5 nuotr.Lygiai prieš metus driokstelėjęs iki tol neregėto masto teisėjų politinės korupcijos skandalas beveik nugrimzdo užmarštin. Taip paprastai būna, kai tyrimai užsitęsia, o tyrėjai atsitveria magiškais žodžiais „vyksta ikiteisminis tyrimas“. Prisiminkime, kiek metų tęsėsi, atrodytų, elementarių Utenos ar Visagino merų korupcijos bylų tyrimas, nors įtariamųjų jose buvo vos keletas. Teisėjų korupcijos byloje įtariamųjų beveik pusė šimto, tačiau tyrėjai žada, kad dar metus laukti šįkart nereikės.
„Gulbės giesmė“
Priminsime, kad leidimą būrį Temidės tarnų patraukti baudžiamojon atsakomybėn prieš palikdama prezidentūrą davė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pirmoji informacija apie teisėjų ir advokatų (byloje įtarimai pateikti 4 advokatams) klaną skambėjo įspūdingai: prokuratūra kalbėjo apie didelius kyšius, siekusius nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Teismų sistema buvo supurtyta išties rimtai, nes kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu prokurorams įkliuvo toli gražu ne žemiausios instancijos teismų teisėjai.
Ši byla buvo šalies vadovės, skelbusios kovą korupcijai teismų sistemoje, „gulbės giesmė“. Nors jos įpėdinis Gitanas Nausėda, taip pat deklaravęs nepakantumą korupcijai, tuojau pat užsimojo atleisti susitepusius teisėjus, kurių įgaliojimus D.Grybauskaitė buvo sustabdžiusi praėjusį vasarį, Teisėjų taryba galvų kapojimą pristabdė.
Rugsėjį buvo atleisti du Apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis bei Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas. Tačiau, pasvėrusi pateiktą informaciją, kurią Teisėjų tarybos nariai vertino skirtingai, taryba nesutiko pritarti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio, ir Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio atleidimui. Tačiau jų įgaliojimai sustabdyti, jie lieka įtariamaisiais.
Kuo kaltinami?
Į viešumą išplaukė tik atleistųjų teisėjų nuodėmės, kurios narstytos ir Seime. Antai paaiškėjo, kad A.Gurinas, nagrinėjęs civilinę bylą, su advokatu aptarinėjo jos galimą baigtį, o paskui, dalyvaudamas teisėjų kolegijoje, priėmė sprendimą, naudingą advokato klientui. V.Bavėjanas pasidavė pagundai paveikti Kauno teisėją, kad šis baudžiamojoje byloje beveik už 10 tūkst. eurų paskirtų švelnesnę bausmę vienam buvusių „Kauno vandenų“ direktorių. O štai Aukščiausiojo Teismo teisėjas E.Laužikas pasižymėjo dabar jau nuo žemės paviršiaus nušluotos „Vijūnėlės“ dvaro byloje. Jis, kaip įtariama, teikė konsultacijas dvaro išlikimu suinteresuotų asmenų naudai, o vėliau dalyvavo priimant jiems naudingus sprendimus. Už tai jam inkriminuojamas 5 tūkst. eurų kyšio paėmimas. Be to, už paslaugas jam atsidėkota dar ir kalakutu.
Beje, V.Bavėjanas ir E.Laužikas nelinkę pasiduoti. Jie atleidimus apskundė Vilniaus apygardos teismui, būdami įsitikinę, kad jie galėjo būti atleisti tik Seime surengus apkaltą.
Teisme jų skundų nagrinėjimas, atrodo, užruks. Posėdis V.Bavėjano civilinėje byloje dėl atleidimo teisėtumo buvo paskirtas sausio 30 d. Gynybai pasisekė nušalinti teisėją, o naujai paskirta teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdžio datos dar nenumačiusi. Beje, posėdis turėjo būti uždaras, nes to prašė prezidentūra, ketinusi pateikti teismui naujų duomenų apie skundėjo veikas. Posėdžio uždarumo reikalingumu abejojo V.Bavėjano advokatas Saulius Juzukonis. „Mes kol kas nematome, kad būtų ką slėpti“, - sakė jis, tačiau apie ikiteisminį tyrimą, kiek jo ginamajam pateikti įtarimai yra pagrįsti, advokatas kalbėti nenorėjo.
E.Laužiko byla sausį sustabdyta, nes teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Netrypčioja vietoje
Tyrimą kontroliuojančios penkių prokurorų iš Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų grupės vadovas Gedgaudas Norkūnas ramina, jog visuomenė netrukus sužinos daugiau apie šią bylą.
Jis tikino, kad tyrėjai netrypčioja vietoje, darbas, kurį atlieka STT, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, yra labai platus ir reikalaujantis „didelių žmogiškųjų resursų“. Esą nepaisant to, kad byloje yra net 49 įtariamieji, tyrimas artėja prie pabaigos.
Vengdamas leistis į ikiteisminio tyrimo detales, G.Norkūnas sakė, jog byla netrukus bus perduodama teismui.
„Tyrimas dėl dalies epizodų eina į pabaigą, artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl bylų perdavimo teismui“, - žadėjo prokuroras. Nors kaltinamieji aktai dar nerašomi, „artimiausias metas“, prokuroro žodžiais, - mėnuo.
Ar pamatysime visus įtariamuosius teisėjus viename kaltinamųjų suole, ar ši byla nebus išskaidyta? Prokurorų grupės vadovas teigė, kol kas negalintis į tai atsakyti, nes nepriimtas sprendimas, „kokia apimtimi byla ar bylos bus perduodamos teismui“.
Taip pat jis aiškino negalintis pasakyti, ar kam nors iš aštuonių teisėjų nebus nutrauktas ikiteisminis tyrimas: „Kol tyrimas nebaigtas, tokių prielaidų daryti negaliu.“
