kad ne kaltų reikia ieškoti, o pagalvoti, ar patys viską padarome, kad būtume saugūs.

 

Eismo įvykių priežastis ir aplinkybes tiriantys specialistai konstatuoja: daugelis pėsčiųjų būtų likę gyvi, jei būtų laikęsi 44-ojo Kelių eismo taisyklių punkto, teigiančio, kad „įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.“ Būtų likę gyvi ir tie, kurie, eidami per perėją tuo metu, kai vienoje eismo juostoje jų praleisti sustojo automobiliai, patingėjo pažiūrėti, ar neatlekia automobilis kita juosta.

Eismo įvykių pasekmės nebūtų tokios tragiškos, jeigu ir vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių, neviršytų greičio, elgtųsi atsakingiau ir nesijaustų pranašesni už pėsčiuosius. KET net yra specialus V skyrius „Vairuotojų pareigos pėstiesiems“. 30 punkte nurodyta: „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“.

Perėjos nesaugios

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, pernai per eismo įvykius žuvo 108 pėstieji, t.y. 40,8 proc. visų žuvusiųjų. Iš tų 108 pėsčiųjų 70 žuvo tamsiu paros metu, net 32 - pėsčiųjų perėjose.

„Kiekvieną tokį eismo įvykį mes išnagrinėjome, ypač jei pėsčiasis žuvo perėjoje, ir galime konstatuoti, kad pėstieji dažniausiai žūva netvarkingose, netinkamai suprojektuotose perėjose, kurios neatitinka elementarių saugumo reikalavimų“, - sako ministerijos atstovas.

Anot jo, dažniausiai į pavojingą situaciją patenka senyvo amžiaus pėstieji, kurie negali greitai pereiti plačios gatvės. Žmonės pasižiūri į gatvę - automobilio nėra, ir pradeda eiti, tačiau nespėja jos pereiti, ypač jei automobilis atlekia dideliu greičiu.

Tad, V.Pumpučio teigimu, pirmiausia turi būti sutvarkytos perėjos - tinkamai suprojektuotose, įrengtose ir apšviestose perėjose pėsčiųjų žūčių beveik nepasitaiko. Pagal rekomendacijas nereguliuojamos perėjos gali būti įrengtos tik tose vietose, kur yra ne daugiau nei dvi eismo juostos į vieną pusę. Ten, kur yra bent trys eismo juostos į vieną pusę, turi būti įrengtos požeminės arba šviesoforais reguliuojamos perėjos.

„Už perėjų sutvarkymą atsakingos savivaldybės - jei perėjos įrengtos netinkamai, tai yra savivaldybių aplaidumas, - teigia V.Pumputis. - Savivaldybėms buvo pateiktos ekspertų rekomendacijos - perėjos pirmiausia turi būti saugios. Jeigu bendras transporto srauto greitis yra gana didelis ir nėra jokių įspėjamųjų ženklų, perėja papildomai neapšviesta tamsiu paros metu, tai ir tampa priežastimi, kad vairuotojai žmonių paprasčiausiai nepastebi.“

Anot ministerijos atstovo, miestas yra skirtas visiems eismo dalyviams - ir pėstiesiems, ir vairuotojams, ir dviratininkams. Vadinasi, visiems eismo dalyviams turi būti sukurtos saugios eismo sąlygos. Jeigu pėsčiasis eina pėsčiųjų perėja, ji pirmiausia turi būti saugi ir tam pritaikyta. Ir jeigu valstybinės reikšmės keliuose diegiamos įvairios eismo saugumui skirtos inžinerinės priemonės, šalinamos „juodos dėmės“, tai savivaldybės - atskira respublika: pastangos, kad būtų užtikrintas saugus eismas, čia minimalios.

Siekdama sumažinti avaringumą Lietuvos automobilių kelių direkcija imasi pertvarkyti kai kurias perėjas. Pernai valstybiniuose keliuose rekonstruota 30 perėjų - kad jos vairuotojams būtų labiau matomos, įrengtas papildomas apšvietimas, paryškinti perėjų ženklinimai. Darbai bus tęsiami ir šiais metais.

Problema - pėsčiųjų požiūris

Seimo narys Donatas Jankauskas pernai įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, kurios tikslas - pasiekti, kad pėstieji pagaliau pamatytų, kur eina, kaip eina ir kas apskritai vyksta aplinkui. Parlamentaras siūlo pėstiesiems, einantiems per pėsčiųjų perėją, uždrausti kalbėti mobiliuoju telefonu. Seimas po pateikimo siūlymui pritarė, jis turėtų būti išsamiau svarstomas Seimo pavasario sesijoje.

„Registruodamas šį pasiūlymą pirmiausia turėjau tikslą paskatinti diskusiją apie visų eismo dalyvių saugumą, kokia yra mūsų eismo dalyvių elgesio kultūra, - sako D.Jankauskas. - Statistika rodo, kad kasmet perėjose pėsčiųjų nukenčia labai daug. Žinoma, ir vairuotojai būna kalti, tačiau faktas, kad pėstieji neretai per perėją eina visiškai nesidairydami, kas vyksta aplinkui. Draudimas kalbėti telefonu einant perėja lems ir didesnį pėsčiųjų atidumą. Reikalingas abipusis dėmesys - tiek vairuotojo, tiek pėsčiojo.“

Paklaustas, ar draudimas einant perėja kalbėti telefonu išspręs pėsčiųjų sužalojimų ir žūčių pėsčiųjų perėjose problemą, juo labiau kad žmonės nevengia eiti ir degant raudonam šviesoforo signalui, o neblaivūs dažnai išvis jokių taisyklių nepaiso, D.Jankauskas tikino nemanantis, kad jo siūlymas išspręs visas problemas, tačiau tai bus vienas žingsnių gerinant eismo saugumą, o svarbiausia - eismo dalyvių kultūrą.

