1 nuotr.Šiandien Seimas priiminės pataisas, kurioms įsigaliojus gerokai sugriežtėtų atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Pavyzdžiui, šiuo metu baudžiamosios atsakomybės galima išvengti paprasčiausiai atsisakius tikrintis blaivumą (tiesa, jei nebuvo sukelta avarija, kurios metu sužalotas ar žuvo žmogus). Jei Seimas pataisoms pritars, tokie gudročiai, nuo teistumo, o gal net ir nuo kalėjimo, nebeišsisuks.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose pilna spragų. Pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse (BK) nustatyta, kad vairuotojui, jei jo kraujyje yra per 1,5 promilės alkoholio, gresia laisvės atėmimas iki metų. Tačiau vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma tik administracinė atsakomybė - bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų. Irgi griežtoka, tačiau bent jau išvengiama teistumo ir belangės. Tiesa, tais atvejais, kai vairavimas esant neblaiviam sukelia pasekmių (sužeidžiamas ar žuvo žmogus), asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia blaivumo patikrinimo. Kitaip tariant, nesitikrinti blaivumo apsimoka tik tiems įkaušusiems vairuotojams, kurie nesukėlė skaudžios avarijos.
Yra ir kita spraga teisės aktuose, kuri net ir teismus verčia „mėtytis“. Pavyzdžiui, BK straipsniuose, susijusiuose su vairavimu apsvaigus, kai nesukeliamos pasekmės, neblaivumas siejamas su alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje. O Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neblaivumo sąvoka apibrėžta kitaip: „neblaivumas - etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą“.
Skirtingai nei reglamentuota įstatyme, tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK, reikia nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Dėl teisės aktų nesuderinamumo analogiškose bylose skiriasi ir teismų sprendimai. Štai Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje nepripažino kaip pakankamų alkoholio kiekio matuoklio rodmenų (2,28 promilės) ir konstatavo, kad reikia remtis specialisto išvada paėmus kraujo iš asmens. Priešingai, kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas alkoholio kiekio matuoklio rodmenis (1,80 promilės) vertino kaip pakankamą įrodymą.
Tokios nesąmonės badyte bado akis, todėl Lietuvos kelių policijos tarnyba ėmėsi iniciatyvos, kad spragos būtų užlopytos bei inicijavo pataisas. Jas Seimas šiandien veikiausiai priims, nes jos praėjo jau ir pateikimo, ir svarstymo stadijas. Pataisoms įsigaliojus, nuo baudžiamosios atsakomybės nebeišsisuktų ir tie avarijų nesukėlę girti vairuotojai, kurie nesutiks tikrintis blaivumo.
Taip pat siūloma nustatyti, kad už asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jam nustatytas atitinkamas (0,41 ir daugiau promilės arba 1,51 ir daugiau promilės) neblaivumas, neišskiriant, kuriose organizmo terpėse nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Tiesa, pakeitus teisinį reglamentavimą, atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nebūtų ribojama, tačiau asmens medicininė apžiūra būtų atliekama jo lėšomis. Dabar tai daroma mokesčių mokėtojų lėšomis.
Siūloma sugriežtinti ir atsakomybę tiems vairuotojams, kurie pripūs daugiau nei 0,4, bet mažiau nei 1,51 promilės (kai avarija nesukeliama). Dabar bauda siekia 300-450 eurų ir nėra atgrasanti, todėl ketinama ją kilstelėti iki 800-1100 eurų.
