1 nuotr.Lyg neturėtų milžiniškų bėdų dėl gamtos teršimo pilant nevalytas nuotekas į Kuršių marias, „Grigeo Klaipėda" nepaliauja kovoti ir su savo buvusiais darbuotojais. Tačiau jau ne pirmą kartą teismuose reiškiamos milijoninės pretenzijos įmonei baigėsi skaudžiu pralaimėjimu bei įpareigojimu pačiai sumokėti nemažą sumą.
Vieši vienintelės Lietuvoje bei vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse „Grigeo" prezidento ir pagrindinio akcininko Gintauto Pangonio teiginiai, kad jau buvę bendrovės "Grigeo Klaipėda" vadovai galimai padarė milijoninę žalą kūnu nevirto.
Klaipėdos apygardos teismas atmetė „Grigeo Klaipėda" ieškinį keturiems fiziniams ir dviems juridiniams asmenis, iš kurių siekta prisiteisti 1 424 516 eurų įvertintos žalos atlyginimą.
Pastarosios padarymu kaltintas buvęs „Grigeo Klaipėda" generalinis direktorius Vidas Beržonskis, bendrovės Gamybos padalinio vadovas Jonas Garalis, Rolandas Palčiauskas, Vaidotas Kizelevičius ir pastarųjų vadovaujamos bendrovės „ChemTrade LT" bei "Sago Industries Limited" (registruota Airijoje).
Negana pralaimėjimo, „Grigeo Klaipėda" privalės atlyginti ir atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jos bendrai siekia beveik 67 235 eurų. Pati bendrovė tam dar išleido kiek daugiau nei 35 390 eurų.
Ieškinyje teigta, kad V.Beržonskis kartu su buvusiu įmonės „Algol Chemicals" vykdomuoju direktoriumi Vaidotu Kizelevičiumi galimai sudarė ir įgyvendino „Grigeo Klaipėda" produkcijai reikalingo krakmolo tiekimo schemą, tokiu būdu siekdami turtinės naudos įmonėms „ChemTrade" ir Airijoje registruotai „Sago Industries Limited", kurios akcininkė buvo minėtoji įmonė.
„ChemTrade LT" įkurta 2011 metų gegužės mėnesį ir nuo to laiko iki 2019 metų pavasario per šią įmonę pirktos įvairios cheminės medžiagos „Klaipėdos Grigeo" popieriaus fabrikui, taip pat ir dažai bei krakmolas. 2015 metų rugsėjį tiekimą perėmė įmonė „Sago Industries Limited", kuri krakmolą tiekė iki 2019 metų.
Neva J.Garalis buvo tas asmuo, kurio sprendimu produkcijai gaminti turėjo būti tiekiamas būtent brangesnis tapijokos krakmolas, nors kartono gamybai įmonė faktiškai naudojo vien pigesnį kviečių krakmolą. Anot „Grigeo Klaipėda", jis nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl specialiai padidintos kainos toks įmonei akivaizdžiai nuostolingas tiekimas būtų nutrauktas.
Nors tikinta, kad šią schemą nutraukus gamyklai tiekiamos žaliavos kaina sumažėjo net trečdaliu, pajūrio prokurorai joje nusikaltimo neįžvelgė ir ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė. Jų sprendimą palaikė ir „Grigeo Klaipėda" skundus nagrinėję teismai.
Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad nėra nė vieno įrodymo, jog pigesnio krakmolo kokybinės savybės įtakojo galutinio gaminamo produkto techninius, išeigos kiekio ar kokybinius rezultatus. „Grigeo Klaipėda" siekis perkelti atsakomybę dėl sutarčių su žaliavos tiekėjais fiziniams asmenis įvertintas, kaip visiškai nepagrįstas.
Beveik prieš metus Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų verdiktą. Šiuo atmestas „Grigeo Klaipėda" skundas, kuriuo prašyta pripažinti J.Garalio atleidimą iš darbo ir darbo sutarties su „Grigeo Klaipėda" nutraukimą teisėtu. J.Garaliui iš buvusio darbdavio priteisti beveik 81 tūkstančiai eurų.
Šių metų balandį Kauno apygardos teismas netenkino „Grigeo Klaipėda" ir "Algol Chemicals" noro iš V.Beržonskio, J.Garalio, V.Kizelevičiaus, R.Palčiausko ir „ChemTrade Lt" prisiteisti 1,141 mln. eurų. Tokio dydžio žala neva patirta per tarpininkus perkant pigesnius dažus ir juos brangesniais pavertus perklijavus etiketes. „Grigeo Klaipėda" įpareigota sumokėti ir atsakovų patirtas bylinėjimo išlaidas - apie 31 tūkst. eurų.
