respublika.lt

“Tulpinių” gaujos didybė skęsta dilgėlėse (papildyta)

(0)
Publikuota: 2010 liepos 14 09:14:39, Jaunius POCIUS, “Respublikos” žurnalistas
×
nuotr. 6 nuotr.
"Tulpinių" lyderis Algimantas Vertelka su bendrais už beveik 30 žmogžudysčių nuteistas kalėti iki mirties. Dainiaus Labučio nuotr.

Valstybė nesugebėjo pasirūpinti, kad liūdnai pagarsėjęs “tulpinių” dvaras Panevėžio rajone netoli Ėriškių būtų deramai saugomas ir prižiūrimas. Jeigu jį teks parduoti aukcione, gauti pinigai vargu ar padengs Panevėžio rajono savivaldybės išlaidas priežiūrai. Tiesa, priežiūra jau nutraukta, nes savivaldybė už saugojimą per 8 metus negavo nė cento.

 

Gegužės 11-ąją iš darbo buvo atleistas “tulpinių” vilos sargas Raimondas Jasnauskas.

Per aštuonerius metus rajono savivaldybė į orą išmetė 100 tūkst. litų. Tiek rajono biudžeto lėšų atsiėjo visą tą laiką sargui mokėtas minimalus atlyginimas. Finalas - saugoti nebėra ką.

Pasak rajono savivaldybės administratoriaus pavaduotojo Eugenijaus Lunskio, jau pernai savivaldybė, skaičiuodama biudžetą, kreipėsi į Finansų ministeriją, kad ši rastų galimybę kompensuoti su “tulpinių” dvaru susijusias išlaidas. Ministerija, aišku, galimybių nerado, todėl savivaldybė planuodama šių metų biudžetą dvarui saugoti pinigų nebeskyrė.

Ar tokį rajono valdžios sprendimą reikia suprasti kaip atsisakymą vykdyti teismo nutartį?

“Saugome, kaip nesaugome. Tik atlyginimo sargui nemokame, nes nėra pinigų. O saugoti įpareigoti seniūnijos darbuotojai”, - įtikinėjo atostogaujantis rajono savivaldybės administratorius Vitalijus Žiurlys.

Tebestūkso tvora

Dviejų metrų aukščio, pusės kilometro ilgio gelžbetonio tvora, apjuosusi 1,37 hektaro teritoriją ant Dubulių tvenkinio kranto, iš tolo žvelgiant tebeprimena didžiai saugomą karinį objektą. Ištisą dešimtmetį prie jo, kai dar čia viešpatavo “tulpiniai” ir už tvoros lojo šunys, niekas nedrįsdavo prisiartinti.

Žurnalistai į ją įžengė tik 2000-ųjų liepą įkandin “Aro” kovotojų, kai, tikėdamiesi rasti pagrobtus buvusį “Mažeikių naftos” generalinį direktorių Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą ir vairuotoją Alfonsą Galminą, masyvius dvaro vartus šie taranavo galingu sunkvežimiu. Per žaibišką ataką antiteroristinės rinktinės pareigūnai iššaudė teritoriją saugančius iš voljero ištrūkusius šunis, bet paaiškėjo, kad pagrobtųjų mažeikiškių čia nėra.

Neaptikta dvare ir jokių “tulpinių” nusikaltimų įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad čia buvo kankinamos ir žudomos banditų aukos. Bet šiurpūs radiniai tvenkinyje apie dvarą sukūrė baisią legendą, peršančią mintį, kad baisi vieta niekad nebeturės padoraus šeimininko.

Išaiškinus vėliau “tulpinių” nusikaltimus - apie tris dešimtis nužudymų - šis turtas buvo areštuotas. Tai padaryta nustačius, kad objektas įgytas už nusikalstamu būdu gautus pinigus, ir siekiant byloje užtikrinti galimus civilinius ieškinius.

Nors rajono savivaldybė bandė nusikratyti priežiūros naštos, ji teismo įpareigojimą privalėjo vykdyti.

