Netrukus paaiškės galutiniai kreditoriniai reikalavimai banko, kuris priklausė verslininkui Vladimirui Romanovui, bankroto administratoriui.
Ūkio banko bankrotą administruojanti lietuviška bendrovė „Valnetas“ baigia rengti ir jau paskutinį kartą tikslina Ūkio banko kreditorių kreditorinius reikalavimus.
Jų dydis nebus skelbiamas, kol šios sumos nepatvirtins teismas.
Artėja turto aukcionai
„Valneto“ vadovas, Ūkio banko bankroto administratorius Gintaras Adomonis mano, kad kreditorinius reikalavimus teismas galbūt tvirtins dar šio mėnesio pabaigoje arba spalio pradžioje.
„Tikiuosi, kad mums dirbant su Ūkio banko byla įvyko gana teigiamų poslinkių, tačiau kol kas negaliu atskleisti konkrečių skaičių ir detalių, - vakar „Respublikai“ sakė G.Adomonis. - Nėra dar pardavinėjamas ir joks turtas, nes apie turto pardavimą galės spręsti tik Kreditorių komitetas, tačiau jo taip pat nėra.
Šią instituciją privalės išrinkti patys kreditoriai savo pirmajame susirinkime, kurio data dar taip pat nėra žinoma“.
G.Adomonis sakė, kad Ūkio banko bankrotui administruoti teismo nustatytos išlaidos „yra gerokai kuklesnės“ nei „Snoro“ bankroto administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) leidžiami pinigai.
„Respublika“ primena, kad N.Kuperiui yra nustatytas 100 tūkst. litų atlyginimas, o jo samdomi konsultantai iš užsienio per mėnesį susižeria bent dešimtį milijonų litų.
Pokyčiai „Snoro“ byloje
Užvakar Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą byloje dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pagal 7 ieškovų ieškinį bankui „Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Trijų ieškovų atžvilgiu teismas ieškinį patenkino, pripažindamas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis ir įpareigodamas „Indėlių ir investicijų draudimą“ išmokėti ieškovams atitinkamas draudimo išmokas. Keturių ieškovų ieškiniai buvo atmesti.
Savo sprendimą atmesti dalį ieškovų reikalavimų teismas motyvavo tuo, kad pasirašydami kliento aptarnavimo sutartį su banku ir pateikdami informaciją apie save kai kurie iš jų nurodė turintys pradines žinias apie investicines paslaugas. Arba jie pripažino, kad yra anksčiau investavę į finansines priemones arba norintys investuoti už didesnę grąžą, prisiimdami didesnę riziką.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos nuomone, jau ne pirmoje byloje teismas pripažino šio banko platintų obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis, t.y. kartu pripažįstant ir ieškovų teisę į draudimo išmokas.
Asociacijos teigimu, tai reiškia, kad savo pažeistas teises gali veiksmingai ginti ne tik indėlių sertifikatų, bet ir obligacijų turėtojai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"