respublika.lt
 

Viena Kauno „daktarų“ bylos skiedranuotraukos (10)

2019 gruodžio mėn. 06 d. 07:00:55
Valdas VASILIAUSKAS

Prieš metus startavusi interneto televizija „Kitaip TV“ rodo „Sąmokslo teoriją“ (vedėjas Arnas Klivečka) „O buvo taip...“, „Sinkopes“ (abiejų laidų vedėjas Laimontas Dinius) ir „Teisingumo registrą” (vedėjas Valdas Vasiliauskas). „Teisingumo registras“ fiksuoja žmogaus ir socialinių teisių pažeidimus, įdomiausias teismo išnagrinėtas bylas, laidoje dalyvauja patys bylininkai, įžymūs teisininkai. Nuo šiol „Respublikoje“ skaitykite „Teisingumo registro“ laikraštinę versiją.

×
nuotr. 3 nuotr.
Interneto televizijos kadras

 

Praėjusį pirmadienį „Teisingumo registre“ viešėjo Kovo 11- osios akto signataras, advokatas Egidijus BIČKAUSKAS.

- Naujausia ekstradicija, sukėlusi ant kojų Lietuvą, paakino prisiminti kitą gan garsią ekstradiciją, kai 2007 m. iš Londono į Kauną buvo pargabentas Mindaugas Navadunskis. Kaip atsitiko, kad paprasto Kauno vaikino, kuris nepriklausė jokiai organizuotai gaujai, byla truko nuo 1997 m. iki 2011 m. ir skambėjo visais žiniasklaidos pašaliais? Jūs buvote M.Navadunskio advokatas.

E.BIČKAUSKAS: Nelyginčiau tų dviejų ekstradicijų. Mano ginamojo byla žiniasklaidą pirmiausia domino todėl, kad ji buvo susieta su tuo metu didžiausią rezonansą kėlusia Henriko Daktaro ir jo grupuotės byla. Mat M.Navadunskis buvo įtariamas dalyvavęs tuo metu Kauno garsenybės Ganusausko-„Mongolo“ žmonos apiplėšime (pats Ganusauskas tuo metu jau buvo dingęs be žinios, o vėliau jo nužudymas inkriminuotas H.Daktarui). „Mongolo“ žmona buvo viena iš pagrindinių liudytojų H.Daktaro baudžiamajame persekiojime. Tuo metu ji buvo valstybės saugoma liudytoja.

M.Navadunskio byla parodė, kad dėl svarbaus, gal net kilnaus, tikslo - o tikslas šiuo atveju buvo sunaikinti „daktarų“ organizuotą grupuotę, nuteisti ir už grotų pasodinti patį H.Daktarą - gali būti paaukoti niekuo dėti žmonės.

- Teisme, gindamas kaltinamąjį, jūs nusistebėjote, jog M.Navadunskio bylai pakaktų Kauno apylinkės, gal Kauno apygardos prokuratūros rango, o ji iš karto buvo pakylėta iki Generalinės prokuratūros elitinio Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento. Kodėl?


E.BIČKAUSKAS: Viskas dėl to paties svarbiausio tikslo, kurio siekdama, Generalinė prokuratūra taip suplanuoja savo veiksmus, kad imasi ir tų bylų, kurios nėra jos kompetencijoje, bet gali būti tarpinis variantas į galutinę pergalę. Ir iš to tarpinio varianto, pasitelkusi savo autoritetą, pasiryžusi išpešti maksimalią naudą. Tas galutinis tikslas buvo Henrikas Daktaras, o Mindaugas Navadunskis, kaip ta skiedrelė.

- Jūs čia perfrazuojat liūdnai pagarsėjusį posakį: kertant mišką, skiedros lekia. Arba - tikslas pateisina priemones.


E.BIČKAUSKAS: Taip, bet ar norėtų kas nors tuos principus išbandyti savo kailiu? Kiekvienas iš mūsų - tiek jūs, tiek aš, galime virsti tomis skiedromis, nebūtinai baudžiamajame procese, gal kokiame nekaltesniame žaidime.

