Keturis kartus teista, tačiau nė karto laisvės atėmimo bausmės neatlikusi buvusi bankroto administratorė 48 metų panevėžietė Rimantė Plėtienė pagaliau sės už grotų. Jos tikinimai, kad sukčiauti ir savintis šimtus tūkstančių buvo priversta dėl įmonėje buvusios tvarkos, Aukščiausiojo Teismo nesugraudino.
Į kalėjimą 2 metams ir 6 mėnesiams R.Plėtienė turės sėsti už 200 tūkst. litų vagystę. Tokią sumą ji nusuko 2006-2007 metais dirbdama vyriausiąja finansininke vienoje Panevėžio statybų bendrovėje.
„Dabar ji jau tikrai turėtų keliauti į pataisos namus, jeigu, žinoma, norės“, - Panevėžio apygardos prokurorė Danutė Baltrušaitytė „Respubliką“ tikino, kad iš tokios personos visko galima laukti.
Už sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą pernai jai Panevėžio apygardos teismas buvo skyręs 4,5 metų laisvės atėmimo. Tačiau, visuomet lankiusi teismo posėdžius, nuosprendžio išklausyti R.Plėtienė nebeatėjo. Teismą pasiekė žinia, kad moteris išvyko į užsienį. Iš tiesų panevėžietė niekur nebuvo išvažiavusi, o tokią informaciją paskleidė, kad policija jos neieškotų.
„Išvykusi“ R.Plėtienė Panevėžio apygardos teismo nuosprendį apskundė ir Apeliacinis teismas jos pagailėjo nubraukdamas dvejus metus. Tačiau ir su likusia bausme panevėžietė nesutiko. Aukščiausiajam Teismui kasaciniame skunde ji rašė klastojusi dokumentus todėl, kad ją neva tai daryti vertusi statybų bendrovės vadovybė.
O FNTT pareigūnai buvo nustatę, kad R.Plėtienė į žiniaraščius įrašydavo tariamai išmokėtus dividendus, į kasą neatiduodavo už atliktus darbus gautų pinigų ir savinosi darbininkų atlyginimams skirtas lėšas. Iš viso į jos kišenę įkrito 202,5 tūkst. litų.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismuose tiriant bylą esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nebuvo.
R.Plėtienė turėtų atlyginti 175 tūkst. litų ieškinį statybų bendrovei. Be to, jai taip pat dar teks sumokėti ir prieš ketverius metus teismo skirtą 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą už sukčiavimą.
Neeilinius R.Plėtienės sugebėjimus įrodo jos karjera. Būdama tris kartus teista dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo bei sukčiavimo, ji sugebėjo tapti bankroto administratore ir administravo dešimt bankrutuojančių apskrities įmonių.
Ko gero, panevėžietės karjera būtų sėkmingai tęsusis, jeigu nebūtų įkliuvęs jos kolega. P.Plėtienės uodega ėmė svilti Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnams sulaikius kyšininkavimu įtariamą Kupiškio rajono tarybos narį, bankroto administratorių Virginijų Andrijauską. Tikrindami jo dokumentus pareigūnai nustatė, kad vyras į šias pareigas pateko apgaule. Politikui žūtbūt reikėjo Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos (NBAA) kvalifikacijos kėlimo pažymėjimo, kurį būsimam kolegai pasistengė parūpinti R.Plėtienė. Ji į NBAA rengiamų seminarų dalyvių sąrašus įrašė V.Andrijausko pavardę, klastojo parašus, o netikrus duomenis padėjo ant stalo asociacijos vadovybei. Taip kupiškėnas tapo bankroto administratoriumi.
Paaiškėjus šiai istorijai, STT pareigūnai ėmė domėtis pačia geradare. Čia jų laukė dar viena staigmena. Paaiškėjo, kad R.Plėtienė triskart teista, taip pat ir už sukčiavimą, todėl bankroto administratore jokiu būdu negalėjo dirbti. Tuomet išsiaiškinta, kad panevėžietė paprasčiausiai apkvailino Ūkio ministerijos tarpžinybinę komisiją, leidusią jai laikyti kvalifikacijos egzaminą. Kad neišaiškėtų jos ankstesni teistumai, pildydama dokumentus ji klaidingai įrašė savo vardą vietoj Rimantės pasivadindama Rimanta.
Išaiškėjus šiems dalykams R.Plėtienei teko padėti bankroto administratoriaus pažymėjimą. Byla dėl dokumentų klastojimo buvo atiduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Nors jis panevėžietei buvo skyręs realią 1,5 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau į pataisos namus jai važiuoti neteko. Kauno apygardos teisme ji buvo išteisinta.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
