Tarnybų kvietimas - ne juokai

Piktavaliai pranešėjai pasižymi lakia fantazija, štai pernai buvo atvejis, kai į skambutį atsiliepusi BPC operatorė išgirdo pagalbos šauksmą: „Mane pagrobė. Suraskite mane.“ Po šių žodžių skambinusi mergina numetė ragelį. Operatorė kelis kartus nesėkmingai bandė perskambinti sistemoje matomu telefono numeriu, tačiau pranešėja skambutį vis atmesdavo. „Su skambučiu atėję vietos nustatymo duomenys iš pradžių rodė gana didelį - 316 metrų - spindulį. Po 30 sekundžių BPC pasiekė paties telefono siunčiami vietos nustatymo duomenys, kurių paklaida siekė tik 19 metrų. Gautos koordinatės rodė vieną iš Vilniaus gimnazijų. Informaciją gavę sostinės policininkai greičiau nei per valandą nustatė, kad BPC skambino ir melagingai apie daromą nusižengimą pranešė penkiolikmetė vilnietė, pasinaudojusi draugės mobiliojo ryšio telefonu“, - pasakojo Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė.

Kai kurios pagalbos tarnybos pastebi melagingų iškvietimų mažėjimo tendenciją. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, 2016 metais ugniagesiai sulaukė 154 melagingų iškvietimų, o 2017 metais - 136. Daugiausia melagingų pranešimų ugniagesiams 2017 metais buvo Vilniuje (35), Kaune (26) ir Panevėžyje (22).

Vienas išvažiavimas ugniagesiams kainuoja apie 100 eurų, bet PAGD atkreipia dėmesį, kad tai preliminarūs duomenys, nes reikia atsižvelgti į atstumą, pateiktą informaciją ir kitus faktorius. PAGD Operatyvaus valdymo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus teigimu, nemažai žmonių, melagingai kviečiančių ugniagesius gelbėtojus, yra neblaivūs asmenys, pasitaiko ir turinčių psichikos sutrikimų. Iliustratyvus melagingo iškvietimo pavyzdys - nurodomas konkretus adresas, kad dega namas, tačiau nuvykę ugniagesiai jokio gaisro neaptinka.

„Vis dėlto norėčiau akcentuoti ir nepagrįstų iškvietimų kategoriją, kai pasitaiko, kad staigiai atšalus orams būna matyti daug dūmų, ir žmonės pagalvoja, jog dega jų kaimyno butas. Žinoma, dėl tokių nepagrįstų iškvietimų ant žmonių tikrai pykti nereikia, tačiau patarčiau kiek galima labiau įsitikinti situacijos tikrumu. Būna, kad važiuoja žmogus keliu, pamato griovyje mašiną, skambina į BPC, tačiau nepasako, ar ten yra žmonių, ar jis įsitikino, kad pagalba reikalinga, o galbūt tas automobilis ten jau seniai stovi“, - kalbėjo D.Gurevičius.

Jam pritarė ir VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis. „Jeigu žmogus kviečia medikus, matydamas gulintį žmogų, tai reikėtų įsitikinti, kas tam žmogui yra. Paskambinęs sako: pravažiavau automobiliu, guli žmogus, įsitikinti tikrai negrįšiu. Mes lekiame, o tas gulintysis per tą laiką atsikelia ir nueina toliau alaus gert“, - teigė N.Mikelionis ir pridūrė, kad pagal Lietuvos įstatymus kiekvienas, turintis teisę vairuoti, privalo teikti pirmąją pagalbą. Juk nuo kiekvieno mūsų elgesio kritinėje situacijoje gali priklausyti kito žmogaus gyvybė. Kiekviena sugaišta minutė neteikiant pirmosios pagalbos, neatliekant širdies masažo sumažina galimybę išgyventi 10 proc. Jeigu greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą atvažiavo net po 6-7 minučių, 60-70 proc. tikimybė, kad žmogus neišgyvens. Todėl labai svarbu visuomenės sąmoningumas ir pilietiškumas.

Vienas greitosios pagalbos medikų iškvietimas mokesčių mokėtojams atsieina apie 30 eurų.

„Policija melagingų pranešimų žalos neskaičiuoja ir atvejų „neįkainoja“, nes kaskart būna labai įvairių situacijų, jos yra individualios ir kaskart su skirtingu reaguojančių tarnybų skaičiumi, naudojama įranga, laiko sąnaudomis“, - informavo Policijos departamento atstovė Simona Ludavičiūtė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“