- Jūsų ginamojo padėtį apsunkino ir tai, kad jis buvo kaltinamas dalyvavęs Kauno „daktarų“ autoriteto „Mongolo“ žmonos Loretos Ganusauskienės apiplėšime. Kaip minėjote, prokurorai į ją buvo sudėję daug vilčių, todėl stengėsi jos nenuvilti, gal net jai pataikavo?


E.BIČKAUSKAS:
Manyčiau. Nors negalėčiau teigti, kad prokuroras sąmoningai ėjo iki galo, žinodamas, kad M.Navadunskis nekaltas (kadangi Mindaugas teismo buvo išteisintas, aš tai galiu tvirtinti ramia sąžine), bet vėliau, jau pargabenus jį iš Londono, kaltintojai turėjo daug progų įsitikinti, kad jie suklydo, persekioja ne tą žmogų, net jeigu iš pradžių ir tikėjo, jog jis susijęs su „Mongolo“ žmonos apiplėšimu.

- M.Navadunskio ilgiau nei dešimtmetį trukusi byla ir pasibaigusi niekuo, kilo iš mažytės paso nuotraukos, kurią nežinia iš kur ištraukė operatyvinis darbuotojas ir pakišo nukentėjusiajai L.Ganusauskienei. Ji patvirtino, kad tai vienas iš trijų plėšikų (kiti du liko nenustatyti). Jūs teisme įrodėte, kad operatyvinis darbuotojas visiškai nesilaikė Baudžiamojo proceso straipsnių, reglamentuojančių atpažinimo iš nuotraukos procedūrą. Kas kontroliuoja pradinio tyrimo metu operatyvinį darbuotoją?


E.BIČKAUSKAS:
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme taip ir nepaaiškėjo, iš kur ir kodėl ta pasinė M.Navadunskio nuotrauka atsirado byloje. Man pasisekė teisme įrodyti, kad atpažinimas vyko šiurkščiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodeksą. Bet jeigu šiuos pažeidimus būtų padariusi labiau įgudusi ranka, be priekaištų surašiusi visus protokolus, vargu ar būčiau ką įrodęs. Nuo nesąžiningo tyrėjo ar kito pareigūno valios sunku apsisaugoti. Kai atkurtos Nepriklausomybės pradžioje keitėme Baudžiamojo proceso kodeksą, ilgai diskutavome, ar palikti kviestinių institutą, kai kratose, įkalčių poėmiuose dalyvauja keli pašaliniai asmenys. Aš buvau prieš, nes iš praktikos žinojau, kad jokie kviestiniai nepadės, jeigu pareigūnas bus nesąžiningas, norės pakišti ar nuslėpti įkalčius, įrodymus; atvirkščiai, kviestiniai gali to nesąžiningo pareigūno veiksmams suteikti teisėtumo iliuziją, juos pridengti.

- Kalbant apie pareigūnų ir tarnybų veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą, teisme jūs paminėjote epizodą, kuris reikšmingas ne tik šiai bylai. Pacitavote Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarnybinį raštą, skeptiškai vertinantį galimybę pasiklausyti M.Navadunskio telefono pokalbių Londone, nes Didžiojoje Britanijoje gauti tam leidimą būtini svarūs įrodymai. Suprask, Lietuvoje svarūs įrodymai pasiklausymui nebūtini?


E.BIČKAUSKAS: Apie telefoną aš nekalbu. Bijau, kad leidimui Lietuvoje pasiklausyti telefono pokalbių jokių įrodymų nereikia, pakanka nuomonės ar noro. Bet yra baisesnis palyginimas: Didžiojoje Britanijoje esančių įrodymų neužteko net sankcijai pasiklausyti telefono, o štai Lietuvoje jų buvo gana laikyti žmogų suimtą net septynis mėnesius. Man keista, tiek kontroliuojančių institucijų, tiek visuomeninių organizacijų, ginančių žmogaus teises, priklausančių tarptautinėms struktūroms, gaunančioms iš jų paramą, pagaliau Seimo Žmogaus teisių komitetas, bet niekas nekreipia dėmesio, kad Lietuva pagal išduotas sankcijas pasiklausymams pirmauja Europoje, o kiek dar klausomasi neoficialiai, be sankcijų?

