1 nuotr.Aukščiausiasis Teismas užvakar nusprendė, kad prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė neatskleidė valstybės paslapties ir galutinai ją išteisino. Tai, ką ji atskleidė, pasirodo, nebuvo paslaptis. Ko nors kito tikėtis ir buvo sunku, kai šalies vadovė net nesulaukusi teismų maratono D.Ulbinaitę priėmė atgal į darbą, tuo duodama suprasti, kokio sprendimo iš teismų laukia. Tiesa, iš 7 teisėjų kolegijos trys Temidės tarnai buvo principingi.
Jei eilinis žmogus atskleistų valstybės paslaptį, būtų ilgam įkištas į cypę. Tačiau jei ją atskleidžia koks nors įtakingas pareigūnas, galima nuspręsti, kad tai net ir nebuvo paslaptis. Bent jau tuo galima įtikinti teisėjus.
Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl valstybės paslapties atskleidimo, konstatavo, kad Valstybės saugumo departamento rašte nurodyta informacija, kurios atskleidimu kaltinta Lietuvos prezidentės vyriausioji patarėja D.Ulbinaitė, neatitinka valstybės paslapties kriterijų. VSD šią informaciją nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi.
„Teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai dėl D.Ulbinaitės išteisinimo, kuri grindžiama tuo, kad VSD rašte nurodyta informacija, kurios atskleidimu kaltinta D.Ulbinaitė, neatitinka įstatymo nustatytų valstybės paslapties kriterijų, dėl to šią informaciją valdė bei paslapčių subjektas nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi. Tokiu atveju nesant Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio pirmoje dalyje nurodytos šios nusikalstamos veikos dalyko - valstybės paslapties - nebuvo padaryta nusikalstama veika“, - paskelbė teisėjų kolegijos pirmininkė Dalia Bajerčiūtė.
Galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatuojama, kad nesant nusikalstamo veikos dalyko - valstybės paslapties, nebuvo padaryta ir nusikalstama veika.
„VSD rašte pateikta informacija valstybės paslapčiai priskirta tik formaliu pagrindu“, - genialią išvadą padarė teismas.
Tiesa, trys teisėjai, esantys išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtyje, laikėsi kitos nuomonės, t.y. kad prokuroro kasaciniu skundu paskųsta Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos, nutartis turėtų būti naikintina ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Gintas Ivanauskas akcentavo, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nuomonės išsiskyrė trims teisėjams pasisakius, kad byla turėtų būti grąžinta apeliacinei instancijai.
Jis nesiėmė vertinti, kad galbūt D.Ulbinaitę reikėjo teisti ne dėl valstybės paslapties, o tarnybos paslapties atskleidimo. Prokuroras taip pat manė, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti D.Grybauskaitę, tikslinga būtų poligrafu ištirti išteisintąją D.Ulbinaitę.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
