Ne Lietuvos keliuose ir gatvėse vykstantis kasdieninis karas reikalauja daugiausiai aukų. Kur kas daugiau gyvybių, nei tragiškos avarijos ar gaisrai, nuo metų pradžios pasiglemžė vandenyje įvykusios nelaimės. Vien per tris praėjusio savaitgalio paras nuskendo net 12 žmonių.
Jau tapo įprasta, kad pastaraisiais metais didžiausias dėmesys yra skiriamas saugaus eismo bei elgesio su ugnimi prevencijai. Rezultatai rodo, kad šis darbas veltui nenuėjo. Nuo metų pradžios šalyje įvykusiose avarijose žuvo mažiau žmonių nei pernai (atitinkamai 70 ir 79). Per pusmetį užregistruotas mažiausias gaisrų skaičius per 18 metų. Jose gyvybių neteko 55 žmonės, vienu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Kol neįsibėgėjo vasara, labai nebaugino ir vandenyje įvykusios skaudžios nelaimės. Per šešis mėnesius ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 60 skenduolių, septyniais mažiau nei pernai. Tačiau pirmieji pavojaus varpai ėmė skambinti dar birželį, kai iš vandens telkinių ištraukti 27 nuskendę žmonės - 45 procentai per pusmetį nuskendusių asmenų.
Kuo ilgiau Lietuvoje laikėsi didžiuliai karščiai, tuo šie varpai skambino garsiau. Nors mėnuo dar nesibaigė, per mažiau nei tris savaites jau nuskendo 21 žmogus. Pernai liepą ištraukta 14 skenduolių.
Susumavus tragiškus skaičius aiškėja, kad nuo metų pradžios vandenyje žuvo daugiau žmonių (81), nei eismo įvykiuose (70) ar gaisruose (55).
Lemtingomis šioje kraupioje kovoje tapo trys praėjusio savaitgalio dienos. Liepos 16-18 dienomis nuskendo net 12 asmenų. Neskaičiuojant Šiauliuose šulinyje rasto nuskendusio vyro.
Vien praėjusį penktadienį vanduo pasiglemžė septynias gyvybes. Nors skaičiuojama, kad vyrai skęsta keturis kartus dažniau, tądien nuskendo net trys moterys. Dvi - Kelmės rajone esančioje Laugalio gyvenvietėje. Kai į vakare įvykusios nelaimės vietą atvyko ugniagesiai, jų kūnai jau buvo ištraukti ant upės salos kranto. Trečioji moteris nuskendo Elektrėnuose. Ji maudėsi vadinamajame šiltame kanale (apie 1 km ilgio ir apie 30 m pločio), kuris eina nuo elektrinės iki ežero. Įtariama, kad ji neįvertino savo jėgų ir stiprios srovės, kuri kūną nunešė apie 70 metrų nuo maudynių vietos.
Šeštadienį pranešta, kad 48 metų vyras nuskendo Baltijos jūroje, ties Šventąja. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas „Vakaro žinias" patikslino, kad nelaimė įvyko ne jūroje, o gelbėtojų neprižiūrimoje Šventosios upėje.
„Vyras nuskendo praktiškai upės žiotyse. Jo kūnas aptiktas vandens paviršiuje. Jei būtų nuskendęs jūroje, būtų rastas dugne", - sakė J.Pirožnikas.
Vyras prie vandens ilsėjosi kartu su žmona. Ji patvirtino, kad sutuoktinis buvo labai girtas.
Savaitgalį Palangos gelbėtojams teko gelbėti ir kelis skendusius asmenis. Su vandens motociklu prie jūros tilto atskubėjęs J.Pirožnikas pats išgelbėjo du neblaivius vyrus. Dvi nepilnametes mergaites iš jūros Šventojoje ištraukė gelbėtojai, kurie dar bandė gaivinti minėtą upėje nuskendusį vyrą.
Pasak Klaipėdos gelbėtojų vado Aleksandro Siakki, savaitgalį ties uostamiesčio paplūdimiais žmonės neskendo.
„Daugiau nemalonumų patiems poilsiautojams kėlė vabzdžiai. Gerai, kad dar nuo jų gelbėjo stipresnis vėjas. Tik kai sekmadienį keitėsi oro sąlygos ir gelbėtojai kėlė raudonas, maudytis draudžiančias, vėliavas, žmonės masiškai puolė į jūrą išsimaudyti paskutinį kartą. Nors šis kartas jiems tikrai galėjo tapti paskutiniu. Matyt, tokia jau žmonių psichologija", - sakė A.Siakki.
Nepaisant į pajūrio kurortus suplūdusių daugybės poilsiautojų, vasarą ties oficialiais, gelbėtojų prižiūrimais, paplūdimiais Baltijos jūroje nenuskendo nė vienas žmogus. Tik birželio pabaigoje ties laukiniu paplūdimiu, uostamiesčio Smiltynėje, nuskendo 47 metų moteris ir jos 25 metų sūnus.