- Dar apie pareigūnų neteisėtus veiksmus. Jūs teismui pateikėte net pažymą apie tyrėjų „neprocesinius veiksmus“ M.Navadunskio atžvilgiu, kaltinamojo „neprocesinius išvežimus“ iš tardymo izoliatoriaus? Ką jūs turėjote galvoje?

E.BIČKAUSKAS: Prisipažinsiu. Man daugelį metų teko tirti nusikaltimus, mes, prokuratūros tardytojai, dirbome ranka rankon su operatyviniais darbuotojais, tad man pažįstamos tos priemonės, kuriomis spaudžiami įtariamieji. Psichologinis spaudimas, jeigu jis neperžengia ribų ir nevirsta fiziniu smurtu, tyrėjo, tardytojo darbe neišvengiamas.

- Iš prokurorų folkloro. Tardytojas įtariamajam: „Jeigu prisipažinsi - tau bus geriau. Jeigu neprisipažinsi - nieko nebus.“


E.BIČKAUSKAS:
Antrą dalį tardytojas nutyli.

Kai pirmą sykį susitikau su Mindaugu, neiškart patikėjau jo nekaltumu - anaiptol. Esu daug matęs apsimetėlių, melagių, gudreivų, mėginančių bet kokia kaina išsukti uodegą. Tik po ilgų pokalbių, kai pats pradėjau tyrimą, nesitenkindamas surinkta bylos medžiaga, tik tada pamačiau tikrą vaizdą. Man reikėjo įtikinti tarnybų pareigūnus, kad kaltinamasis yra nekaltas, aš net paskatinau intensyvesnius tardymo veiksmus, susitikimus akis į akį su kaltinamuoju be mano dalyvavimo. Ir jie greitai padarė išvadą: Mindaugas jiems neįdomus. Tada man derėjo įtikinti prokurorą. Teprašiau vieno: būk geras, nueik į Lukiškių izoliatorių, pakalbėk su kaltinamuoju, man nedalyvaujant, pamatysi, kad jūs darote klaidą, kankindami nekaltą žmogų kalėjime. Po ilgų įkalbinėjimų jis nuėjo, pabuvo su Mindaugu gal pusvalandį. Ir čia aš matau baudžiamojo persekiojimo praktikos spragą: dažniausiai prokuroras, kuris prašo skirti teisiamajam didžiausias bausmes, kaltinamąjį pirmąsyk pamato tik teisme. Žmogus jo akyse lieka ta pačia skiedra.

- Ši byla - tikras „Kauno romanas“. Visi pradėję tirti šią bylą buvo išmesti iš darbo. L.Ganusauskienės, užsiiminėjusios prekyba kailiais, apiplėšimą galėjo organizuoti verslo partnerė, gal net draugė, kurią jūs nurodėte teisme...

E.BIČKAUSKAS:
Aš tarnybinių patikrinimų medžiagos negalėjau gauti, tik žinau, kad pareigūnai buvo atleisti kompromituojančiais pagrindais. O proceso metu mano įvardinta nukentėjusiosios verslo partnerė buvo staigmena prokurorui, jis nežinojo, kad tuo pačiu metu buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl kailių verslo. Tai vėlgi įrodo, kad prokurorai pernelyg nusišalinę nuo paties tyrimo proceso. Kai prokuroras įrodinėja teisme žmogaus kaltę, pats nedalyvavęs tyrime, žongliruodamas straipsniais, kodeksais, man, žiūrint į jį, norisi nusijuokti: žmogau, tu net tikro lavono nesi matęs, nežinai, kas ten vyksta pačioje apačioje, ką daro operatyviniai darbuotojai, tyrėjai.

- Jums to žinojimo, kas vyksta „apačioje“, kaip ir tikrų lavonų, nestigo. Jūs labai nenoriai pasakojate apie tuos pirmuosius Nepriklausomybės metus, kai siautėjo banditų gaujos ir valstybė rimtai susikibo su organizuotu nusikalstamumu, buvo neaišku, kas ką nugalės. Jums buvo skirta valstybės apsauga  - su ja ir pistoletu gyvenote net penkerius metus, nes kriminalinis pasaulis buvo surinkęs pinigus už jūsų galvą. Dėl ko buvo užsakyta jūsų žmogžudystė?

