Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, priėmęs pareiškėjai Eglei Kusaitei palankų sprendimą, savo išvadoje pažymėjo, kad valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas, kuris buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, yra dekriminalizuotas. Už panašią veiką asmeniui dabar grėstų tik administracinė atsakomybė.
1 nuotr.
Pareiškėja gali kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo, kai JT Žmogaus teisių komitetas pripažino, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus.
„Ši teisinė problema šiandien jau nebeaktuali, nes prieš 3,5 metų Seimas nusprendė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Todėl, įgyvendinant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadas, šioje byloje nebereikės keisti jokių teisės aktų. Pareiškėjai Teisingumo ministerija pasiūlys kompensaciją, o jeigu su jos dydžiu ji nesutiks, tuomet galės kreiptis į teismą dėl didesnės išmokos“.
Baudžiamoji atsakomybė už asmens ar valstybės tarnautojo įžeidimą Lietuvoje buvo panaikinta 2016 m. balandžio 1 d., primenama Teisingumo ministerijos pranešime. E. Kusaitė už prokuroro įžeidimą buvo nuteista 2012 m., t. y. dar iki šios veikos dekriminalizavimo.
JT Žmogaus teisių komitetas įpareigojo Lietuvą užtikrinti skundo autorei veiksmingą teisinės gynybos priemonę, taip pat sumokėti jai tinkamą kompensaciją už patirtus pažeidimus, įskaitant ir patirtas atstovavimo išlaidas. Kadangi asmens įžeidimas yra dekriminalizuotas, todėl ateityje panašios situacijos nebepasikartos.
Komitetas savo išvadose nenurodo, koks turėtų būti išmokos dydis. E. Kusaitei turėtų būti atlyginama pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą.
Šis įstatymas numato galimybę asmeniui, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą atlyginti žalą ir nenurodė jos dydžio, ne teismo tvarka atlyginti realiai patirtą žalą. Realiai padaryta turtinė žala – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos. Ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 2 900 eurų, o neturtinės žalos dydis negali viršyti 1 500 eurų. Jei asmuo su kompensacijos dydžiu nesutinka, jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl didesnės sumos priteisimo, sakoma Teisingumo ministerijos pranešime.