Galvos nesuko

Kelerius metus buvę ramūs, ilgainiui vagys įsidrąsino. Iš gretimos Upytės atvykdavęs sargas rasdavo vis naujų vagysčių pėdsakų. Apie tai buvo informuojama rajono policija, tačiau, atrodo, dėl “tulpinių” turto niekas galvos per daug nesuko.

Pradėję nuo lauko šviestuvų ir lietvamzdžių, vagys ilgainiui išlupo stoglangius. Sargui skyles teko lopyti kuo pakliuvo. Tokios “priežiūros” rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Pastatas, kuriame “tulpiniai” puotaudavo ir ilsėdavosi, pirtis ir kiti pagalbiniai pastatai neprižiūrimi sparčiai trešo.

Dabar dvarą, atrodo, saugo tik tvora. Asfaltuotus keliukus ir kiemą užgožė suvešėję medžiai, kieme išaugo rankos storumo beržai.

Lauko pavėsinės seniai nemačiusios žmogaus, užverstos nulūžusiomis medžių šakomis. Visą teritoriją užkariavo ligi juosmens pakilusios žolės. Buvusios “tulpinių” didybės neliko nė kvapo.

Dabar į pagrindinį pastatą galima įsiropšti pro pravirą langą. Viduje matyti ilgapirščių veiklos pėdsakų. Telikęs sumūrytas židinys ir vis dar neišplėštas parketas.

“Ten dabar iš tiesų yra baisu”, - pripažįsta savivaldybės administratoriaus pavaduotojas E.Lunskis. Esą dabar į objektą kartkartėmis nuvažiuoja pasižiūrėti seniūnas Albinas Skeiverys.

Niekam nereikia

Kodėl savivaldybė negalėjo dorai apsaugoti jai patikėto turto?

“Norint apsaugoti tokią teritoriją, pagal Darbo įstatymą, reikėtų samdyti tris žmones, kad jie budėtų pakaitomis, naktimis. Tokių lėšų rajono savivaldybė neturėjo. Buvo išleista minimaliai, bet efektas irgi minimalus”, - trumpai ir aiškiai savivaldybės poziciją išdėstė E.Lunskis.

Valdininkai neslėpė, kad nuo pat pirmųjų dienų dvaras buvo tapęs sunkiu akmeniu po savivaldybės kaklu. Kol byla buvo tiriama, rajono savivaldybė tik spėliojo, koks gali būti dvaro likimas. Būdavo apsiribojama svarstymais, kad jei dvaras būtų nacionalizuotas, čia galbūt būtų galima įkurti senelių namus.

Tiesa, kai pernai Vilniaus apygardos teismas “tulpinius” nebe pirmą kartą pasodino iki gyvos galvos, imta kalbėti apie kažkokius aukcionus. Esą seniūnijos duris varsto dvaru besidomintys verslininkai.

“Reikia laukti, kol pasibaigs teismai. Mes negalime skelbti aukciono, nes nesame šio turto šeimininkai”, - aiškina E.Lunskis.

Ką darys rajono savivaldybė su tuo dvaru? Administracijos vadovo pavaduotojas atsidūsta - dabar norint atkurti tai, kas sugriuvę, reikia didelių investicijų. Savo lėšomis savivaldybė to padaryti nebepajėgtų. Be to, pasak pavaduotojo, senelių namai taip pat nėra išganymas. Juos išlaikyti kainuoja brangiai, o rajonas turi tokių namų Krekenavoje, Ramygaloje, Raguvoje, Gustonyse.

“Nebent ateitų kokie europiniai pinigai. Bet kažin ar seneliai norėtų gyventi tokiuose namuose, kurių aura nekokia. Greičiausiai atiduosime privatizuoti”, - mąsto E.Lunskis.

Ar būtų dabar entuziastų investuoti į “tulpinių” dvarą, neaišku. Upytės seniūnas A.Skeiverys tvirtina, kad prieš keletą metų buvo besidominčių puikioje vietoje esančia vila. Tačiau jis rekomendavęs interesantams susirasti savininką S.Raišelį ir tartis dėl pardavimo. Tačiau tuo domėjimasis ir pasibaigęs.

Informacija

Pirtis ant Dubulių tvenkinio kranto statyta kaip medžiotojų namelis.

1990 m. Ėriškių kolūkio pirtį privatizavo Ėriškių žemės ūkio bendrovė.