E.BIČKAUSKAS: Nelabai norisi prisiminti tuos 1990-1993 m., kai valstybė, prokuratūra, policija po visų revoliucijų dar buvo neatsistojusi ant kojų ir susidūrė su gerai organizuotu nusikalstamumu. Nebuvo aišku, kas ką. Lūžis įvyko tik po „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo - ši jo auka nebuvo beprasmė, kad ir kaip tai žiauriai skambėtų (Vitas buvo mano geras pažįstamas ir net draugas).

- Be abejo, Vito Lingio kraujas saugo Lietuvos žurnalistus nuo kriminalinio pasaulio iki šiol. Jiems pavojų kelia tik politikai…

E.BIČKAUSKAS:
Po Vito Lingio tragedijos reikėjo imtis radikalių priemonių - ir jų buvo imtasi. Prezidento A.Brazausko dekretu buvo sudaryta kovai su organizuotu nusikalstamumu darbo grupė, kuriai vadovavau aš, Seime mano iniciatyva buvo skubiai priimtas Prevencinio sulaikymo įstatymas (nors puikiai žinojau, kad jis prieštarauja Konstitucijai, bet situacija tokio žingsnio reikalavo, be to, kiekvienas sulaikymas pereidavo per mano filtrą, kad nebūtų piktnaudžiavimų). Visa tai sulaukė nusikalstamo pasaulio atsako. Vienas jų - buvo surinkta labai didelė pinigų suma mane pašalinti. Matyt, banditai po Vito Lingio nužudę dar vieną tikėjosi įbauginti visuomenę ir paimti valstybę už gerklės. Aš bandžiau išvengti tos apsaugos, bet mane įtikino vienas aukštas policijos pareigūnas, priimantis sprendimus: „Jeigu tau kas atsitiks, mums kils nepaprastai didelių problemų. Tu dirbk savo darbą ir leisk mums dirbti savo.“ Ir mes dirbome savo darbą, kol 1993 m. įvyko persilaužimas.

- Grįžkime prie M.Navadunskio, kuris po daugiau nei dešimties metų buvo išteisintas. Bet jis buvo nubaustas prieš teismą ir be teismo: septynis mėnesius laikytas areštinėje ikiteisminio tyrimo metu, daugiau nei metus buvo atskirtas nuo šeimos, kuri buvo likusi kitoje šalyje be pajamų, dukra augo be tėvo. Ar valstybė kaip nors kompensavo padarytas skriaudas?


E.BIČKAUSKAS:
Be abejo, ne. Aš ir nesiūliau: per daug reikėtų įdėti pastangų, laiko ir finansų. Pažiūrėkit, kiek trunka bylų nagrinėjimai - mažiausiai dvejus trejus metus. Tarytum mes gyventume amžinai. Nebelieka laiko gyventi.

Šios bylos abu bylininkai gyvena ne Lietuvoje: Loreta Ganusauskienė - Italijoje, Mindaugas Navadunskis su šeima - Londone. L.Ganusauskienės apiplėšimo užsakovai ir vykdytojai nebuvo išaiškinti.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: pirmadienio vakarą Kaune žuvo iš namo ketvirtame aukšte esančio balkono iškritęs senolis.
  • ARTĖJA: Madagaskaro šiaurės vakarams pirmadienį, tikėtina, smogs tropinis ciklonas „Belna“; Madagaskaro pareigūnai Boenio regione, esančiame šiaurės vakarų Madagaskare, paskelbė raudoną pavojaus signalą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar reikia ES nustatyti vienodą minimalią algą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +3 C

+1 -3 C

 

-1 -2 C

+4 +6 C

0 +2 C

 

0 +1 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1075 PLN - 4.2837
RUB - 70.5731 CHF - 1.0959
GBP - 0.8420 NOK - 10.1238