(0)Kiekvieną pavasarį lietuvius užklumpa pernykštės žolės deginimo liga, kurios nepajėgia išgydyti niekas. Nei perspėjimai apie gresiančias baudas, nei pelenais virtęs turtas. Tyčiniai sausos žolės padegimai sudaro net apie 70 procentų visų pievų gaisrų. Klaidingai manant, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė, rizikuojama net gyvybėmis.
3 nuotr.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per tris savaitgalio paras atvirose teritorijose kilo 179 gaisrai. Jų metu išdegė per 194 hektarų plotas. Labiausiai nuo šių gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis, kurioje jie kyla dažniausiai. Savaitgalį pastarojoje užfiksuotas 71 gaisras, išdegė daugiau nei 141 hektaras žolės.
Kiekvieno pavasario pradžioje visoje šalyje prasidedantis pernykštės žolės deginimas tampa tikru ugniagesių galvos skausmu. Ir kol kas jo išgydyti nepadeda jokios priemonės. Padegėjai negirdi nei gražių, nei piktų žodžių. Panašu, kad jų nebaugina net ir gresiančios tragiškos pasekmės.
Savaitgalį užregistruota ir pirmoji šiemet su pernykštės žolės deginimu susijusi mirtis. Jos aplinkybes aiškinasi Trakų rajono teisėsaugininkai. Gaisras kilo Čiukiškių kaimo atviroje teritorijoje. Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai rado baigiantį degti medinį pastatą. Šalia jo pastebėtas gulintis be sąmonės vyras. Nors aplinkui degė žolė ir krūmynai, jo kūnas ir drabužiai apdegę nebuvo. Gaisrininkai ir medikai nukentėjusįjį gaivino, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkmingai.
Per šį gaisrą sudegė ne tik medinis pastatas, bet ir išdegė apie 300 arų žolės bei krūmynų. Pirminiais duomenimis, tądien minėtas vyras su sūnumi degino pernykštę žolė. Įsisiautėjusios liepsnos tapo nevaldomos ir gaisras išplito. Tikslią vyro mirties priežastį įvardys teismo medicinos ekspertai. Neatmetama galimybė, kad pamačius kuo virto iš pirmo žvilgsnio paprastas atrodęs žolės deginimas, galėjo sušlubuoti jo sveikata. Kiek anksčiau nuo deginamos žolės vieno aukšto su palėpe medinis namas užsidegė ir stipriai apdegė Vilniaus rajone.
Šiemet ugniagesiai atvirose teritorijose kilusių gaisrų skubėjo gesinti beveik 600 kartų. Pernai jose kilo 4980 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst.hektarų plotą. Nors kiekvienais metais primenama, kad pernykštės žolės deginimas yra nusikaltimas gamtai, tyčiniai jos padegimai sudaro apie 70 procentų visų tokių gaisrų.
Mokslininkų teiginiai, jog deginant žolę žemė derlingesne netaps, įspūdžio nedaro. Įrodyta, kad daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai po žeme ir ugnis joms nepakenkia. Nors laukai po gaisro sužaliuoja, pati dirva nuskursta. Net ir vienkartinis išdeginimas sumažina jos derlingumą 5-8 procentais. Jau nekalbant apie žūstančius gyvūnus.
Dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Pernykštės žolės gaisrai yra labai pavojingi, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, supleškinti ir ištisus kaimus.
Pernai balandį Krakūnų kaime (Šalčininkų rajone) degė visa gatvė - net 14 pastatų. Rūdiškėse (Trakų r.) užsidegė 10 pastatų, Stelmužės kaime (Zarasų r.) sudegė penki pastatai. Dėl padegtos žolės ir šiukšlių supleškėjo devyni pastatai Panevėžio ir Rokiškio rajonuose.