„Daugelis turime galimybę palyginti eismo kultūrą Lietuvoje ir kitose šalyse. Deja, neturime kuo pasigirti. Įstatymais nepriversime elgtis kultūringai, bet susimąstyti apie kiekvieno eismo dalyvio atsakomybę, manau, galime paskatinti“, - sako Seimo narys.

Švedų metodai pasiteisino

Pernai buvo pasigirdęs ir dar vienas siūlymas - įtvirtinti Kelių eismo taisyklėse reikalavimą vairuotojams praleisti ne tik įžengusį, bet ir tik ketinantį į gatvę įžengti pėsčiąjį.

Toks reikalavimas, pavyzdžiui, jau seniai įtvirtintas Švedijoje, kurioje prieš 15-20 metų perėjose žmonių nukentėdavo arba žūdavo palyginti daug. Situacija pasikeitė, kai 2000-aisiais buvo nustatyta, jog „pėstieji, įžengę į perėją arba ketinantys įžengti į ją tinkamu būdu, turi pirmenybę prieš vairuotojus“. Tai reiškia, kad vairuotojai privalo sustoti net ir tuo atveju, jei žmogus neįžengė į perėją, o dar tik ketina tą padaryti. Kitaip sakant, privalai sustabdyti savo transporto priemonę, jei pėsčiasis stovi šalia perėjos.

Šiandien Švedijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,7 žuvusiojo pėsčiojo. Europos Sąjungoje šis skaičius siekia 6, Jungtinėse Amerikos Valstijose - 10.

Įdomu tai, kad tarp visų žuvusiųjų eismo įvykiuose pėstieji Švedijoje sudaro vos 12 proc. Lietuvoje, kaip jau minėta, - 40,8 proc.

Taisyklės koreguojamos ir Lietuvoje - prieš kurį laiką 30-ajame taisyklių punkte atsirado papildymas, kad transporto priemonių vairuotojai „privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“. Tai įpareigoja vairuotoją dar labiau rūpintis eismo saugumu artėjant prie perėjos.


Eglė Masalskienė, psichologė, draudikų vykdomos socialinės akcijos „Nulis pykčio“ konsultantė:


Pastaruoju metu mes Lietuvoje įpratome vadovautis principu „klientas visada teisus“. Pėstieji ir gatvėje dažnai elgiasi kaip klientai - jie įsivaizduoja, kad vairuotojai privalo rūpintis jų saugumu ir juos praleisti, nes tokios taisyklės ir kitaip būti negali. Gal todėl tos atsakomybės už save ir yra mažiau, nes atrodo, kad kiti turi manimi pasirūpinti.

Kitas dalykas - tie, kas vairuoja, mokosi tai daryti, apie tai galvoja, o vaikščioti gatvėmis specialiai nesiruošiame, pėstiesiems nėra įdiegtas įprotis pasirūpinti savimi. Ir tik tada, kai pats pradedi vairuoti ir suvoki, kaip ką mato vairuotojas, supranti, kaip tai yra baisu, kai pėstieji vaikšto be atšvaitų, nesidairydami ir nesirūpindami savo saugumu. Pėsčiajam, kuris mato automobilį, atrodo, kad ir vairuotojas jį mato - jis nesupranta, kad tam tikrais atvejais jis vairuotojui yra nematomas.

Tiesa, vis dar yra vairuotojų, kurie sąmoningai nepraleidžia pėsčiųjų. Tačiau šiuo atveju, manau, reikėtų kalbėti ne tik apie pagarbą kitiems eismo dalyviams, bet ir apie pagarbą apskritai taisyklėms. Yra žmonių kategorija, kurie mano, kad jiems taisyklių laikytis neprivaloma. Tai - kultūros klausimas.

Vis dėlto turiu pasakyti, kad mūsų žmonių požiūris keičiasi, vairavimo kultūra gerėja. Miestuke, kuriame gyvenu, dar ne taip seniai vairuotojai pėsčiųjų apskritai niekada nepraleisdavo. Dabar jau kartais praleidžia. Kultūros ugdymas yra ilgalaikis dalykas, ji keičiasi pamažu. Žmonės pamato daugiau pasaulio, tampa labiau išsilavinę, empatiškesni, o kartu - kultūringesni. Mano manymu, šiuo metu aktualesnis klausimas - kaip greitai pėstieji įpras laikytis eismo taisyklių.

Juodoji statistika

2010 metais pėsčiųjų perėjose žuvo 10 žmonių.

2011 metais - 23 žmonės.

2012 metais - 17 žmonių.

2013 metais - 17 žmonių.

2014 metais - 32 žmonės.


Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +18 C

+13 +16 C

+12 +20 C

+13 +18 C

+18 +22 C

+23 +26 C

0-8 m/s

0-4 m/s

0-4 m/s