1992 m. pirtis buvo parduota Stanislovui Raišeliui, dokumentus tvarkė jo sūnus, su “tulpiniais” sietas Sigitas Raišelis. Teisėsaugos įrodyta, kad ji įsigyta už dabar jau iki gyvos galvos kalėti nuteistų Algimanto Vertelkos ir Virginijaus Baltušio pinigus.

Iki 2000-ųjų liepos dvaras buvo kruopščiai saugomas, čia nuolat budėdavo samdomas žmogus. Dvare poilsiaudavo “tulpinių” šeimos, buvo keliamos puotos.

Byloje nėra duomenų, kad dvare buvo žudoma. Dubulių tvenkinyje rasti Sauliaus Janonio ir Vaido Kavaliausko palaikai, šie asmenys buvo nužudyti kitur.

Netoli dvaro “tulpiniai” nužudė ir užkasė mažeikiškius Valdą ir Gedeminą Kiesus, Alfonsą Galminą.

2002 m. gegužę dvaras areštuotas, jo priežiūra patikėta Panevėžio rajono savivaldybei.

Iki 2010 m. gegužės jam prižiūrėti išleista bemaž 100 tūkst. litų (be 83 litų).

Bausmė

“Tulpiniai” praėjusį dešimtmetį nužudė beveik 30 žmonių. Už šiuos ir kitus nusikaltimus (pasikėsinimus nužudyti, ginklų laikymą ir t.t.) gaujos lyderiai Virginijus Baltušis, Audrius Andrušaitis ir Algimantas Vertelka nuteisti net keliskart kalėti iki gyvos galvos.

Tarp plačiausiai nuskambėjusių gaujos nusikaltimų - buvusio “Mažeikių naftos” vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino pagrobimas bei nužudymas 2000 m. vasarą. Tų pačių metų rudenį “tulpiniai” nužudė Panevėžio apygardos prokurorę Vidą Kazlauskaitę bei Pasvalio policijos inspektorių Sergejų Piskunovą.

“Tulpinių” aukomis 1994 m. tapo Krašto apsaugos ministerijos specialistas Audrius Krivickas, moksleivis Marius Kačkys, vėliau - verslininkai Arvydas Gaspariūnas ir Audrius Laužikas.

Gauja nužudė savo parankinius Saulių Janonį, Egidijų Bučį, Giedrių Liubartą, Ramūną Narbutą, Aleksandrą Lebedevą, konkuruojančių nusikalstamų grupuočių narius Aurimą Glebovą, Gintarą Maskoliūną, Pavelą Sereikį, Gintarą Tamošiūną, Algirdą Stundžių, Dainių Kurpavičių, Dangirą Stirbį, Deimantą Kairiūną, Gintarą Dūdą.

Artūras URBELIS  - “Tulpinių” bylą tyręs prokuroras:

Nuosprendžiu šis “tulpinių” turtas yra konfiskuotas. Tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs, vyksta apeliacinis procesas. Rugsėjį turėtų paaiškėti, ar tai tęsis ilgai.

Jeigu bus nuspręsta atlikti visišką įrodymų tyrimą, procesas gali užtrukti dvejus ar net trejus metus. Paskui dar Aukščiausiasis Teismas.

Anksčiau savivaldybės administratorius manęs teiravosi, o kas bus, jeigu teismas nuspręs turtą atiduoti S.Raišeliui, iš ko savivaldybė atgaus pinigus. Dabar yra aiškumas. Kadangi S.Raišelio skundo nėra, jis pats nėra proceso dalyvis, tai šis turtas ir liks valstybei. Ką nuspręs daryti valstybė su tuo turtu, tai jau jos reikalas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F

Sekite mus „Google“ naujienose.

Esame Facebook: būk su mumis Facebook

Esame Youtube: būk su mumis Youtube

Esame Telegram: būk su mumis Telegram

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar Lietuvoje inauguravus Vokietijos brigadą jaučiatės saugiau?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar naudojatės dirbtiniu intelektu?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+7 +16 C

+7 +14 C

+9 +17 C

+9 +23 C

+16 +23 C

+19 +22 C

0-6 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s